captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sveikatos apsaugos sistemą gerins slaptieji pacientai, papildomas draudimas ir priemokos?

Ir apie papildomą savanorišką sveikatos draudimą, ir apie priemokas diskusija vyksta daug metų, bet nė viena politinė jėga nesiryžo to padaryti, LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kalbėdamas, kaip sveikatos priežiūros sistemai rasti daugiau pinigų. Jo teigimu, nors žmonės sugebėjo suvokti, kad už pokalbius telefonu reikia mokėti, bet sveikatos priežiūra visų sąmonėje iki šiol nemokama. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas pabrėžia, kad nemažai problemų būtų išspręsta panaikinus korupciją, todėl gydymo įstaigose nuo kitų metų vertėtų pradėti slaptojo paciento projektą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

R. Kuodis: jei patiems smegenų neužtenka, galime pasiremti kitų patirtimi

„Jau atsibodo 15–16 metų kalbėti apie tai, kad turime bene mažiausią biudžetą procentais nuo BVP Europos Sąjungoje. Kadangi valstybė turi apsižiojusi tas klasikines funkcijas – sveikatos apsaugą, švietimą, viešąją tvarką, socialinius reikalus, pensijas, tai pinigų adekvačiam finansavimui neužtenka. Kas yra adekvatus finansavimas? Jei patiems smegenų neužtenka, galime pasiremti kitų šalių patirtimi“, – paklaustas, koks sveikatos apsaugos sistemos finansinis poreikis, kad ji bent iš dalies funkcionuotų taip, kaip visos pusės tikisi, sako ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.   

Be to, pabrėžia jis, svarbu efektyvumas, nes, sistemą padarius efektyvesnę, galima permesti pinigus algoms didinimą, bet sveikatos sistemos atveju nelabai yra ką permesti. „Turėkime omeny, kad visuomenė sensta, sveikatos apsaugai išlaidų reikės vis daugiau. Po 20–30 metų jai bus optimalu skirti 30 proc. BVP. Tai kolosalūs skaičiai, bet mes niekaip tam nesiruošiame, nesukrapštome net iki EPBO vidurkio. O jei valdžia oficialiai, skaidriai neskiria, sistema pasiima didesnę dalį vokeliais, primokėjimais, dualistine sistema, kai medikas ryte dirba ant vienos kėdės, vakare ant kitos. Daug sistemų degradavo dėl neadekvataus finansavimo“, – pabrėžia R. Kuodis.

R. Kuodis (BNS nuotr.)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės Ingridos Šimonytės nuomone, tikslai, kaip orientyras, labai gerai, bet bėda tokia, kad, jei užsibrėšime skirti sveikatos apsaugai tiek, kiek ES vidurkis, socialinei apsaugai tiek, kiek ES vidurkis, dar švietimui ir pridėsime kariuomenę, pamatysime, kad mokesčių tiek nesurenkame, kiek reikėtų.

„Diskusija yra iš antro galo. Visi gali pasakyti, kiek norėtų, kiek yra oru, teisinga. Bet, kaip tai koreliuoja su mūsų pajamomis, su mūsų biudžeto dydžiu, jau turbūt daugiau žiūri tik ribota dalis analitikų“, – tikina I. Šimonytė.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos žodžiais, reikia kalbėti apie galimybes, kaip į sistemą legaliai įlieti pinigų ir apie tai (tiek apie papildomą savanorišką sveikatos draudimą, tiek apie priemokas) diskusija vyksta jau labai daug metų.

A. Veryga: už pokalbius telefonu mokame, už sveikatos apsaugą – ne

„Būkime biedni, bet teisingi. Nė viena politinė jėga iki šiol nesiryžo to padaryti. Nors žmonės sugebėjo suvokti, kad už pokalbius telefonu reikia mokėti, bet sveikatos priežiūra mūsų visų sąmonėje iki šiol yra nemokama. Bet nemokamų dalykų nėra ir mes turime ieškoti šaltinių, iš kurių į sveikatos biudžetą galėtume pritraukti lėšų nesukeldami kažkokių papildomų grėsmių“, – sako A. Veryga.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas, pastebi, kad labai gerai, jog Lietuvos gydytojų sąjūdis kalba ne tik apie atlyginimus, nes pradžioje buvo toks įspūdis: „Vadyba, valdymas yra antra rimta problema. Jeigu finansuoja centrinė valdžia, ji turi ir valdyti šią sistemą. Ne savivaldybės, kaip steigėjai, ar kažkokie vyr. gydytojai, kurie tampa vietos kunigaikščiais. Visos metodikos, principai, atlyginimų sistemos turi eiti iš centrinės institucijos, kuri atsakinga už asignavimą.“

