Seime ketvirtadienį pateiktas siūlymas griežtinti atsakomybę už informacijos platinimą, jei skleidžiama dezinformacija, karo propaganda ir raginama prievarta pažeisti Lietuvos suverenitetą. Už tai numatoma ne tik žiniasklaidos prievaizdų kontrolė, bet ir baudžiamoji atsakomybė ir laisvės atėmimas iki 3 metų.
Atkreipia dėmesį į Ukrainą
„Yra idėja mesti iššūkį botų fermoms. Norime jas kriminalizuoti, todėl siūlome įstatymų pataisas (...). Tai yra tada, kai naudojama prieš mūsų valstybę, jos Konstituciją, veikiama prieš Lietuvą. Apie komercinius tikslus mes čia nekalbame. Kalbame tik tada, kai žinome, kai matome, kai yra akivaizdūs įrodymai, kad dirbtinai sukurtos paskyros yra mobilizuojamos tam, kad sukelti tam tikrą socialinį efektą socialiniuose tinkluose visiškai ne autentiškų žmonių“, – ketvirtadienį iš Seimo tribūnos sakė L. Kasčiūnas, pristatydamas Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų projektus.
Jo teigimu, tokios netikros paskyros yra problema Ukrainoje. Pavyzdžių, kad jos veiktų Lietuvoje, Seimo narys nepateikė.
Įstatymo pataisas teikia Seimo nariai konservatorius Laurynas Kasčiūnas, taip pat Vytautas Kernagis, Dovilė Šakalienė, Vytautas Juozapaitis, Virgilijus Alekna, Rūta Miliūtė, Raimundas Lopata, Jonas Jarutis, Valdas Rakutis, Marius Matijošaitis, Arminas Lydeka.
„Įsivaizduokite, ateina srautas netikrų paskyrų, žmonės pradeda komentuoti, pradeda neva generuoti peržiūras ir tai iškelia tą neva tai naujieną ar puslapį kaip tokį vertą dėmesio. O iš tikrųjų ten yra tuščias reikalas, tame puslapyje ar naujienoje yra propaganda prieš Lietuvos valstybę, prieš demokratinę jos santvarką. Įstatymų pataisos būtų mums labai stiprus žingsnis diskusijose su „Facebook“, – sakė L. Kasčiūnas.
Kas keičiama?
Visuomenės infomavimo įstatyme atsirastų sąvoka „manipuliavimas interneto platforma“ – turinio sklaidos didinimo būdas, kai automatizuotai tvarkomos paskyros, dirbtiniu būdu didinamas turinio peržiūrų, komentarų, pasidalijimų, patiktukų skaičius.
Tokie veiksmai būtų draudžiami tokiu atveju, jei bandoma skleisti dezinformaciją, karo propagandą, kurstyti karą, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą.
Įstatyme ji būtų įvardijama kaip „draudžiama informacija“.
Jeigu Seimas pritartų, Žurnalistų etikos inspektorius ir Lietuvos radijo ir televizijos komisija turėtų teisę pareikalauti per 8 valandas pašalinti „dirbtinai padidintas šio turinio peržiūras, komentarus, turinio pasidalinimus, patiktukus, sekėjų ir (ar) prenumeratorių skaičių arba panaikinti galimybę šį turinį pasiekti“, skelbiama pataisų projekte.
Draudimas dirbtinai padidinti informacijos matomumą galiotų tik aukščiau nurodytai informacijai.
Iki šiol dezinformacija, karo propaganda ir kita nurodyta informacija taip pat buvo draudžiama, tačiau šiandien Seime siūloma taikyti net ir baudžiamąją atsakomybę, atitinkamai papildant Baudžiamąjį Kodeksą. Siūloma jį papildyti nuostata, kad už tokio turinio sklaidą grėstų bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų. Tiesa, už dezinformacijos skleidimą baudžiamoji atsakomybė jau negrėstų.
Sulaukė kritikos
Iškeltą idėją sukritikavo Seimo narys Kasparas Adomaitis.
„Kyla klausimas, kaip atpažinsime, kuri ferma yra kuri, kartais ir puslapių nepripažįstame, kaip propagandinių, kiek žinau, žurnalistų etikos inspektorius turi problemų. Kaip įvertinsi?“, – sakė jis.
Anot L. Kasčiūno, neautentišką veiklą vertintų nevyriausybinės organizacijos, pavyzdžiui, „Debunk.org“. Ši organizacija balandžio mėnesį įspėjo Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad Seimo nario Petro Gražulio įrašų populiarumas, jam kandidatuojant į Vilniaus miesto merus, buvo padidintas dirbtinai.
Seimo opozicijos atstovai, pateikdami klausimus projekto autoriui, reiškė susirūpinimą, ar siūlomos priemonės nebus taikomos prieš opoziciją. Anot Seimo nario Valiaus Ąžuolo, tai neturėtų tapti priemone „išrūšiuoti, kas mano gerai, o kas blogai“.
„Svarbus projektas, tačiau mano klausimas, o ką mes su vietinėmis fermomis darysime, kurios nukreiptos prieš opoziciją?“, – teiravosi Seimo narys Artūras Skardžius.
„Jau dabar žinome, kad Lietuvoje yra viena partija, viena tiesa ir visi kiti, kurie kalba ne taip, yra „vatnikai“. Gal šio įstatymo projekto tikslas irgi yra išrūšiuoti, kurie gerai kalba, kurie blogai?“ – svarstė parlamentaras Valius Ąžuolas.
Seimo NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas užtikrino, kad siūlomos pataisos neliečia vidinių politinių diskusijų, kur reiškiami skirtingi požiūriai.
„Mes kalbame apie tai, kai yra veikimas prieš mūsų valstybę ir tai liečia mus visus. (...) Kalbame apie veikimą prieš Lietuvą, konstitucinę santvarką, prieš fundamentalius dalykus. Mūsų vidiniai debatai, jūsų meilė mums, nemeilė mums, ne apie tai čia kalba. Ir toliau galėsite mylėti ir nemylėti“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Parlamentaras Vytautas Bakas svarstė, ar tai nėra perteklinis pasiūlymas, nes Baudžiamajame kodekse yra keli straipsniai, kurie numato atsakomybę už veiksmus, kurie nukreipti prieš Lietuvos konstitucinę santvarką. Gal reikėtų paraginti prokuratūrą taikyti šiuos straipsnius?“ – svarstė V. Bakas.
Į tokią kritiką L. Kasčiūnas atsakė, kad pataisos baudžia už manipuliavimą interneto platformomis, kas yra nauja.
