„Regitros“ duomenys rodo, kad per pirmuosius 2023 m. mėnesius rekordiškai šoktelėjo naudotų automobilių pardavimas Baltarusijos piliečiams. 2022 m. daugiausiai automobilių iškeliavo į Ukrainą (apie 28,6 tūkst.), tuomet į Baltarusiją (4 tūkst.) ir į Kirgiziją (2,3 tūkst.) Pasak naudotų automobilių prekybininkų, tai galėjo lemti Baltarusijoje priimtos muitų lengvatos, leidusios šiai šaliai tapti tranzitine šalimi, per kurią į Rusiją patenka šiek tiek naujesni automobiliai.
Baltarusija dabar yra puiki niša dėl muitų lengvatų
Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis LRT.lt teigė, kad patys baltarusiai, ypač vyresnio amžiaus, perka ne senesnius nei 10 metų automobilius. Tačiau, sakė jis, jeigu tikslas yra automobilį išvežti į Rusiją iš Baltarusijos, tuomet ieškoma 2017–2019 m. automobilių.
„Ieško jie ir Vakaruose tų mašinų“, – pridūrė jis.
V. Naujanis taip pat pabrėžia, kad kai kuriems savo piliečiams Baltarusija yra įvedusi muitų lengvatas – vyresniems žmonėms, daugiavaikėms šeimoms, karo veteranams, neįgaliesiems.
„Jiems muitas pigesnis maždaug per pusę. Padaro lengvatas ir pradeda jie [baltarusiai – red.] pirkti tuos automobilius“, – sakė jis,
Jis taip pat pridūrė, kad Rusijoje automobiliai yra pabrangę, naujų automobilių įsivežimo galimybės yra ribotos. Anot V. Naujanio, pasakyti, kiek tiksliai procentų Lietuvoje nupirktų automobilių atsiduria Rusijos rinkoje, yra sudėtinga.
Anksčiau, sako V. Naujanis, automobiliai į Rusiją patekdavo per Donbaso regioną – Ukrainos piliečiai supirkdavo automobilius Lietuvoje, o po to išveždavo juos į Donbasą.
„Kai iš Ukrainos atvažiuodavo iki karo, karo pradžioje, pirkdavo automobilius ir jie važiuodavo į Donbasą. Tai ten irgi perpirkdavo nemažai automobilių, nes, kai registruodavo automobilį Donbase, tai jis galėjo patekti į Rusiją. Bet po to, kai pradėjo šaudytis, pradėjo blokuoti, tai ir nustojo vežti į Donbasą“, – savo pastebėjimais dalijosi jis.
V. Naujanis sako, kad šalies automobilių parkas atrodytų labai blogai, jeigu užsieniečiai nepirktų pigesnių ir senesnių automobilių. Tokiu atveju, sako jis, rinkoje figūruotų daug senų automobilių, o nusipirkti 3 tūkst. eurų vertės automobilį užsieniečiai yra linkę labiau negu lietuviai.
„Jie kaip sanitarai, nes perka ne tik lengvuosius automobilius, bet ir automobilvežius. Daug lietuvių turi automobilvežius, kuriais vežioja mašinas po Europą. Tuos automobilvežius keičia, nuvažiuoja vieną ar du milijonus kilometrų ir parduoda, nes nėra kur dėti. Tai ir nuperka, ypač kirgizai. Sanitarų funkcijas atlieka. Mes norėtume, kad jie čia važiuotų, nes kitaip pasentų mūsų parkas“, – kalbėjo jis.
Institucijos: ribojimų įvežti automobilius į Baltarusiją nėra
Užsienio reikalų ministerija (URM) LRT.lt teigė, kad konkrečių duomenų neturi ir negali komentuoti apie Baltarusijos vaidmenį ir pastarųjų metų eksporto pokyčius.
„Europos Sąjungos teisės aktuose, reglamentuojančiuose sankcijas Baltarusijai, ribojimo išvežti automobilių į Baltarusiją šiuo metu nėra. Lietuva nuolat teikia papildomus siūlymus naujoms ES sankcijos Baltarusijai ir Rusijai, ypač siekiant suvienodinti jų apimtį“, – savo poziciją dėstė URM.
Ministerija rekomendavo kreiptis į Lietuvos muitinę, kuri yra atsakinga už prekių eksportą.
Muitinės departamento Komunikacijos skyriaus vedėja Inga Mauricienė LRT.lt teigė, kad sankcijos nėra taikomos pigesniems nei 50 tūkst. eurų automobiliams.
Pasak jos, automobilis pasienyje yra sulaikomas, jeigu yra įtariama, kad jame yra koks nors neįprastas variklis arba naktinio matymo įranga.
„Tokiu atveju muitinė galėtų tikrinti tą prekę kaip dvejopos paskirties, visais kitais atvejais iki 50 tūkst. eurų baltarusiams nėra jokių sankcijų ir apribojimų“, – kalbėjo ji.
Pasak jos, patikrinti, ar tie automobiliai vėliau būtų perparduoti Rusijos piliečiams, galimybių nėra. Juolab kad, sako ji, dokumentuose nurodoma, jog automobilio gavėjas yra Baltarusijoje.
Atvejų, kada sulaikomi automobiliai, kurių vertė siekia arba viršija 50 tūkst., yra buvę, tačiau tokios atskiros statistikos muitinė sako nevedanti.