Paklaustas, iš kur paimti pinigų ir daugiau finansuoti sveikatos apsaugą, R. Kuodis sako, kad galima paimti iš ten, iš kur paima kad ir estai: „Kodėl 16 metų reikia kalbėti apie „gyvulių ūkį“ mokesčių sistemoje, milžinišką šešėlį, kuris ir lemia mažą biudžetą. Jei mes rinktume biudžetą bent taip, kaip estai, jis būtų 2,5 mlrd. eurų didesnis.“

Estija, pabrėžia ekonomistas, kažkodėl gali mokėti adekvačius atlyginimus policininkams, mokytojams, medikams ir jie neturi tokių didelių struktūrinių problemų.

„Bet jūs, ponai valdantieji, vis minite, kad biudžetą lyg dangus duoda. Va, yra kažkoks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas, ir viskas. Ne dievas jį davė, ne Europos Komisija. Mes turime žinoti, ko norime iš valstybės, ir adekvačiai finansuoti. Ir tada išeisime į tai, į ką turime išeiti. Turėtume čia kamantinėti finansų ministrą, kuris turi padaryti rimtą mokesčių reformą, žadėtą „valstiečių“ partijos programoje. Tai tikrai nebloga reforma, siūlyta ir premjerui Algirdui Butkevičiui, ir ten išsprendžiama daug klausimų, nesąmonių su sveikatos draudimu, kuris nėra joks draudimas, nes tai – draudimo parodija“, – teigia R. Kuodis.

A. Verygos įsitikinimu, į sistemą įlieti pinigų, „automatu“ padidinus įkainius, galima, bet netvari sistema neleidžia užtikrinti, kad tie pinigai pasieks medikus ir kad bus efektyviai panaudoti: „Pati sistema turi tvarkytis ir turi neleisti pinigų ten, kur nereikia. Visa tai reikia tvarkyti dabar.“

D. Jauniškis: vyriausybė savo programos nevykdo

Lietuvos gydytojų sąjūdžio vadovo Dariaus Jauniškio teigimu, 2016 m. vyriausybės programa – tiesiog medus mediko sielai. „Surašyta viskas, kas gali būti geriausio. Ir kvalifikacijos kėlimas, ir atlyginimų didinimas, ir efektyvumas. Bet praėjo metai – niekas nepasikeitė. Vyriausybė savo programos šiuo klausimu nevykdo“, – tikina medikų atstovas.

Tačiau I. Šimonytės nuomone, konkretumo toje programoje pritrūko: „Ir jei ne medikų sąjūdis, kurio, beje, tik vienas reikalavimas buvo aiškiai finansinis, mes nebūtume apie tai iš viso kalbėję, 2018 m. biudžetas būtų buvęs priimtas, viskas būtų nuėję toliau. Kada būtų prasidėjusi ta efektyvumo reforma? 2019 m. prieš prezidento rinkimus?“

I. Šimonytė (BNS nuotr.)

Tačiau A. Veryga tikina, kad programoje nurodyti terminai, kada ir kuri priemonė bus įgyvendinta, ir, jo žiniomis, nevėluojama. „Mes pirmi pradėjome kalbėti apie tarpines kompetencijas ir tas darbas jau pradėtas. Peržiūrėjome valstybės investicijų programos lėšas ir nieko panašaus, kas vyko, nebėra. Pajudėjo į priekį labai daug europinių pinigų, kur Sveikatos apsaugos ministerija stagnavo. Taigi nepolitikuokime ten, kur nėra reikalo“, – kalba ministras.

Jo teigimu, ką tik pasibaigė ketvirtasis restruktūrizacijos etapas, o dabar Vidaus reikalų ministerija paskelbė regionų baltąją knygą, kurioje yra visi rodikliai, reikalingi planuojant tiek švietimo, tiek sveikatos priežiūros sistemos tinklą. „Dalis tų reformų arba paslaugų jau yra koncentruojamos. Ir labai nesveika atmosfera, kai žmonės regionuose prigąsdinami. Nereikia uždaryti įstaigų regionuose, nes ten investuota labai daug pinigų. Reikia sutvarkyti jas taip, kad jos galėtų funkcionuoti, nes yra paslaugų, kurių senėjančiai visuomenei ten reikės. Ir mes jau turime sėkmės pavyzdžių. Mes nelaukiame kažko. Yra įstaigų, kurios puikiausiai susidėliojo planus, skiriamas finansavimas ir tas procesas nuolatinis“, – tikina A. Veryga.

