Teisingumo ministerija inicijuoja nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisas, kuriomis informacija apie tos pačios lyties porų santykius nebebūtų laikoma žalinga.
Tai daroma po Europos žmogaus teisių teismo nutarties, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnį, apibrėžiantį saviraiškos laisvę, kai apribojo Neringos Macatės pasakų knygos, kurioje aprašomi tos pačios lyties asmenų santykiai leidybą. Dalis Seimo narių žada priešintis ministerijos pataisoms.
„Visais atvejais ji buvo pritaikyta tik tam tikros šeimos atžvilgiu, tam tikrų seksualinių orientacijų žmonių atžvilgiu. Todėl mes manome, kad šita praktika liudija tai, kad tokios nuostatos kaip teisinės galimybės tiesiog neturėtų likti“, – sako teisingumo viceministrė Jurga Greičienė.
Vyriausybė, tikėtina, jau kitą savaitę spręs, ar pritarti Teisingumo ministerijos siūlomoms įstatymo pataisoms, kuriomis ši nuostata būtų išbraukta iš nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo informacijos poveikio įstatymo. Ministrų kabinetui pritarus, pataisos keliautų į Seimą.
Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis tikina – jo frakcija nepritars panaikinti nuostatą. Jo nuomone, šio punkto išbraukimas leistų koreguoti ir švietimo programas.
„Nepilnamečiai yra dar besiformuojančios asmenybės. Mūsų nuomone, įtraukinėti tokias nuostatas, kurios leistų mokyklų programose kitais būdais diegti, rodyti leidinius, kuriuose kalbama apie vienos lyties asmenų ar tai partnerystę, ar kažkokius santykius, yra toli gražu netoleruotina“, – pabrėžė A. Mazuronis.
„Aš manau, kad visi, auginantys vaikus, prisiima atsakomybę už jį išsilavinimą ir vertybinius pasirinkimus, diskutuodami plačiai apie tai, koks yra mūsų pasaulis aplink mus“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Konservatorių frakcijos seniūnė sako gerbianti teismo sprendimą ir supranta, kad įstatymo korekcijų reikia. Bet nedrįsta spėti, kaip balsuos jos frakcijos kolegos.
„Turint mintyje formuluotes, kurias ir jūs minėjote, matyt, kad frakcijoje nuomonės bus skirtingos“, – neslėpė ji.
Tai ne partnerystės ar civilinės sąjungos įteisinimas, o tik vieno punkto įstatyme išbraukimas, bet, politikai neabejoja, ir dėl to Seime kils daug triukšmo. Visgi šiuo atveju, pasak Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario Juliaus Sabatausko, kalbama ne apie atskirų politikų įsitikinimus, o gana griežtą teismo sprendimą.
„Žmogaus teisių teismo sprendimas iš esmės reiškia, kad tokiais įstatymais iš principo valstybėje įtvirtinama stigma kai kurių asmenų atžvilgiu. Tokie dalykai, kaip EŽTT pasakė, nesuderinama su demokratinės visuomenės įtvirtintais principais“, – pažymėjo J. Sabatauskas.
Europos žmogaus teisių teismas dabar jau mirusios rašytojos artimiesiems priteisė 12 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensaciją bei 5 tūkst. bylinėjimosi išlaidų. Sumokėti turės Lietuva. Be to, teismo sprendimui įgyvendinti nustatyta sustiprinta priežiūra. Vadinasi, Lietuva bus reguliariai tikrinama, ar problema išspręsta.
