„Palanga baigia pavirsti į kažkokį pigų, prastą miestelį“, – rėžia gerai žinomas dizaineris Juozas Statkevičius. Jis kartu su kaimynais kurorte kyla prieš jau trečiąkart, kaip teigiama, stumiamas statybas. Žmonės įsitikinę, kad visai greta jų namo planuojamas naujas pastatas smarkiai apkartins rajono senbuvių gyvenimą. Miesto valdžios užtarimo gyventojai tvirtina nesulaukiantys ir baiminasi dėl jų laukiančios ateities. Tuo metu statybų iniciatorius žeriamą kritiką idėjoms laiko daugiausia nepagrįsta.
Prestižiniame Palangos kvartale, Vanagupės gatvėje, kurios nepasiekia kurorto triukšmas, Baltijos jūra banguoja vos už kelių šimtų metrų ir stovi prabangūs būstai, nedideliame, anksčiau bendro naudojimo buvusiame sklype gali iškilti poilsio paskirties pastatas.
To jau ne vienus metus siekia Vanagupės g. 13C teritorijos šeimininkas Juozas Rimgaila, tačiau šalia statybviete tuoj galinčio virsti sklypo įsikūrę gyventojai karštai tam priešinasi.
Vanagupės g. 13 numeriu pažymėtame name įsikūrę žmonės neabejoja, kad naujoji kaimynystė smarkiai apkartins jų kasdienybę, mat iškilsiantis pastatas esą bus kone ranka pasiekiamas.
„Aš čia gyvenu jau 12 metų. Per 12 metų matau, kad Palangos įvaizdis krenta tiesiog baisiai. Iš tikrųjų niekas niekam nerūpi. Tie visi kosmetiniai padarymai atrodo gerai, bet man labai keista… Kur visos komisijos, kurios reguliuoja, koks atstumas namo nuo namo ir t. t.? Jei jau deklaruojama, kad Palanga toks brangus kurortas ir viskas čia taip nuostabu… Tai didžiulis akmuo architektams. Visos tos šundėžės… Aš jas taip vadinu. Po 10 metų šitie visi namai tikrai atrodys labai juokingai“, – dėstė planuojamo statyti namo kaimynystėje įsikūręs J. Statkevičius.
Vyras taip pat žeria kritikos Palangos valdžiai, kad ši nesiekia išsaugoti senų, išskirtinių pastatų ir beda pirštu į buvusį „Lino“ baseiną, kuris dabar virtęs tikru pastatu vaiduokliu.
„Tas pats „Rugelis“. Negali jo renovuoti. Būtų puikiausias namas. Jeigu jį sutvarkytų, būtų visai kas kita, bet griebiasi pigiausių šunbudžių. Visur jų pristatyta ir po 10 metų jos bus labai apgailėtinos“, – rėžė žinomas vyras.
Gyventojus liūdina ir tai, kad dėl naujo pastato gali tekti išpjauti nedideliame sklype augančius medžius – jie čia auga ne vieną dešimtmetį ir teikia žmonėms pavėsį, kuriame mėgsta žaisti ir vietos vaikai.
„Bet merą visi labai myli – jau keturios kadencijos. Mes kartais juokiamės iš kitų šalių, kad ilgai sėdi tose pačiose vietose, bet žmonės, matyt, myli. Ir mes su juo turbūt susitarsime, nes be leidimo šakos nupjauti negalima, o čia gali išpjauti visą pievelę. Minimalus tarpas turėtų būti 10 ar 15 metrų nuo namo, bet sugalvojo statyti būtinai čia. Dar ir ant stogo yra vietos, jeigu jau taip“, – ironiškai pastebėjo J. Statkevičius.
Pašnekovas neslėpė nuostabos dėl dabartinės kurorto valdžios sprendimų leisti vis daugiau naujų pastatų statyti labai arti vieni kitų ir negaili kritikos dėl miesto vystymo strategijos.
„Kaip sako, Palanga gražėja. Kažkas gal ir gražėja, bet tai, kas vyksta iš tikrųjų, tai kažkokios neaiškios schemos, kaip čia viskas galima. Kaip jokių tarpų tarp namų? Kažkoks Šanchajus darosi. <…> Kodėl (nuspręsta statyti – LRT.lt) kieme, kur vaikams nėra kur net pažaisti? Galiausiai yra medžiai. Juk jie nesodino tų medžių. Jau J. Basanavičiaus gatvėje išpjovė visus medžius. Mes nesulauksime šimtamečių medžių šešėlių. Ten baisiausi prožektoriai. Apie skonį Palangoje išvis nėra ką ir kalbėti. Palanga virsta į Šventąją, o ne į brangų ir gerą kurortą. Jeigu jau vadinate brangiu, tai pasistenkite, kad tas kurortas būtų brangus. Kas rūpinasi miesto veidu? Palanga baigia pavirsti į kažkokį pigų, prastą miestelį <…> Po 10 metų bus gėda, kad tokią Palangą turime“, – kritikavo J. Statkevičius.
