Aliaksandras Lukašenka patvirtino, kad grupuotės „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas atvyko į Baltarusiją. A. Lukašenka pareiškė, kad samdinių grupuotė galėtų padėti sustiprinti šalies pajėgas. Rusijos privačios karinės kompanijos ir jos vadovo buvimas Baltarusijoje yra labai rimta problema, reikalaujanti griežto NATO atsako. Tai Hagoje pareiškė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Kokių provokacijų galima laukti po įvykių Rusijoje, artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, – pokalbis laidoje „Dienos tema“ su buvusiu užsienio reikalų ministru Antanu Valioniu ir buvusiu Valstybės saugumo departamento vadovu Mečiu Laurinkumi.
– Pone Valioni, ar Prigožinas Baltarusijoje pavojingesnis mums negu būdamas Rusijoje?
A. Valionis: Na, Prigožinas nei Baltarusijoje, nei Rusijoje, jeigu jis vienas, nėra pavojingas. Mums reikia sulaukti atsakymo, kaip sprendžiasi vadinamosios privačios karinės kompanijos „Wagner“ klausimas. Mes girdėjome Putino pareiškimą, jog tie, kurie norės, pasirašys kontraktus ir liks Rusijos kariuomenėje, tiksliau, pereis į Rusijos kariuomenę, ko visą laiką norėjo gynybos ministras Šoigu ir generalinio štabo viršininkas, kurie nenorės eit, grįš pas savo šeimas.
Taip kad aš nemanau, kad Lukašenka toks naivus ir kvailas, kad [pasitikės] tokia teroristine, jokia teisine baze nei Rusijoje, nei juo labiau Baltarusijoje neįteisinta organizacija, su tokiu kariniu patyrimu. Tai daugiausia yra banditų būrys, kaip mes matėme iš jų kovų Bachmute, dalis yra iš kalėjimų atėję, tad tai greičiau yra Lukašenkos galvos skausmas, jeigu jis jų turės kažkokį didesnį skaičių šalia Minsko kur nors, negu kad NATO arba Lietuvos.
– Bet apskritai „Wagneris“ išformuojamas, kaip aš suprantu.
A. Valionis: Būtent, ką aš ir noriu pasakyti, – „Wagneris“ išformuojamas, o kur bus Prigožinas ir ką jis veiks, neaišku: ar jis turės būrį apsauginių, ar, vėlgi pasirodo pranešimų, kad kuriama stovykla keliems tūkstančiams 200 km nuo Minsko, po to atsiranda paneigimų, kad niekas lyg ir nepatvirtina tos informacijos, po to vėl atsiranda lyg palydovinių nuotraukų, kad ten kažkas vyksta tose vietose, apie kurias kalbama. Ir tiek žinių.
– Jūs manote, kad Prigožinas liks be kariaunos?
A. Valionis: Jeigu netgi ir su kažkokia kariauna, manau, banditų gauja nėra NATO pavojinga, jeigu mes adekvačiai reaguosime, seksime ir žiūrėsime į situaciją.
– Bet tai kaip Prigožinas sutiko tada su derybomis, su Lukašenka?
A. Valionis: Jis neturėjo kitos išeities. Pasižiūrėkime į visą istoriją – visą laiką Gynybos ministerija neutralizavo bet kokius bandymus Dūmoje įteisinti privačias karines organizacijas. Jis per savo viešųjų ryšių kompaniją visą laiką kariavo, kritikavo Šoigu, kritikavo Gerasimovą, kalbėjo apie blogą situaciją kariuomenėje.
Tie, kurie sulaukė žūstančių žmonių, tam pritarė, linksėjo galvomis ir tikėjosi, kad Putinas kaip nors jo naudai išspręs šitą konfliktą. Nes jam prarasti savo kariuomenę ir, kaip reikalavo gynybos ministras Šoigu, pasirašyti kontraktus ir tapti pavaldžiam Gynybos ministerijai – politiškai visiškai save susilpninti.
Bet po to, kai Putinas, kalbėdamas su vadinamaisiais kariniais korespondentais, patvirtina, jog Prigožinas turi pasirašyti tokį kontraktą su Gynybos ministerija, jis sukėlė maištą, norėdamas išsaugoti ir galbūt išsiderėti kažkokią karinę ir politinę nepriklausomybę. Dar tik prasidėjo, žiūrėsime, kaip įvykiai rutuliosis toliau.
Lietuvos pasienis yra tvarkomas ir, manau, jis turi būti tvarkomas pagal labai paprastą formulę, kad karas jau rytoj.
M. Laurinkus
– Pone Laurinkau, Valstybės saugumo departamentas pranešė, kad per kratas grupuotės „Wagner“ būstinėje Rusijoje rasti dokumentai, kurie atskleidžia anksčiau įvykdytos informacinės atakos prieš Lietuvą pėdsaką ir tose atakose kaip tik dalyvavo Prigožino antrininkas. Kiek iš tikrųjų galima laukti provokacijų, kol Prigožinas bus Baltarusijoje ar kur kitur, artėjant NATO viršūnių susitikimui, kaip jums atrodo?
