Jei prokurorų atlyginimai nebus keliami, vis daugiau jų rinksis palikti darbą prokuratūroje, o dėl to labiausiai nukentės žmonės. Taip interviu portalui LRT.lt sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Tikrai neturėsiu jokių svertų, kad galėčiau tuos žmonės sulaikyti“, – kalbėdama su LRT.lt tikino prokuratūros vadovė.
84 – tiek prokurorų paliko darbą prokuratūroje per pastaruosius ketverius metus. Generalinė prokurorė N. Grunskienė portalui LRT.lt teigė atvirai – jei situacija nesikeis, tarnybą paliks dar daugiau prokurorų ir dauguma jų pasirinks darbą teismuose arba advokatūroje, kur galės gauti adekvačius atlyginimus.
„Ir išeis patys geriausi, išeis prokurorai, kurie yra darbingi“, – tikino N. Grunskienė.
Interviu temos
- Prokurų atlyginimai.
- Tarnybą paliekantys prokurorai.
- Pasitikėjimas prokuratūra ir ikiteisminių tyrimų kokybė.
- Tyrimai dėl Seimo narių veiksmų.
- Seimo narių teisinė neliečiamybė.
– Prieš kelias dienas Jūs socialiniame tinkle pasidalinote įrašu apie Vilniaus apylinkės prokurorę, kuri po 15 metų darbo nutarė išeiti iš prokuratūros. Tokie prokurorų sprendimai – dažnas atvejis?
– Be galo gaila, kad tokie prokurorai, kaip ši prokurorė, kurią jūs paminėjote, palieka tarnybą. Dėl kokių priežasčių – ji nurodė, aš ją visiškai suprantu, nieko jau daugiau pasiūlyti negalime.
Manyčiau, kad šis reiškinys bus dažnas. Jeigu žiūrėtume statistiką, tai nuo 2019-ųjų prokuratūrą jau paliko 84 prokurorai, o nuo 2021-ųjų iki šios dienos prokuratūrą jau paliko 55 prokurorai. Priimta tik 18 naujų prokurorų.
Tai labai didelis skaičius. Ne kartą minėjau ir tai, kad prokurorai sensta, o į prokurorus einama nenoriai, neįvyko egzaminai, nes nesusirinko pakankamas skaičius norinčiųjų laikyti egzaminus. Taip pat labai sudėtinga su atrankomis. Į Vilniaus apylinkės prokuratūrą jau trečią kartą pratęsta atranka, nes du kartus neatsirado norinčių dalyvauti atrankoje į prokurorus. Lygiai taip pat yra ir su vadovaujančiomis pozicijomis. Niekas nenori eiti į vadovaujančias pozicijas.
Taip pat skaitykite
Pastaruoju metu ne kartą girdėjome kaip ir priekaištus, kad prokuratūra neatliko savo namų darbų, kad nesioptimizuoja, tą šiuo metu daro teismai. Nežinau, ar tai yra informacijos stoka, ar tie asmenys, kurie viešai apie tai kalba, yra klaidinami, bet norėčiau pasakyti, kad prokuratūra nuolat reformuojasi, daro namų darbus.
Pastaruosius 10 metų prokuratūroje jau vyksta reformos. Buvo pradėta nuo buhalterijos centralizavimo, buvo centralizuotas turto valdymas, taip pat ir personalo valdymas, centralizuotas dokumentų valdymas. Nuo 2019-ųjų pradžios ir didžioji reforma prokuratūroje įvyko, kai buvo panaikintos prokuratūros 22 rajonuose. Kitaip tariant, ten neliko prokuratūrų ir 22 pastatai buvo perduoti Turto bankui, o prokurorai buvo perkelti dirbti į sustambintus taškus.
Kad būtų aiškiau, noriu pasakyti, kad tuose 22 rajonuose buvo atsisakyta darbuotojų, kurie dirba pagal darbo sutartį, jie tapo nebereikalingi, nes viskas buvo centralizuota į sustambintus taškus.
Nepaisant to, kad buvo padaryta tokia pertvarka, praėjusiais metais buvo panaikinti šeši vadovų etatai, taip pat buvo sujungti apygardų prokuratūrose specializuoti skyriai. Mūsų tikslas yra, kad vienas vadovas turėtų 15 jam pavaldžių prokurorų.