Sulauksime ir slaptojo paciento projekto?

S. Jakeliūno teigimu, mes daug pinigų nesurinksime, o valstybės biudžetas dar porą metų į priekį tikrai bus deficitinis. Be to, jame – daug prioritetų, tarp jų – ir gynyba. „Taigi tikėtis, kad ten atsiras pinigų nedidinant mokesčių, negalima, bet norime finansuoti praktiškai viską. Mes negalime mokesčių didinti, nes būtų nepopuliaru. Reikia surinkti tai, ką galime surinkti, ir iš to finansuoti“, – sako Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.

Ir dar viena problema, pastebi S. Jakeliūnas, – sveikatos apsaugos sistemos vizija: „Kalbu apie šešėlinę medicinos sistemą. Reikia sistemos, kad, atsitikus bėdai, nereikėtų niekam skambinti, – manau, kad tai vizija, kurios reikėtų siekti. Reikia išvalyti vešinčią korupciją, naikinti farmacijos pramonės įtaką, visus kyšius kyšelius, vadovų sandorius ir pan.“

S. Jakeliūnas (BNS nuotr.)

Į D. Jauniškio pastebėjimą, kad, jei medikai gautų orius atlyginimus, automatiškai nyktų korupcija, nes lipdukai „šypsena – geriausia dovana“ ant kabinetų durų problemos neišspręs, S. Jakeliūnas atsako, kad pinigai korupcijos nenaikina ir, jo nuomone, kaip vaistinėse atsirado slaptieji pirkėjai, taip nuo kitų metų gydymo įstaigose verta pradėti slaptojo paciento projektą.

Vis dėlto, sako A. Veryga, nežinia, ar toks fenomenas išvis kur nors pasaulyje egzistuoja, ir jis pats nėra kontrolinių pacientų šalininkas: „O dėl kyšių ir priemokų, taip, iš tikrųjų reikia oraus atlygio, bet tai nereiškia, kad sistema automatiškai pradės valytis ir tvarkytis. Kiek žinau, jaunieji medikai absoliučiai nusistatę prieš kyšius ir jie laiko tai orumo pažeidimu. Bet dėl to jie reikalauja atlyginimų.“

S. Jakeliūnas: ministerijoms dar reikėjo pasimokyti

Paklaustas, ar be ilgalaikių finansinių mokestinių pertvarkų įmanoma apskritai kalbėti apie problemos sprendimą, R. Kuodis pabrėžia, kad neįmanoma: „Atsilikimas pagal finansavimą yra toks didelis, kad be struktūrinių mokesčių reformų čia nieko nebus ir reikės kovoti ir su šešėliu, ir su „gyvulių ūkiu“, kuris Lietuvoje gausus. Bet tai nereiškia mokesčių kėlimo. Reikia paimti tai, ką estai sugeba paimti. Ir tada galėsime kalbėti apie adekvačią sistemą, kuri su švietimo sistema yra šalies vystymosi pagrindas, kitaip į Lenkiją važinėsime ne tik maisto, bet ir gydytis.“

I. Šimonytės nuomone, turbūt daugeliui politikų suprasti problemos mastą padėtų, jei medikai tiesiog nustotų kelti ragelį tada, kai jiems politikai skambina. Be to, atkreipia dėmesį ji, kalbant apie tai, kad, ministro žodžiais, vyriausybė dirba pagal programą, viską vykdo nustatytais terminais, iš tikrųjų išnagrinėti galimybes, kaip pertvarkyti pajamų apmokestinimą, numatyta 2019 m. ketvirtąjį ketvirtį.

„Rinkimų programoje buvo 2017 m. ar 2018 m. Taigi tikiuosi, kad 2018  m. mokesčių reforma pajudės, nes ministerijos ruošiasi tam, tik dar reikėjo pasimokyti, kaip tai daroma“, – I. Šimonytei atsako S. Jakeliūnas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close