Konstituciniui Teismui (KT) trečiadienį paskelbus, kad neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai, buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad visą laiką kritikavo šią politiką. Jis savo „Facebook“ įraše užsimena ir apie tai, kad už sprendimą, kurį KT pripažino neteisėtu, reikėtų svarstyti ir politinės atsakomybės klausimą.
„Visą laiką kritikavau šį įstatymą (dar ir jam būnant tik projektu), nes negalima be teismo nesant nepaprastosios ar karo padėties atimti žmogui laisvę. Net jei jis ir galbūt netikras pabėgėlis. Tuo demokratija ir turi skirtis nuo lukašenkinės diktatūros“, – socialiniame tinkle rašo D. Žalimas.
„Tik kažin, ar dabar išdrįs kas nors atsistatydinti, turiu omeny tuos, kurie įžūliai stūmė šį įstatymą, puikiai suprasdami jo antikonstitucingumą, ir tuos iš „migracijos“, kurie pataikūniškai jį kūrė“, – priduria jis.
KT nustatė, kad neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
Tokį sprendimą KT priėmė trečiadienį, išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs prieglobsčio prašytojas nurodė esąs įsitikinęs, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be teisinių procedūrinių garantijų, kurios užtikrintų teisminę priežiūrą.
Į teismą kreipęsis migrantas tvirtino, kad Konstitucijoje garantuojama asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, leidžiantis apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, pažeidžia Konstituciją.
Skundą KT pateikęs Irako piliečio pasą turintis asmuo teigė, kad Lietuvoje dėl neteisėto sienos kirtimo buvo sulaikytas 2021 m. liepą, apgyvendintas užsieniečių registracijos centruose, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Pareiškėjas prašo teismo pripažinti, kad jo sulaikymas buvo neteisėtas.
Pareiškėjas tvirtina, kad jo laisvė buvo suvaržyta nesant jokio nacionalinio teismo ar kitos Lietuvos institucijos sprendimo, jam esą nebuvo žinoma nei kiek laiko, nei dėl kokių priežasčių jo laisvė ribojama.
Įstatyme nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija. Šis ribojimų terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
T. V. Raskevičius įvertino KT sprendimą dėl migrantų politikos: mano, kad A. Bilotaitė turėtų prisiimti atsakomybę
„Negi nesakiau“ – teigia Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, vertindamas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymo ir priverstinio apgyvendinimo užsieniečių registravimo centruose.
„Situaciją vertinu taip – negi nesakiau?“ – Eltai nurodė ŽTK pirmininkas T. V. Raskevičius.
KT konstatavus, jog vykdyta migracijos politika prieštarauja Konstitucijai, T. V. Raskevičius pažymi, kad Seimas iš dalies yra ištaisęs Vidaus reikalų ministerijos (VRM) padarytas klaidas. Tačiau, pažymi jis, įstatyminę bazę bus privalu tobulinti.
„Rimčiau kalbant, KT dviem aspektais konstatavo Konstitucijos pažeidimą. Visų pirma, kad užsieniečiai, kurie buvo neteisėtai patekę į LR teritoriją būdavo apgyvendinami be teisės judėti – kitais žodžiais tariant, sulaikyti be jokio teismo ar institucijos sprendimo. Šį probleminį aspektą Seimas jau yra pataisęs tada, kai priiminėjo valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymą“, – aiškino Laisvės partijos narys.
„O kita problema – mano vertinimu, didesnė – tai, kad tas sulaikymas, apgyvendinant be teisės judėti yra taikomas absoliučiai visiems užsieniečiams be jokio individualaus vertinimo. KT pasakė, kad taip daryti negalima ir turi atsirasti individualizuota kiekvieno asmens situacijos peržiūra“, – dėstė politikas.
Todėl, tęsė T. V. Raskevičius, po šio KT išaiškinimo Lietuvos taikoma migracijos politika turės keistis iš esmės.
„Turės pasikeisti apskritai visa Vidaus reikalų ministerijos įgyvendinama politika migracijos valdymo srityje“, – konstatavo ŽTK lyderis.
Mano, kad A. Bilotaitė turi prisiimti atsakomybę
Tuo metu klausiamas apie VRM vadovės, konservatorės Agnės Bilotaitės laikyseną šioje situacijoje, T. V. Raskevičius teigė manąs, kad ministrė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad neteisėtos migracijos krizę valdė Konstitucijai prieštaraujančiais būdais.
„Nežinau. Ministrė turi prisiimti atsakomybę už tai, kad ji du metus, valdydama šią krizę, vykdė antikonstitucinę politiką“, – sakė jis, klausiamas, ar A. Bilotaitė turėtų trauktis iš posto.
„Vertinant ir šių pastarųjų savaičių įvykius, ir priešlaikinius rinkimus – didžioji valdančioji partija reaguodavo į kai kurias situacijas isteriškai. Gal reikėtų mažiau emocijų, o daugiau racionalių ir teisinių sprendimų“, – apibendrino jis.
Kasčiūnas apie KT išaiškinimą dėl migrantų apgyvendinimo: sakiau, kad apgręžimo politiką reikėjo pradėti anksčiau
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūno įsitikinimu, Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad neteisėtų migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas prieštarauja Konstitucijai, tik dar kartą pagrindžia, jog apgręžimo politiką Lietuvai reikėjo pradėti taikyti anksčiau.
„Svarstysime, spręsime. Visada sakiau, kad apgręžimo politiką reikėjo pradėti anksčiau. Antras dalykas, turbūt čia yra tas atvejis, kai tam tikras teisės aiškinimas gali silpninti valstybės priemones ginti savo nacionalinį saugumą, gintis nuo autoritarinių režimų“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Pagal tokį aiškinimą, jei tu negali sulaikyti ir turi leisti laisvai judėti, iš principo tu atidarai migracijos kelią. Tai yra labai paprasta“, – pridūrė jis.