Procesas vyksta nuolat, kiekvieną kartą ieškome, kur galėtume sutaupyti, ką galėtume optimizuoti, ką galėtume susiaurinti, sumažinti. Taip yra nuolat. Klausytis, kad nepadarėme namų darbų ar neįvykdėme kažkokių pertvarkų, tikrai yra, sakyčiau, skaudu, nes tie procesai vyksta nuolat.
– Didžiausi prokuratūros konkurentai arba, pavadinkime, specialistų „vagys“ yra teismai ir advokatūra. Jūs, kaip generalinė prokurorė, turite kokių nors svertų įtikinti prokurorus, kad liktų tarnyboje, kad neišeitų į teismus ar advokatūrą?
– Jūs teisi, tikrai advokatūra ir teismai [pervilioja daugiausia specialistų]. Įtikinti, kad neitų į advokatūrą, aš neturiu jokių svertų, neturiu ką pasiūlyti ir neturiu ką pažadėti.
O dabar, kai nuo liepos 1-osios bus tokia atskirtis, toks didelis skirtumas tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų, aš neturėsiu ką pasiūlyti ir prokurorams [ketinantiems išeiti į teismus]. Ir išeis patys geriausi, išeis prokurorai, kurie yra darbingi. Ir matau, kad išeis didžiuosiuose miestuose, nes čia yra teisėjų trūkumas.
Taip pat skaitykite
Mano žiniomis, jau yra ir į advokatus, ir į teisėjus išsilaikiusių egzaminus prokurorų. Tikrai neturėsiu jokių svertų, kad galėčiau tuos žmonės sulaikyti, išskyrus tai, kad jie turi gerą kolektyvą. Bet šiais laikais pinigai yra svarbiau už gerą kolektyvą.
– Kalbant apie valstybės tarnybos reformą, Jūsų manymu, kodėl nutiko taip, kad prokurorai joje buvo tarsi pamiršti?
– Iki šiol tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų skirtumas buvo apie 10 proc. Tokia proporcija, kad prokurorų atlyginimai buvo 10 proc. mažesni. Mes manome, kad taip turi išlikti ir dabar – apie 10 proc. skirtumas. Kai kur jis būna didesnis, pavyzdžiui, 14 ar 17 proc., nes prokuratūroje yra daugiau pareigybių nei teismuose.
Kodėl prokurorai nebuvo įtraukti į pirmąjį etapą, tokio atsakymo kaip ir neišgirdau. Žinoma, buvo, kad mes statutiniai, kad mums buvo pakelti atlyginimai, tačiau buvo ne vienas susitikimas ir su vidaus reikalų viceministrais, ir su šios pertvarkos vadovu ponu Vasiliausku. Mes bandėme įtikinti, kad nebesame statutiniai, nebeturime kvalifikacinio rango ir mūsų atlyginimai, kurie, kaip jie traktuoja, buvo pakelti, iš tikro nebuvo pakelti – panaikinus kvalifikacinius rangus, tie pinigai buvo priskaičiuoti, bet to nelaikau pakėlimu.
Santykis [tarp teisėjų ir prokurorų atlyginimų] visada buvo 10 proc. Pažiūrėjome praktiką – yra 21 Europos Sąjungos šalis, kur prokurorų ir teisėjų atlyginimai vienodi arba jų skirtumas yra apie 10 proc. Mes ir lygiuojamės į tas šalis, kurios turi tokį skirtumą, juolab kad ir dabar tokį skirtumą turime.
Dabar, nuo liepos 1-osios, teisėjų atlyginimai bus pakelti ir mes tikrai esame už tai, kad jiems turi būti mokami dideli atlyginimai, bet neturi būti pamiršti ir prokurorai. Nuo prokurorų priklauso ir teisėjų darbas, nes visą medžiagą, kurią nagrinėja teismai, surenka juk prokurorai – atlieka ikiteisminius tyrimus, kontroliuoja ikiteisminius tyrimus, taip pat dėl viešojo intereso gynimo. Tai yra prokuroro darbas.
– Jūs minėjote darbą palikusių prokurorų skaičius. Ką tai iš tikro reiškia prokuratūrai, jos darbui, bylų ištyrimui?
