Lietuvai planuojant uždaryti du iš šešių pasienio kontrolės su Baltarusija punktų prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Urbonas teigia, jog toks sprendimas padėtų spręsti organizacinius klausimus bei leistų nukreipti pajėgumus.
„Šiuo atveju uždarymas (...) padėtų institucijoms priimti ir išspręsti tam tikrus organizacinius klausimus. Tuose punktuose mes stokojame tam tikros įrangos, kad galėtumėme labai efektyviai kontroliuoti kontrabandos judėjimą, ir jeigu tie punktai būtų uždaryti, be abejo, mes galėtumėme tuos pajėgumus, kurie šiandien yra ten, nukreipti į kitas vietas stiprinant savo išorinės sienos apsaugą“, – LRT RADIJUI pirmadienį sakė patarėjas.
Sprendimą dėl siūlymo uždaryti Šumsko ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktus dėl to turės priimti Vyriausybė.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pavaduotojas Saulius Nekraševičius BNS yra sakęs, kad dalies veikiančių pasienio punktų uždarymas pasienyje su Baltarusija mažintų riziką susidurti su grėsmėmis.
Anot pareigūno, Šumsko ir Tverečiaus punktai išsiskiria ribotu gebėjimu praleisti transporto priemones ir asmenis.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Vilnius, Varšuva ir Ryga turi būti pasiruošusios kartu uždaryti sieną su Baltarusija, jei dėl „Wagner“ samdinių saugumo situacija blogėtų. Lenkijos pareigūnai yra užsiminę apie tokią galimybę.
„Prezidentas viešėdamas Suvalkuose paminėjo, kad tai galimas sprendimas, bet tai būtų ir tuo pačiu kraštutinis sprendimas. Reikia stebėti situaciją, reaguoti ir, na, pats sienų uždarymas neturėtų būti kažkoks savaiminis sprendimas, bet juo turėtumėme aiškiai įsivardinti ko siekiama“, – sakė D. Urbonas.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai yra tvirtinę, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių.
Prezidento siūlymo dėl sankcijų rusams ir baltarusiams priėmimas būtų „didelis žingsnis į priekį“
Išaugus Lietuvoje gyvenančių Baltarusijos piliečių skaičiui, D. Urbonas pažymi, kad Seimui derėtų peržiūrėti šalies vadovo vetuotą ribojamųjų priemonių rusams ir baltarusiams įstatymą, apsvarstant galimybę suvienodinti taikomas sankcijas šių šalių piliečiams.
„Mes turėtume pasižiūrėti į įstatymą dėl ribojamųjų priemonių taikymo ir vien jį jau pakoregavę, jeigu būtų atsižvelgta į prieš keletą mėnesių prezidento teiktus siūlymus vetuojant įstatymą, jau, manau, žengtume didelį žingsnį į priekį“, – pirmadienį LRT RADIJUI sakė D. Urbonas.
„Jau tuomet prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad rizikos yra, grėsmės yra ir mes neturime jokių teisinių argumentų skirtingai traktuoti ir skirtingai vertinti to judėjimo, kuris vyksta iš Baltarusijos į Lietuvą“, – aiškino jis, primindamas G. Nausėdos argumentus dėl veto.
Migracijos departamento teigimu, per pastarąjį pusmetį leidimus gyventi Lietuvoje gavo per 10 tūkst. baltarusių. Liepos 1-osios duomenimis, šalyje gyvena kiek daugiau nei 58 tūkst. Baltarusijos piliečių. D. Urbono teigimu, jeigu būtų patvirtinti prezidento teikti siūlymai suvienodinti taikomas sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, ši statistika atrodytų kitaip.
„Matome baltarusių, gavusių leidimą gyventi vienais ar kitais pagrindais, esančių Lietuvoje skaičius išaugo beveik iki 60 tūkst. Vien per šiuos metus tas skaičius išaugo beveik 10 tūkst. Sakytina, kad išsprendus šį klausimą ir suvienodinus traktavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečių – šiuo atveju, suvienodinus jų patekimo į Lietuvos Respubliką sąlygas – mes iš tiesų žengtume didelį žingsnį į priekį“, – aiškino jis.
Šalies vadovo patarėjas atkreipė dėmesį ir į tai, kad nuo pernai lapkričio per 1,1 tūkst. Rusijos ir Baltarusijos piliečių pripažinti keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Pasak jo, anksčiau Migracijos departamentas priimdavo vos po kelis tokius sprendimus per metus.
„Grėsmės, susijusios su užsieniečių buvimu Lietuvoje, kurios yra susijusios su nacionaliniu saugumu, yra identifikuojamos. Jos yra, kažkuria prasme, ir beaugančios. Vien statistiškai pasižiūrėjus, mes galėtume pamatyti, kad šiuo metu priimami sprendimai liečia šimtus Baltarusijos piliečių, taip pat ir šimtus Rusijos piliečių, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje buvo konstatuotas kaip keliantis grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tie skaičiai iš tiesų yra įspūdingi“, – akcentavo D. Urbonas.
„Prieš tai mes priimdavome tokių sprendimų vos keletą per metus. Tai akivaizdžiai rodo, kad tai yra problema ir mes ją turime spręsti“, – tvirtino prezidento patarėjas.
Visgi, G. Nausėdos patarėjas pažymėjo, kad sprendimas dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo yra Seimo rankose, o iniciatyvos turi imtis Vyriausybė.
„Prezidentas išsako savo poziciją, jis jau ją išsakė. Išsako ir toliau. Labai viliamės, kad į tai bus atsižvelgta“, – sakė D. Urbonas.
Prezidentas G. Nausėda jau anksčiau ragino Seimą apsvarstyti vienodus ribojimus rusams ir baltarusiams. Apie tai jis priminė ir reaguodamas į Baltarusijoje dislokuotos Rusijos samdinių „Wagner“ keliamą grėsmę. Pasak šalies vadovo, dėl to, kad šis veto buvo atmestas, kyla rizika, jog prie Lietuvos sienų gali atsirasti Baltarusijos pilietybę turintys „Wagner“ samdiniai.
Visgi, valdantieji ir dalis opozicijos akcentuoja, kad klaidos veto klausimu Seimas nepadarė. Pasak parlamentarų, priimant šį įstatymą dėl nacionalinių sankcijų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, buvo įvertinta abiejų šalių visuomenių specifika.