Taps asfalto ir išrikiuotų automobilių įkaitais?
Planuojamomis statybomis kaimynystėje piktinasi ir kiti namo gyventojai. Jie taip pat akcentuoja pasigendantys Palangos valdžios bendravimo su gyventojais, kuriems prieš pat langus turėtų išdygti naujas pastatas, ir jų interesų gynimo.
„Mes esame beviltiškoje situacijoje: rašome merui, patys teikėme pareiškimus – negavome jokių atsakymų. Buvo susitikimas su visuomene savivaldybėje. Buvo paskelbta iš anksto. Kaip jums atrodo, ar atėjo savivaldybės atstovas į susirinkimą? Atėjo. Susirinkimui baigiantis. Neprisistatė. Moteriškė pastovėjo kampe ir išėjo. Tai čia taip savivaldybė domisi tuo, kas vyksta mieste?“ – nuostabos neslėpė Vanagupės g. 13 name gyvenantis Leonas Grinius.
Dabar Vanagupės gatvėje įsikūrę tikrieji palangiškiai, kurie čia gyvena nuolat, o ne tik verčiasi būstų nuoma poilsiautojams, jaučiasi gyvenantys statybvietėje, mat jų namą iš visų pusių jau supa pradedamos arba besibaigiančios statybos, kieme ištisą dieną kursuoja sunkiasvorė technika, kuri vakarais netgi būdavo paliekama žmonių automobiliams skirtose stovėjimo vietose.
„Staiga vieną rytą pamatai ekskavatorius, didžiules duobes ir nelabai supranti, iš kur ir kaip jos atsirado. Tada žmonės pradeda sakyti: „Ak taip, ten buvo tokia maža lentelė, mažas skelbimas.“ Žmonės neatėjo, neatbėgo. Štai čia galybę pušų iškirto, bet žmonės neatėjo, nebuvo, kas kalbėtų, tai viskas. Žuvo. Baigta“, – rodydamas į netoliese jo namų vykstančias statybas pasakojo L. Grinius.
Gyventojai prognozuoja – jei miestas leis greta jų namų planuojamas statybas, kurioms palaiminimą bandoma gauti jau trečią kartą, mat dukart žmonės tam jau pasipriešino, naujasis objektas gerokai apkartins kaimynystėje įsikūrusiųjų gyvenimą.
Žmonės jau dabar mato, kad pasibaigus visoms prasidėjusioms ar planuojamoms statyboms, čia daugybę metų ramiai gyvenę palangiškiai taps asfalto ir automobilių įkaitais, nes žaliųjų plotų kone visai nebeliks.
„Įsivaizduojate daugmaž, kaip tas namas turėtų atrodyti šioje pievelėje? Nerealiai. Buvo trys svarstymai. Du mes atlaikėme, jie ten taisė. Šis yra trečias. Šis yra toks ganėtinai keistas. Susidaro toks įspūdis, kad savivaldybė vis tiek nori įgrūsti čia tą namą vienaip ar kitaip. Ir kai jį statys, mes liekame išvis uždaryti. Mes irgi žmonės. Reikėtų atsižvelgti ir į mūsų interesus“, – sakė dar viena gretimo namo prie planuojamo statyti gyventoja Ramunė Grigonytė.
Ji taip pat pridūrė, kad su sklypo šeimininku J. Rimgaila, kuris sklype ir planuoja gyventojus piktinančias statybas, žmonės iki šiol nebuvo susitikę ir gyvai išsakyti pastabų progos neturėjo.
Gyventojai, aplink kurių namus vienas po kito dygsta nauji pastatai, akcentuoja pasigendantys ir papildomos infrastruktūros – visi plotai esą suplanuojami tik pastatams ir automobilių stovėjimo vietoms, o apie vaikų žaidimo aikšteles, suolelius, žaliuosius plotus nė nekalbama.
Su LRT.lt bendravę žmonės pasakojo, kad daug metų prižiūrėjo Vanagupės g. 13C sklypą, kuriame dabar ketinama statyti naują namą – pjovė žolę ir pan., nes šeimininkai tuo esą nesirūpino. Šiemet gyventojai šių darbų pasakojo nebeatliekantys, tad teritorijoje veši aukštoka žolė, išsikerojo krūmai, matyti šiukšlių.