– Taip, nuo 2019-ųjų darbą paliko 84 prokurorai ir šiuo metu mes matome, kad nusikalstamumas auga. Todėl auga ir krūviai prokurorams.
Taip, reikia pasakyti, kad ne tik prokurorai išeina, bet mes turime keturis etatus, tačiau neturime žmonių. Keturi prokurorai yra paskirti Europos deleguotais prokurorais, trys prokurorai dalyvauja misijose, vienas prokuroras šiuo metu dirba Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme ir padeda tirti Ukrainos bylą. Taip pat du prokurorai yra deleguoti į „Eurojustą“.
Be galo gaila, kad tokie prokurorai, kaip ši prokurorė, kurią jūs paminėjote, palieka tarnybą. Dėl kokių priežasčių – ji nurodė, aš ją visiškai suprantu, nieko jau daugiau pasiūlyti negalime.
Šiandien mes turime 599 prokurorus, tai iš to skaičiaus reikia išminusuoti tuos prokurorus, kurie yra, bet realiai funkcijų neatlieka.
Pasikartosiu – nusikalstamumas auga, prokurorų skaičius mažėja. Nukentės juk žmonės. Kiekvienas tikisi kiek galima trumpesnio ir kokybiško tyrimo. Jeigu mūsų mažės, o tokia tikimybė yra tikrai reali, mūsų krūviai didės ir prokurorai neįstengs [dirbti taip], kad būtų trumpi terminai. Ir tikrai kokybė nukentės.
– Paimkime, tarkime, Vilniaus apylinkės prokuratūrą. Apie kokius krūvius, tenkančius vienam prokurorui, kalbame? Kiek bylų vienu metu turi prokuroras?
– Tai yra didžiausia apylinkė ir didžiausi krūviai yra Vilniaus apylinkės prokuratūroje. Labai sunku pasakyti, bet sakyčiau, kad nuo 60 iki 80 bylų.
[Tai] labai priklauso nuo to, kokius ikiteisminius tyrimus kontroliuoja prokuroras. Jeigu jis kontroliuoja sukčiavimus, nusikaltimus elektroninėje erdvėje, jo krūvis bus truputį mažesnis, kadangi tyrimai yra sudėtingesni ir taip greitai jų nepabaigsi, yra ir tarptautinis elementas.
Taip pat skaitykite
Jeigu prokuroras kontroliuoja ikiteisminius tyrimus dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl neblaivių vairuotojų, gali būti krūviai didesni, nes šiuos tyrimus lengviau atlikti ir jie trumpesniais terminais dirba. Tad sakyčiau, kad nuo 60 iki 80 bylų.
Prokurorai taip pat turi teisę į atostogas. Prokurorui atostogaujant, jį pavaduojantis kolega jau turi ne 60–80 bylų, o 120–160. Jis taip pat turi atlikti savo pareigas, turi atlikti prokuroro funkcijas kontroliuojant ikiteisminį tyrimą. Prokurorai už pavadavimą atlygio negauna.
– O koks būtų optimalus, užmokestį ir galimybes atitinkantis, prokurorui tenkančių bylų skaičius?
– Vėlgi, sunku pasakyti, priklauso nuo bylos sudėtingumo. Jeigu sudėtingi ikiteisminiai tyrimai, manau, kad iki 20 tyrimų. [Kai yra] korupciniai nusikaltimai, organizuotos grupės, manau, kad ir 10 užtenka, turint tokio didumo ir sudėtingumo bylas.
Kalbant apie smurtą artimoje aplinkoje, manau, kad 30–40 ikiteisminių tyrimų būtų tinkamas krūvis prokurorui.
– Šiek tiek kalbėjote apie atlyginimus, bet kalbant apie krūvį ir atlyginimus, kaip Lietuva atrodo kitų Europos Sąjungos valstybių kontekste?
– Nuolat tenka girdėti, kad Lietuvoje prokurorų yra per daug, bet kai paklausiu, kiek mūsų turėtų būti, atsakymo negaunu.
Sako, kad štai Estijoje yra 300 prokurorų. Taip, Estijoje yra 300 prokurorų, bet tiek pat yra ir padėjėjų, kurie atlieka daugmaž panašias funkcijas kaip prokurorai, jie gali palaikyti valstybinį kaltinimą nesudėtingose bylose. Mūsų padėjėjai negali atlikti šių funkcijų, jie neturi parašo teisės, jie tik gali padėti prokurorui parengti projektą.
