Turime draugiškiausią politiką jaunoms mamoms Europoje, bet ateitis niūri: kodėl 4 mln. gyventojų Lietuvoje – tik svajingas miražas

Sveikatos įstaigos Lietuvoje kasmet fiksuoja gimstamumo mažėjimą, o ekspertai jau kurį laiką skatina susirūpinti dėl šalies demografijos. Lietuvoje prieglobstį radusios ukrainietės, kurios gimdo mūsų šalyje, ekspertų teigimu, šalies demografinės situacijos į gerąją pusę nepakeis.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2023 m. sausio–kovo mėnesiais Lietuvoje gimė 78 Ukrainos pilietybę turintys naujagimiai. Per visus 2022 m. tokių naujagimių buvo 236.

Pagal Oficialiosios statistikos portalo sausio–kovo mėnesių išankstinius duomenis, Lietuvoje gimusių vaikų skaičius siekia 4813. Pernai metais iš viso Lietuvoje gimė beveik 22 tūkst. naujagimių.

Santaros klinikose šiais metais kol kas registruota 15 gimdyvių iš Ukrainos. Pernai metais tokių buvo 48.

„Ukrainiečių būna 1–2 per savaitę, kartais ir mažiau“, – teigė Santaros klinikų akušerijos skyriaus vedėja Virginija Paliulytė.

Ji taip pat pridūrė, kad Santaros klinikose daugėja 35 metų ir vyresnių moterų, gimdančių pirmą kartą.

Kauno klinikos teigė nevedančios tokios statistikos. Klaipėdos universiteto ligoninė taip pat neveda statistikos pagal tautybę, tačiau atkreipė dėmesį, kad įstaigoje kasmet fiksuojamas gimstamumo mažėjimas.

„Gimstamumo mažėjimą matome nuo 2020-ųjų, kuomet visą pasaulį užklupo koronaviruso pandemija. Iki tol kasmet ligoninėje vidutiniškai gimdavo apie 3 000 naujagimių. 2020-ųjų gimstamumo statistika jau buvo kuklesnė – 2400, 2021-aisais – 2300“, – sakė akušeris ginekologas Leonas Janušas.

Taip pat pastebima tendencija, kad daugiausiai gimdo 25–30 m. amžiaus moterys, o 18–20 m. amžiaus gimdyvių sparčiai mažėja.

Šiandien gimusieji lemia šalies ateitį

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) sociologė Aušra Maslauskaitė LRT.lt teigė, kad pateiktų duomenų skaičiai nerodo, jog ukrainietės gimdyvės stipriai pakeistų Lietuvos gimstamumo tendencijas. Anot jos, nors pagal bendrus skaičius gimstamumas mažėja, tie keli šimtai atvejų neturi reikšmingos įtakos.

Sociologė nepritarė dalies ekspertų nuomonei, kad demografinių problemų sprendimo būdas slypi tik didesnėje migracijoje.

„Kai mes kalbame apie migraciją, taip, mes sprendžiame darbo jėgos problemą, bet, kai mes kalbame apie gimstamumą, turime suvokti, kad šiandien gimusieji lemia tai, kokie mes būsime po dvidešimties, keturiasdešimties ar septyniasdešimties metų“, – kalbėjo ji.

A. Maslauskaitė tikina, kad gimstamumas turi išlikti svarbus viešosios politikos darbotvarkėje, nes pastarųjų metų tendencijos kelia susirūpinimą. Ji pridūrė, kad dažnai girdimos spekuliacijos, jog migrantai stipriai pakeičia gimstamumo statistiką, yra netiesa.

„Todėl, kad ta migracinė populiacija į bendrą gimstamumo rodiklį įneša tik labai mažą dalį <...> Tikrai negalima tikėtis ir kažkokių kitokių dalykų Lietuvoje, nes tai yra tiesiog paprastoji skaičių mechanika. Be to, žvelgdami į tą trumpąją perspektyvą, kurią turime Lietuvoje, vėlgi supraskime, kad didžioji dalis tų [Ukrainos – red.] moterų, kurios atvažiavo, jau turi vaikų, jos atvažiavo be partnerių“, – sakė ji.