Mes irgi žmonės. Reikėtų atsižvelgti ir į mūsų interesus.
R. Grigonytė
Gyventojai baiminasi ir greta vyksiančių statybų poveikio čia jau stovinčiam namui – keliami klausimai, ar pradėjus statybas ir žemės kasimo darbus nepradės sėsti Vanagupės g. 13 namo pamatai, neims trūkinėti sienos. Žmonės tvirtina iki šiol negirdėję apie jokius tyrimus, kurie atsakytų į šiuos klausimus.
Palangiškiai sako netgi svarstantys, kad galbūt teritorijos šeimininkas galėtų parduoti šį sklypą ir ten atsirastų gyventojų taip trokštama žalioji zona, skirta jų poilsiui.
Statybų iniciatorius: „Kritika didžiąja dalimi nepagrįsta“
Vanagupės g. 13C pastato šeimininkas J. Rimgaila teigė, kad jam dalies gretimo namo gyventojų nepritarimas statyboms yra žinomas, nes šią poziciją žmonės išreiškė viešame projekto pasiūlymų svarstyme ir atsiuntė pastabas, į kurias buvo atsakyta.
J. Rimgaila taip pat pabrėžė, kad statyboms nepritaria ne visi gyventojai, o tik dalis pastato Vanagupės g. 13 kaimynų.
„Kaimynų kritiką išklausiau, didžioji jos dalis – subjektyvi, neturinti teisinio pagrindo arba lengvai pataisoma. Galiu susumuoti, kad kritika didžiąja dalimi nepagrįsta“, – žmonių išsakomus argumentus įvertino J. Rimgaila.
Sklypo šeimininkas tvirtino, kad planuojamas pastatas atitinka atstumo iki kaimyninio namo reikalavimus atitraukiant ketvirto aukšto sienas ir stogą toliau nuo sklypo ribos.
Jis taip pat nelinkęs sutikti su gyventojų nuogąstavimais, kad prie planuojamo pastato stigs vietų automobiliams ir jie bus rikiuojami visur, kur tik atsiras laisvos vietos. Pasak J. Rimgailos, vietų automobiliams numatyta tiek pat, kiek ir butų. Šie sprendimai esą parengti remiantis galiojančiomis tvarkomis, tačiau dar gali būti tikslinami.
„Sprendimai bus patikslinti techninio projekto rengimo metu, nepažeidžiant kaimyninių sklypų savininkų interesų, bsu atlikta projekto ekspertizė, vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu“, – pridūrė J. Rimgaila.
Žadama, kad planuojamos statybos niekaip nepaveiks greta esančio pastato ir dėl greta vykstančių darbų Vanagupės g. 13 įsikūrusių asmenų namuose sienos neims trūkinėti.
„Vėlesniuose projektavimo etapuose bus atliekami statybiniai tyrimai: statinio statybos sklypo (ar, kai reikia, gretimos teritorijos), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai ir kiti tyrimai, esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai. Pagal tyrimų išvadas bus rengiami projektiniai sprendiniai ir parenkama tinkama statybų technologija statybos darbų organizavimo projekte“, – aiškino J. Rimgaila.
Sklypo šeimininko LRT.lt perduotose vizualizacijose matyti, kad planuojamas pastatas užims didžiąją dalį sklypo ir medžiai, kurie jame auga dabar, ten nepažymėti, tačiau J. Rimgaila tvirtino, kad „bus pašalinti tik keli nepatenkinamos būklės medžiai ir krūmai“. Be to, žadama ir naujų želdynų.
„Papildomai sodinama naujų medžių, sklypo apželdinimas – 64 proc. (reikalavimuose numatoma 40 proc.). Atsižvelgiant į pateiktą pastabą dėl medžių atstumų iki fasado, vietoje šių medžių bus sodinami žemaūgiai krūmai“, – aiškino J. Rimgaila.
Paklaustas, ar neketina sklypo, kuriame numatytiems planams įgyvendinti jau dukart nepavyko gauti pritarimo, parduoti, J. Rimgaila teigė abejojantis, ar greta esančio namo gyventojai planuotų žemę įsigyti.