Tai, vėlgi, sudėtinga palyginti. Aš sakau taip – jei būtų kelios šalys su tokiu pačiu procesu ir tokiu pačiu gyventojų skaičiumi, mes tada galėtume lyginti, mūsų yra daug ar mažai.
Prokurorai taip pat turi teisę į atostogas. Prokurorui atostogaujant, jį pavaduojantis kolega jau turi nei 60–80 bylų, o 120–160.
– Jūs anksčiau minėjote, kad pradedantysis prokuroras gauna apie 1 600 eurų „į rankas“ ir kad šis atlygis yra tikrai mažas. Koks turėtų būti pradedančiojo prokuroro atlyginimas, kad ši tarnyba būtų patraukli?
– Kiekvienas suprantame skirtingai. Šiuo metu prašome 10 proc. mažesnio nei teisėjų atlygio. Manau, kad apie 3 000 eurų būtų tikrai normalus atlyginimas jaunam kvalifikuotam žmogui, kuris baigė magistrantūrą, nes tik su magistro laipsniu galima pas mus dirbti.
Darbas yra be galo atsakingas, prokuroras nuolat susiduria su neigiamomis emocijomis, reikia kontroliuoti ikiteisminius tyrimus ir dėl nužudymų, ir dėl vaikų seksualinio išnaudojimo. Tai yra neigiamos emocijos. Ir kiekvienas prokuroras tai išgyvena.
Manau, kad reikia pasverti tuos atlyginimus ir jie turi būti adekvatūs, nes į prokurorus ateina dirbti jauni žmonės, kurie turi savo lūkesčių, savo gyvenimo viziją. Sakykime, net ir išsinuomoti gyvenamąją patalpą nėra taip paprasta.
– Jūs jaučiate, kad tokie prokurorų lūkesčiai būtų išgirsti sprendimų priėmėjų?
– Tikrai džiugu, kad išgirdo prezidentas, jis mane priėmė ir išklausė. Manau, kad išgirdo, kaip gyvena prokurorai, ir [parengė] iniciatyvą dėl mūsų atlygio. Tikrai džiaugiuosi, kad Seimo nariai pritarė pateikimui, visos viltys dabar yra į Vyriausybę.
Manau, kad surasti kiek daugiau nei 3 mln. eurų, kad būtų prokurorams pakelti atlyginimai, šiais metais tikrai nėra didelė suma.
– Kad ir kaip būtų, prokurorai ikiteisminio tyrimo metu turi bendradarbiauti su policijos pareigūnais. Dabar norintiems tapti policijos pareigūnais siūlomi šešių savaičių kursai, kuriuos kritikuoja patiems pareigūnams atstovaujančios profesinės sąjungos, sakydamos, kad tokio parengimo pareigūnams nepakanka. Kaip tai veikia prokurorų darbą, ikiteisminio tyrimo kokybę?
– Vienareikšmiškai, nors nieko neturiu prieš tokius pareigūnus, bet jie negalės atlikti kokybiškai ikiteisminio tyrimo, pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų, o su tuo reikės dirbti prokurorams. Ne kiekvieną veiksmą gali ištaisyti ar padaryti kitaip, nes jau būna per vėlu, pavyzdžiui, kalbant apie įvykio vietos apžiūrą. Ji gali būti atlikta nekokybiškai, bet prokuroras jos ištaisyti jau nebegalės.
Darbas yra be galo atsakingas, prokuroras nuolat susiduria su neigiamomis emocijomis, reikia kontroliuoti ikiteisminius tyrimus ir dėl nužudymų, ir dėl vaikų seksualinio išnaudojimo. Tai yra neigiamos emocijos. Ir kiekvienas prokuroras tai išgyvena.
Žinoma, tai atsilieps ne tik prokurorų darbui, bet ir mūsų visuomenei, nes, pasikartosiu, žmonės tikisi trumpo ir kokybiško ikiteisminio tyrimo, o to pasiekti taip mes tikrai negalėsime.
