Lygiai po savaitės, rugsėjo 10-ąją, Seimas susirinks į naują sesiją. Jau aišku, kad laukia karštas politinis sezonas. Mokesčių reforma, politologų teigimu, buvo vienas svarbiausių ir daugiausiai diskusijų sukelsiantis klausimas, kaip ir biudžetas. Tačiau, kas laukia reformos, lieka neaišku, nes dabar jos imsis parlamentarai, o ją kritikuoja ir opozicija, ir dalis valdančiųjų. Be to, streikuoti ketina mokytojai, nepatenkinti gydytojai ir gyventojai, susiduriantys su sveikatos sistema. Galiausiai, akivaizdu – kitąmet treji rinkimai. Ir jie, esą, jau prasideda.
Po susitikimo – manveras
Šią savaitę Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sukvietė koalicijos partnerius – oficialiai skelbta, kad tai tradicinis pasitarimas prieš būsimą rudens sesiją. Daugiau negu dvi valandas koalicijos taryba diskutavo ir akivaizdu, vienas labiausiai įaudrinusių diskusijų objektų – mokesčių reforma.
Galiausiai Seimo pirmininkė pareiškė – mokesčių reforma judės į priekį. Tik atskiromis dalimis.
„Judėsime neskubėdami, etapais. Diskutuosime dėl atskirų jos aspektų. Liberalų sąjūdis jau ne kartą yra sakęs, kad mes matome gerų dalykų, matome mažiau gerų dalykų dėl individualios veiklos, turime savo nuomonę atskirą ir norėtume, kad ta diskusija judėtų tokia linkme, kad tiesiog skirtume tiek laiko, kiek reikia ieškodami kompromisų“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Dėl mokesčių reformos kritikos negaili pramonininkai, teigdami, kad, padidinus mokesčius, Lietuva taps brangiausia kapitalui Rytų Europoje, ir Lietuvos bankas. Esą tokia, kokia dabar siūloma, reforma tik trumpam pagyvintų ekonomiką. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, reformos dalys nekeliančios aistrų, Seime galės prasiskinti kelią, bet tai, dėl ko nesutariama, bus svarstoma tiek, kiek reikės. Sprendimas kompromisinis, tačiau tiek dalis koalicijos narių, tiek opozicijos atstovai kalbėjo, kad mokesčių reformą išvis reikia stabdyti.
„Geriausias kelias Vyriausybei padaryti pranešimą, kad stabdo mokesčių reformą – tam priežasčių jie gali rasti ir labai rimtų – ekonominio neapibrėžtumo laikotarpis neaiškus, karas Ukrainoje, neaišku, kaip pramonė, ar atsigaus kitų metų viduryje“, – sako Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Virgis Valentinavičius kritikuoja koalicijos partnerius, ypač liberalus.
„Mes jau gerus 3 mėn. matome, kaip įvairaus plauko lobistai lipa į tribūnas ir aiškina, kokia apokalipsė laukia po šitos mokesčių reformos. Tenka apgailestauti, kad liberalios partijos yra labai paklusnios verslo tarnaitės, verslo lobistės – tarytum pinigų gėrimų dėžutėje niekad nebuvo“, – teigia V. Valentinavičius.
Rudens sesijoje – įtampos
Laivės partija dar prieš koalicijos tarybos susitikimą neslėpė, kad nori stabdyti mokesčių reformą. Pasak Aušrinės Armonaitės, daugiausia kliuvo individualios veiklos apmokestinimas ir nekilnojamojo turto mokesčio turinys. Tačiau tai ne vienintelis laisviečiams rūpimas klausimas.
Pasak A. Armonaitės, rudens sesija paskutinė, kada galima priimti partnerystės įstatymo projektą.
„Jo reikia ne Laisvės partijai. Jo reikia Lietuvos žmonėms. Dėl to turime dirbti visi – ir koalicijos partneriai, ir partijos, ir partijos, kurios įsipareigojusios kitos savo rinkėjams padaryti viską, kad tas įstatymas būtų priimtas. Ir kad jis būtų priimtas šitoje sesijoje. Tas yra labai svarbu“, – dėsto A. Armonaitė.
Rudens sezonas prasideda ir besitvenkiančiu mokytojų streiku. Premjerė sako, švietimo profesinės sąjungos naudojasi politiniu ciklu, esą kitąmet galioti baigs kolektyvinė sutartis, o tai – galimybė derėtis dėl naujų punktų. Pagrindinis klausimas – darbo užmokestis. I. Šimonytė sako, kad bus įgyvendinta tai, kas sutarta nacionaliniame susitarime t. y. kitų metų trečiąjį ketvirtį darbo užmokesčio santykis turėtų pasiekti 130 proc.
„Aš iškart pasakysiu, kad mes negalėsime, neturėsime finansinių galimybių šitą finansinį įsipareigojimą įvykdyti nuo sausio 1 d., bet tokio įsipareigojimo nacionaliniame susitarime ir nėra. Dėl to darbo užmokestis didės dviem etapais: nuo sausio ir nuo rugsėjo. Bet rugsėjo mėn. tikrai tas, kas sutarta nacionaliniame susitarime, bus pasiekta“, – supažindina ministrė pirmininkė I. Šimonytė.
Valstiečių ir žaliųjų pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga akcentuoja, kad be jau minėtų mokestinių, švietimo reformų, partnerystės įstatymo, problemiškai atrodo ir sveikatos sistemos pertvarka.
„Mes pasitarsime su kolegomis dėl galimybės skųsti vieną iš ministro (red. Arūno Dulkio) įsakymų, kuris įgyvendina šitą reformą, administraciniam teismui. Tai, kad lėšos skiriamos pagal tai, ar savivaldybė įsteigė ar neįsteigė centro, kokia forma jį įsteigė, ar tai yra struktūrinis centras, ar funkcinis, ar pan. yra skiriami skirtingi pinigai jau reiškia – skirtingose savivaldybėse pacientai gaus skirtingas galimybes gauti sveikatos paslaugas“, – teigia A. Veryga.
Socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Rasa Budbergytė sako, kad laukia įtempta darbotvarkė ir daug nebaigtų darbų.
„Tų lūkesčių yra labai daug ir manau, kad ir darbotvarkės bus įtemptos. Tikrai atkeliaus įstatymo projektai ir iš Vyriausybės, ir iš švietimo sistemos, ir taip pat ir sveikatos. Tie patys vidaus reikalai, krašto apsauga. Na, bet kokią sritį, į kurią dursi, žiūrėsi, yra visur nebaigti darbai, kurie parodys, kad valdantieji nesugebėjo greičiausiai pasiekti tų rezultatų“, – atsako R. Budbergytė.
Rinkimų pradžia
Pasak politologo V. Valentinavičiaus, toks partijų aktyvumas rodo – jau prasideda rinkimai. Jų kitąmet – treji. Ir Seimo rinkimams, kurie bus paskutiniai, didelę įtaką darys ne vien partijų pažadai, bet ir prieš tai įvyksiantys prezidento rinkimai.
„Partijos, kurios rimtai galvoja apie gerą rezultatą Seimo rinkimuose, jos trūks plyš turi dalyvauti prezidento rinkimuose, nes kandidatas sėkmės atveju, kad ir nelaimėjęs rinkimų, jis gali labai rimtai patempti partiją ir tai yra labai svarbus žingsnis ruošiantis Seimo rinkimams“, – mano MRU docentas.
Seimo rudens sesijos pradžia – rugsėjo 10-ąją. Iš viso ministrų kabinetas įstatymų leidėjams ketina teikti 82 įstatymų pataisų paketus.