Demografas Gruževskis: reikia stiprinti gimstamumo politiką

Lietuvos socialinių tyrimų centro (LSTC) direktorius Boguslavas Gruževskis LRT.lt teigė, kad, norint patenkinti rytdienos darbo rinkos poreikį, jokios gimstamumo strategijos nepakeis situacijos į gerąją pusę.

„Jeigu ukrainietės čia pagimdys tuos vaikus, sukurs šeimą Lietuvoje, vis tiek tuos vaikus pamatysime tik po vidutiniškai 25 metų“, – sakė jis.

LSTC direktorius tikino, kad ilgalaikėje perspektyvoje reikia stiprinti šeimos ir gimstamumo politiką. B. Gruževskis pridūrė, kad Lietuvoje yra bene palankiausios sąlygos porai susilaukti vaikų.

„Atostogos, finansinės garantijos. Aišku, sumos ne visada yra tinkamos, kadangi nesame labai turtinga valstybė, bet faktiškai Europos Sąjungoje mes turime draugiškiausią politiką jaunoms motinoms, jauniems tėvams“, – kalbėjo jis.

A. Gruževskis pabrėžė, kad daug kas priklauso ir nuo to, kaip jaučiasi pabėgėlių ar imigrantų vaikai Lietuvoje. Jeigu švietimo ir kitų paslaugų kokybė tenkina poreikius, nuostata grįžti atgal į Ukrainą gerokai sumažėja.

„Mes praeitais metais turėjome per 70 tūkst. migracinį prieaugį ir didesnė dalis jų, maždaug 40–50 proc., yra vaikai. Aišku, mūsų amžiaus struktūrai formaliai statistiškai tai turės neigiamą įtaką, niekur čia nepabėgsi. Bet čia formalūs skaičiai“, – sakė jis.

A. Gruževskio įsitikinimu, Lietuvoje nuolat skalambijama, kad trūksta vaikų, tačiau neatsižvelgiama į tai, kad nemažai vaikų gyvena skurde, yra nepažangūs, linkę nusikalsti ar patiria patyčias.

„Sakom, trūksta vaikų, žmonių mažėja, o tų, kurie gimsta, kurie gyvi ir vaikšto tarp mūsų, <...> nepastebime, o vis sakome, kad trūksta. <...> Mes būtinai turime griežtai dirbti ir ieškoti būdų, kaip kiekvienas gimęs vaikas duotų mums efektyviausią naudą, o ne patektų į kalėjimą ir panašiai, – nuogąstavo jis.

Anot pašnekovo, imigracijos klausimas taip pat yra svarbus, juolab kad Lietuvos infrastruktūra yra pritaikyta 4 milijonams žmonių. Natūralu, sakė jis, kad valstybė nori daugiau žmonių.

Jis taip pat pabrėžė, kad reikia stiprinti ir reemigracijos politiką, nes Lietuva per paskutinius dešimt metų tapo patrauklesne šalimi darbo užmokesčio prasme.

„Vidutiniškai tos pajamos yra tinkamos ir jeigu dirbi kažkokį pagalbinį darbą D. Britanijoje ar kažkur kitur, už tuos pačius pinigus tikrai gali rasti geresnes sąlygas čia, Lietuvoje <...>“, – sakė jis.

A. Gruževskio įsitikinimu, dabartinė imigracijos politika neveikia, nes „viskas paliekama laisvai valiai“. Kaip pavyzdį jis pateikia atvejus, kada verslui reikia darbo jėgos.

„Jeigu darbdaviams reikia darbuotojų, jie patys ieško. Jau tuoj bus 20 metų toms rekomendacijoms, kai sakėme, jog turi būti sukurta infrastruktūra ieškoti imigrantų, kad darbdavys žinotų, kur kreiptis, kad gautų pagalbą, kažkokią garantiją. Faktiškai nieko nepadaryta <...>“, – tvirtino jis.