– Bet kiek realus yra tas trumpo ir kokybiško ikiteisminio tyrimo lūkestis? Minėjote, kad kai kurios bylos yra sudėtingos, daug visokių aplinkybių yra, o vis girdimas spaudimas iš visuomenės, kad viskas vyktų greičiau ir greičiau kaltasis būtų atiduotas teismui. Tai kiek yra realu įvykdyti tuos lūkesčius?
– Ir visada kaltas prokuroras. Noriu pasakyti – ne visada kaltas prokuroras. Ne vien nuo prokuroro viskas priklauso.
Ikiteisminio tyrimo veiksmus atlieka tyrėjas. Vėlgi – kiek tyrėjas sparčiai dirba, kiek jis turi bylų, kuriose atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus? Sudėtingose bylose yra tarptautinis elementas, kai siunčiami prašymai į kitas šalis, prašant atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, apklausti asmenis, o [daug kas] priklauso nuo šalies, kaip jie bendradarbiauja, kaip sparčiai jie atliks tuos veiksmus.
[Taip pat] specialistų užduotys, ekspertizės – negavęs specialistų išvadų, ekspertizės aktų prokuroras negali priimti sprendimo byloje.
Kitą kartą gal geriau pasirinkti kelią neinformuoti, nei padaryti klaidą ir dar kartą sutraumuoti tą vaiką, kuris jau ir taip yra sutraumuotas.
– Šiais metais Jums jau teko atleisti prokurorą, kuris vairavo neblaivus, taip pat prokurorą, kuris figūruoja nepilnamečio galimo seksualinio išnaudojimo istorijoje. Kaip tokios situacijos veikia prokuratūros autoritetą, pasitikėjimą ja?
– Žinoma, kad tai tikrai neprideda prokuratūrai taškų, bet mes kovojame, mes nenuslepiame tokių faktų, mes juos ištiriame ir yra priimti sprendimai. Tokie prokurorai neturi dirbti mūsų sistemoje. Tai yra pavieniai atvejai, visur pasitaikantys. Mes to tikrai netoleruojame.
– Kai Jūs buvote skiriama generaline prokurore ir prisistatėte Seime, akcentavote skaidrumo svarbą. Ar pavyksta užtikrinti aukščiausio lygio skaidrumą prokuratūroje?
– Viską darau, kad skaidrumas būtų užtikrintas, bet, žinote, kiekvienas mąstome skirtingai. Jei žmogui yra priimtas nepalankus sprendimas, tai jau skunde būna parašyta, kad tikriausiai prokuroras yra korumpuotas.
Prokuratūroje viskas daroma, kad būtų skaidru. Pernai buvo atrankų metas, buvo 55 atrankos į aukštesniuosius prokurorus. Atsiliepimų, kad kažkas buvo paskirtas neskaidriai, kad per pažintis, tikrai negavau, to negirdėjau ir todėl galiu sakyti, kad pastangos pasiteisina.
– Pastaruoju metu į viešumą iškyla vis daugiau istorijų apie galimą seksualinį smurtą prieš vaikus ir susidaro įspūdis, kad susiduriame su tokių nusikaltimų vajumi. Kaip yra iš tiesų – šių nusikaltimų iš tikro daugėja ar tiesiog apie juos dažniau pranešama?
– Daugiau sužinome, o ir žmonės aktyviau praneša apie tai. Žinote, kalbant apie tokius įvykius, ypač kai tai įvyksta šeimoje, dažnai tai yra nutylima, nes gal nepatogu, gal negražu, gal sužinos kaimynai. Pasakyti, kad [tokių nusikaltimų skaičius] labai išaugo, negalėčiau.
Ne kiekvieną kartą gali apie tai informuoti visuomenę, nes tai yra vaikai, tai yra labai jautru. Teikiant tą informaciją reikia labai atrinkti, labai reikia ją sužiūrėti, kad nebūtų nė menkiausios užuominos, pagal kurią būtų galima nustatyti vaiko asmenybę.
Kitą kartą gal geriau pasirinkti kelią neinformuoti, nei padaryti klaidą ir dar kartą sutraumuoti tą vaiką, kuris jau ir taip yra sutraumuotas.
– Minėjote, kad žmonės tikisi greitų tyrimų ir kaip tik praėjusią savaitę socialiniame tinkle įrašu pasidalino jaunuolis, kurį, atėjusį palaikyti Civilinės sąjungos projekto Seime, užsipuolė Seimo narys Petras Gražulis, išvadino jį necenzūriniais žodžiais ir pan.