M. Laurinkus: Man ir kiekvienam eiliniam piliečiui kelia nuostabą, kad ką tik Prigožinas su visa kompanija buvo pasmerkti miriop, atvirai pasakius, kad jį reikia sušaudyti, ir čia staiga toks pasitikėjimas – jį ištremia į Baltarusiją ir dar kariuomenę duoda, ginklų, kad jie vėl atsisuktų prieš patį Putiną.
Nežinau, kaip čia vertinti. <...> Aš tada vertinu aną žygį, maištą, kaip spektaklį. Čia mano nuomonė.
Apie tuos rastus dokumentus – tai yra melagiena. Ir visų tų antrininkų istorijos yra melagiena. Iš esmės čia neverta apie tai ir kalbėti. O provokacijų bus. Bet esmė yra visiškai nebe tos provokacijos ir pan., o Lietuvos kaip pasienio valstybės pasiruošimas.
– O ką reikia pasiruošti? Kokių gali būti provokacijų ir apskritai, jūsų akimis žiūrint, ar Prigožinas ir jo „Wagner“ dalyvaus kaip nors šitose provokacijose?
M. Laurinkus: Apskritai nežinau, koks čia yra feikas ar ta melagiena visame šitame kontekste ir kaip viskas atrodo. Galbūt dalyvaus jis. Jie visi yra vienodi. Ko gero, gali būti, bet nesvarbu, dalyvaus jis ar nedalyvaus, svarbu, kas bus ruošiama ir kas gali būti [nukreipta prieš] Lietuvą kaip pasienio valstybę, kitaip sakant, [vykti] pačiame pasienyje.
Lietuvos pasienis yra tvarkomas ir, manau, jis turi būti tvarkomas pagal labai paprastą formulę, kad karas jau rytoj. Būtent pagal tą nuostatą. Ir viskas turi būti taip daroma, tarsi karas vyktų jau rytoj.
– Priedangos planas jau yra patvirtintas. Jūs buvęs VSD vadovas, ką, jūsų manymu, reikėtų daryti mūsų specialiosioms tarnyboms, sakykime, ar labiau stiprinti žvalgybą Baltarusijoje, Rusijoje?
M. Laurinkus: Iš karto ir atsakėte. Taip, reikia dėmesį skirti išorės žvalgybai, tai yra viena. Kontržvalgybai – tai yra antra. Ir strateginiams objektams pačioje Lietuvoje.
– Pone Valioni, mūsų prezidentas, viešintis Kyjive, sako, kad mes turėtume išnaudoti šitą Prigožino maršą, maištą tam, kad NATO viršūnių susitikime Ukraina kažkaip būtų labiau priartinta prie NATO. Ar įmanoma tą padaryti ir kokių čia politinių klausimų apskritai galėtų būti?
A. Valionis: Žinote, ką reiškia „arčiau prie NATO“? Matyt, prezidentas turi pats į tai plačiau atsakyti. Aišku viena – kol vyksta karas, kol vyksta aktyvūs kariniai veiksmai, jokia NATO narystė Ukrainai nėra įmanoma.
Kita vertus, jei tik sustotų karas, jeigu pozityvus planas – Ukraina grįžta prie savo 2014 metų sienų, tai tokiu atveju jos narystė iš tikrųjų gali būti labai greita. Mes turėjome bent kelis narystės veiksmų planus, kol integravomės į sistemą, pagal kurią veikia NATO.
Tai Ukraina dabar kasdien ir su NATO ginkluote, ir pagal NATO sistemą kariauja ir mokosi. Vadinasi, jie NATO nariais galės tapti greičiau. Matyt, Vilniuje gali būti pasiūlytas kažkoks greitesnio stojimo algoritmas, tačiau po to, kai sustos karo veiksmai.
Aš neįsivaizduoju situacijos, jog, sakykime, Ukraina tampa NATO nare, vyksta karo veiksmai, 4-as straipsnis – konsultacijos, 5-as straipsnis – NATO įsitraukimas į karą. Sprendžiant iš to, ką kalba NATO valstybės, ką girdime iš generalinio sekretoriaus, toks scenarijus, matyt, nesvarstomas.
Mūsų uždavinys – maksimaliai garantuoti kuo greitesnį Ukrainos prisijungimą prie NATO, bet po to, kai sustos karo veiksmai. Mano nuomone, taip.
– Pone Laurinkau, jei žiūrėtume dar į Rusiją, visi svarsto, kad maištas galėjo būti koks nors FSB scenarijus ir taip toliau. Kaip jūs manote, ar Rusijoje prasidės dabar totalus įvairiausių institucijų, saugumo valymas?
M. Laurinkus: Jis jau seniai yra prasidėjęs, ir tai yra jau senas pasiūlymas, manau, jis bus realizuotas, tik kitokia forma. <...> Lietuvoje turi būti atkreiptas dėmesys į galimas diversijas. Jeigu nebus Prigožino, jei bus kitas vietoj jo, jie užsiims diversijomis, viena iš veiklos formų. Jie bus prieš aerodromus, iš kur skris, gali būti, manau, kad taip ir bus, F-16. Ir Lietuvai reikia nukreipti savo strateginius objektus į Klaipėdą, nes jeigu čia prasidės kitas mūšių etapas, bus daug diversijų ir prieš Lietuvą jos bus naudojamos.