Jis taip pat teigė, kad valstybė nežino, kokiomis sąlygomis imigrantai gyvena, kiek uždirba, ar piktnaudžiaujama imigrantais ir atvirkščiai – ar imigrantai piktnaudžiauja darbdaviais.

A. Gruževskis cituoja tyrimus, kuriuose prognozuojama, kad po metų apie 60 proc. Ukrainos karo pabėgėlių planuoja grįžti atgal į Ukrainą. Tačiau kiekvienais metais bent metus pragyvenus šalyje, kurioje ukrainiečiai prisiglaudė, norinčių grįžti mažėja apie 10 proc.

„Po dvejų metų matysime, kad [norinčių grįžti – red.] vidutiniškai bus 50 proc., po trijų metų – 40 proc. Bet šitas skaičius nesumažėja žemiau 30 proc.“, – vardijo prognozes A. Gruževskis.

Mažėjančio gimstamumo priežastys

Paklausus A. Maslauskaitės, kokios priežastys lemia, kad lietuvės mažiau gimdo, ši atsakė, kad tam įtakos turi įvairūs dalykai, tokie kaip ekonominės sąlygos, laiko planavimas, požiūris į ateitį, taip pat viskas priklauso ir nuo to, kaip visuomenė mato motinos vaidmenį.

„Čia daug dalykų, tikrai negalime kalbėti tik apie ekonomiką. Sprendimas susilaukti vaikų yra susijęs su labai ilgo laiko investicija į ateitį ir tokiose visuomenėse kaip mūsų vaikai paprastai yra planuojami. Natūralu, kad žmonės stengiasi įvertinti daug dalykų ir čia ateina tiek ekonomika, tiek moterų vaidmuo visuomenėje, tiek viešosios paslaugos, tiek platesnis socialinis kontekstas, politinis kontekstas“, – vardijo priežastis sociologė.

Anot pašnekovės, Lietuvoje vidutinis pirmą vaiką gimdančios moters amžius yra 28 metai. Ji pridūrė, kad tas amžius po truputėlį auga.

„Prieš du dešimtmečius [vidutinis amžius – red.] buvo 24, devyniasdešimtaisiais buvo 22. Man atrodo, kaip ir pasislinko. Tai nėra pabaiga, nes žiūrėdami į kitas šalis mes turime suprasti, kad neišvengiamai atkartosime tą kelią“, – sakė ji.

Sociologė pabrėžė, kad kuo aukštesnis moters išsilavinimas, tuo vyresnis amžius, kada susilaukiama vaiko arba kuriama šeima.

Jai antrino ir A. Gruževskis, kuris teigė, kad gimstamumo mažėjimo priežastys daugiausiai slypi visuomenės vertybėse. Pasak jo, jeigu porai yra svarbus materialus pasitenkinimas, pora turės daugiau laiko sau ir kartu turės daugiau pinigų. Jis pridūrė, kad tokia tendencija matoma visose šalyse, kur gerėja gyvenimo kokybė.

„Jeigu jūs aukojate vaikams, jūs atimate iš malonumo, arba jeigu jūs aukojate malonumui, jūs atimate iš vaikų“, – sakė jis.

A. Gruževskis teigė, kad poroms taip pat rūpi ir būsto klausimai, nes vaikai reiškia poreikį didesniam būstui. Ekonominis stabilumas, kurį, anot pašnekovo, labiausiai akcentuoja moterys, taip pat vaidina svarbų vaidmenį.

„Paskui jau yra smulkūs klausimai: mokyklinės įstaigos, galimybė derinti šeimos funkciją su darbu ir atitinkamai visos laikinos priežiūros institucijos, sveikatos įstaigų prieinamumas, kad vaiko priežiūra būtų kuo mažiau imli darbui arba laikui“, – savo pastebėjimais dalijosi A. Gruževskis.