Kaip skelbia jaunuolis, tyrimas trunka jau metus, nors viskas, kas įvyko, yra užfiksuota vaizdo įrašuose, o ir pats Seimo narys vėliau savo elgesiu didžiavosi socialiniuose tinkluose. Kaip Jūs atsakytumėte, kodėl tokie tyrimai, kai kalbama apie neapykantos kalbos nusikaltimus, kaip yra šiuo atveju, taip ilgai užtrunka?
– Visi mano, kad štai apklausi asmenį, kuris negerai elgėsi, ir jau galima atiduoti bylą į teismą. To neužtenka. Kiekvienu atveju reikia skirti [ekspertizę], prokuroras negali nustatyti, ar įžeidė kažką, ar kurstė neapykantą, tai turi pasakyti specialistai.
Prokuroras skiria užduotis specialistui ar ekspertui, kad būtų nustatyta, ar kalba yra kurstanti, ar įžeidžianti, ir tik gavęs specialistų išvadą, prokuroras gali priimti sprendimą. Būna dar tokių atvejų, kai reikia skirti papildomai. Prokurorai daro viską, kad tie tyrimai būtų kuo greičiau baigiami, bet ne viskas nuo prokurorų priklauso.
– Kalbant apie politines bylas, dažniausias pasakymas yra, kad jas kažkas užsakė, kad bandoma susidoroti ir pan. Kaip prokurorai su tuo viešu spaudimu susitvarko?
– Žinoma, kai dirbi sąžiningai savo darbą, stengiesi ir skaitai bei girdi tokius komentarus, kad čia užsakytas, kad čia nupirkta, kad nieko nebus, kad greičiausiai kyšį paėmei ir t. t., yra labai nemalonu.
Tai žlugdo žmonių motyvaciją, juolab kai dirbi sąžiningai, o vos priimi sprendimą, gauni skundą, kad greičiausiai gavai kyšį ir dėl to toks sprendimas. Ir nesvarbu, kad vėliau teismai palieka galioti tokį prokuroro sprendimą, aukštesnysis teismas sutiko su prokuroro argumentais, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas – vis tiek vertina prokurorą kaip paėmusį kyšį ir už atlygį priėmusį tokį sprendimą.
– Prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio antisemitinių pasisakymų, jau kalbėjo ir apie P. Gražulį. Teko girdėti svarstymų, kodėl nėra prašoma naikinti Seimo narių teisinę neliečiamybę. Jūs matote tam poreikį?
– Yra atliekami du ikiteisminiai tyrimai ir abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose yra skirtos užduotys specialistams tam, kad įvertintų, ar pasisakymai yra kurstantys neapykantą, skatinantys neapykantą ir prokuroras, kai gaus išvadas, nuo jų priklausys, ar bus pagrindas prašyti leisti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
– Kai buvote paskirta generaline prokurore ir kalbėjotės su LRT.lt, sakėte, kad jeigu būtų atsisakyta Seimo naro teisinio imuniteto, prokurorams būtų lengviau dirbti, nes parlamentarai dažnai dangstosi neliečiamybe.
Tačiau po to, kai nuskambėjo Seimo naro Kristijono Bartoševičiaus skandalas, pasirodė vertinimų, kad jei ne prašymas naikinti jo neliečiamybę, apie jam mestus kaltinimus visuomenė galbūt niekada nebūtų sužinojusi. Kaip Jūs šiandien matote Seimo nario teisinės neliečiamybės institutą?
– Mano nuomone, prokurorams turi būti leista pareikšti įtarimus, apklausti įtariamąjį Seimo narį ir tuomet, jei prokuroras nusprendžia, kad šis ikiteisminis tyrimas baigtas ir bus perduotas teismui, tokiu atveju reikėtų kreiptis į Seimą su prašymu leisti patraukti Seimo narį atsakomybėn.
Šiuo metu mes negalime net pareikšti jiems įtarimo. Manyčiau, kad galimybė apklausti Seimo narį prieš paprašant panaikinti jo neliečiamybę tikrai palengvintų mūsų darbą. Ir tik tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas perduoti teismui, tada prokuroras jau turėtų kreiptis į Seimą su prašymu leisti patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn.