„Tegu siūlo, viskas turi savo kainą. Tačiau turiu pagrindo manyti, kad nesiūlys. Sklypas iki sovietmečio priklausė vieniems savininkams, sovietmečiu ant jo buvo pastatytas dabartinių Vanagupės g. 13 kaimynų pastatas, o po sovietmečio tikrieji jo savininkai atgavo nedidelę, neužstatytąją sklypo dalį, kurią vėliau mums pardavė. Kyla klausimas – kodėl kaimynai tada to sklypo nenupirko?“ – dėstė J. Rimgaila.
Jo manymu, statyboms nepritariantys žmonės nenori, kad prie jų sklypo būtų statomas gražesnis, modernus pastatas.
„Labai džiaugiuosi, kad Lietuvos Konstitucija gina teisę į privačią nuosavybę bei disponavimą ja ir statyti ant savo sklypo pastato, kuris atitinka detaliojo plano bei kitus teisinius reikalavimus, kaimynai uždrausti negali. Tai ir bando dabar visais būdais stabdyti projekto patvirtinimą“, – samprotavo sklypo šeimininkas.
Palangos valdžia nežino, kieno interesus ginti
Nors gyventojai, kalbėdami apie jiems nerimą keliančias statybas, vis mini Palangos merą Šarūną Vaitkų ir sako tikintys, jog ne vieną kadenciją kurortui vadovaujantis politikas išgirs jų balsą, pats Š. Vaitkus, kuris nuo šių metų ir išduoda statybą leidžiantį dokumentą, į LRT.lt žurnalistų užduotus klausimus apie statybas – neatsakė.
Pareiga paaiškinti rinkėjams kylančius klausimus buvo perduota Palangos savivaldybės vyriausiajam architektui Vytautui Indreikai. Jis teigė, kad situacija Vanagupės g. savivaldybės atstovams yra žinoma.
Vanagupės g. 13C pažymėtas sklypas, pasak savivaldybės darbuotojo, buvo grąžintas pagal galiojančias tvarkas.
Tiesa, aiškėja, kad šis sklypas ne visada buvo skirtas statyboms, o kelias į konfliktą tarp sklypo savininko ir greta gyvenančių žmonių nutiestas prieš daugiau nei dešimtmetį.
Iki 2012 m. rugsėjo teritorijos paskirtis buvo bendrojo naudojimo, tačiau tuomet Palangos savivaldybės taryba, kuriai vadovavo pirmą mero kadenciją pradėjęs Š. Vaitkus, sutiko pakeisti sklypo paskirtį į rekreacinės paskirties ir uždegė žalią šviesą statyboms.
„Manęs nebuvo tuo metu, kai buvo priimtas tarybos sprendimas. Aš truputį vėliau atėjau darbuotis. Bet, kiek žinau iš medžiagos, kurią skaičiau, kadangi žmonėms žemės sklypas buvo grąžintinas, tai jiems statybos teisė turi būti taikoma“, – motyvą, kuriuo buvo priimtas minėtas sprendimas, įvardijo Palangos savivaldybės vyriausiasis architektas.
Paklaustas, ar savivaldybė, kaip viliasi gyventojai, kaip nors ketina imtis ginti jų interesų, V. Indreika aiškino, kad situacija – dviprasmiška.
„Gyventojų interesai yra dvejopi. Yra ir žmonių, kurie gyvena šalia, ir tų žmonių, kuriems grąžintina žemė su statybos teise. Pagal Civilinį kodeksą jie turėtų galimybę statyti. Tas visuomenės interesas yra dviejų pusių. Kurį interesą ginti – aš nežinau, kaip čia pasakyti. Vieną pusę gini, kitiems neleidi“, – teigė V. Indreika.
Jis taip pat tvirtino, kad savivaldybė tikrai nepritars teritorijos vystytojo projektui, jeigu jame numatyti sprendimai neatitiks numatytų minimalių atstumų tarp planuojamo statyti pastato ir jau stovinčio Vanagupės g. 13.
V. Indreikos teigimu, prieš tai dukart vykę projektinių siūlymų derinimai baigėsi teritorijos šeimininkams nepalankiai dėl architektūrinės kokybės ir neišlaikytų tinkamų atstumų.
„Ir dabar nėra suderinti tie projektiniai siūlymai. Jie turės kartoti iš naujo. (Statybos – LRT.lt) tikrai dar neprasidės. Jie neturi pritarimo projektiniams siūlymams ir turės iš naujo daryti viešinimo procedūrą“, – sakė vyriausiasis architektas.
Taigi, jeigu statybų iniciatoriai pakoreguos projektinius siūlymus ir jie atitiks minimalias normas, Palangos valdžia nebeturės pagrindo jam nepritarti ir meras išduos statybas leidžiantį dokumentą.
