Kiek dar truks karas Ukrainoje, kaip veikia psichologinis adaptacijos prie karo žiaurumų mechanizmas ir ar atsiras politinė valia Vakarams jungtis į karą – šiais klausimais konferencijoje „Lietuvos Davosas“ diskutavo teisės profesorius Dainius Žalimas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius, Seimo narys Raimundas Lopata, žurnalistas Šarūnas Černiauskas ir tinklaraštininkas Ričardas Savukynas.
Kada baigsis karas?
Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata atkreipė dėmesį, kad karas Ukrainoje užsitęsė ilgiau, nei tarptautinė bendruomenė tikėjosi iš pradžių. Komiteto atlikta studija rodo, kad jei karas baigtųsi Ukrainos pergale, Lietuvos BVP išaugtų 3 proc.
Jo teigimu, Ukrainos migrantai yra tas karo poveikio aspektas, kuris Lietuvoje juntamas labiausiai.
„Turime 60 tūkst. moterų, kurios gali gimdyti <...> Tai yra stebuklas, realus, didelis šansas, kurio negalime neišnaudoti, turint omenyje nusiskundimus dėl gyventojų skaičiaus“, – sakė Seimo narys.
Anot apžvalgininko Mariaus Laurinavičiaus, karo Ukrainoje eigą pakeisti galėtų tik Vakarų įsikišimas, tai yra ir pačių Vakarų interesas. Pasak jo, „karo horizontas tolsta“, o pokyčiai galėtų vykti, jei Vakarų šalys Ukrainai bent jau būtų anksčiau perdavusios naikintuvų.
„Karas baigsis tada, kai Vakarai nuspręs, kad jis turi baigtis, deja, jie to nepadarė“, – sakė jis.
Nepavykus Ukrainos užimti žaibiškai, Rusija perėjo prie Ukrainos sekinimo strategijos. Bet Rusija sekina ne tik Ukrainą, sako M. Laurinavičius.
„Labai noriu pabrėžti, kad jų dėmesys Vakarų [sekinimui] yra ne ką mažesnis, nei karo laukui“, – sakė jis.
Tinklaraštininko Ričardo Savukyno teigimu, karo pabaigos scenarijai yra sudėtingesni, nei gali atrodyti.
„Mes negalime eliminuoti vieno žaidėjo, t.y. Rusijos vien dėl to, kad jie turi branduolines pajėgas. Tai nesunaikinamas žaidėjas, ir kaina pernelyg didelė, pasaulio susinaikinimas“, – sakė jis.
Psichologiškai karas sukelia „apgaulingą saugumo jausmą“, sako tinklaraštininkas.
„Kai mums gresia pavojus ir to pavojaus negalime panaikinti, pradedame jį neigti, nes kitaip negalime gyventi“, – mano R. Savukynas.
Anot jo, remiantis žaidimų teorija, Rusija dabar yra neprognozuojama, o karas gali tęstis amžinai, nepaisant Rusijos nuostolių. Savo ruožtu prezidentas V. Putinas karą naudoja valdžios išlaikymui, ir jam nereikia net pergalės – karas Rusijos vidaus politikoje pats save pateisina.
„Tas karas gali tęstis, tęstis ir tęstis“, – sakė jis.
Žurnalistas Šarūnas Černiauskas sako sutinkantis, kad demokratijos dėl karo Ukrainoje ir Rusijos agresijos daro pernelyg mažai, tačiau dabar jau per vėlu, nes Vakarai pernelyg ilgai nuolaidžiavo Rusijai dar iki karo.
„Vieninteliai žmonės, kurie gali sustabdyti karą Ukrainoje, Rusijos žmonės, to nedaro, nes jei arba patys yra įbauginti, arba įtikėję melu. Demokratija yra vienintelis vaistas prieš karą, bet mes leidome jį išimti iš rinkos ir uždrausti“, – sakė Š. Černiauskas. Jis paragino Vakarus griežtinti sankcijas ir įtvirtinti jų įgyvendinimą.
„Manau, jei Kipras įgyvendintų sankcijas taip, kaip nurodyta, Kipro ekonomika žlugtų tą pačią dieną“, – sakė jis.
Vilniaus universiteto teisės profesoriaus, buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo teigimu, karas turėtų baigtis, kai Ukraina grįš prie 2014 m. sienų.
„Kaip reta yra juoda ir balta, aišku, kas yra agresorius, o kas auka, kokios turi būti tarptautinės taikos ir saugumo sąlygos“, – sakė jis.
D. Žalimo teigimu, reikšmingas politinis ženklas, kad bręsta tarptautinės bendruomenės siekis baigti karą, yra V. Putinui išduotas tarptautinis arešto orderis.
„Su įtariamaisiais vargu, ar gali būti deramasi dėl jų padiktuotų taikos sąlygų, nes arešto orderiai galioja iki gyvos galvos“, – sakė teisininkas ir pridūrė, kad greičiausiai tokių orderių bus išduota daugiau, kuriamas specialus tribunolas.
Anot jo, Lietuvoje dėl Rusijos linkstama veikti simboliškai, pavyzdžiui, priimant rezoliucijas. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Seimas priėmė įstatymą, kuris leistų atimti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę. Ši iniciatyva kilo po to, kai taip pilietybę gavusi Rusijos šokėja ant ledo Margarita Drobiazko dalyvavo pasirodyme Rusijoje.
„Tai yra pavyzdys, kai veikla imituojama. Visi suprantame, kad poveikis nulinis“, – sakė D. Žalimas ir pridūrė, kad tai ydinga ir iš teisinės pusės, nes visi piliečiai turi lygias teises, todėl ir pilietybės turėtų netekti vienodomis sąlygomis, taip pat suteikia daug galios prezidentui.
Flirtas su Kinija
Pašnekovai aptarė ir kovo mėnesį įvykusį Kinijos prezidento Xi Jiningo vizitą į Rusiją. M. Laurinavičiaus teigimu, į situaciją reikėtų žiūrėti per civilizacijų konflikto prizmę.
„Kai karas Ukrainoje baigsis, niekas nesibaigs, nes už durų stovi Kinija, kuri yra dar pavojingesnis priešas už Rusiją“, – tvirtina jis.
Apžvalgininkas sako, kad Lietuvoje tai nesuprantama, kaip grėsmė, manoma, kad reikėtų išlaikyti gerus santykius.
„Mes darome per mažai, mes vėluojame, mes atsisakome matyti, kas vyksta pasaulyje. Tai kainuos“, – M. Laurinavičiaus teigimu, anksčiau buvo manoma, kad ir Rusija reikia bendradarbiauti dėl ekonominių priežasčių, o ekonomika gali netgi ilgainiui atnešti demokratiją, tačiau pasirodė, kad tai netiesa.
Tuo metu R. Savukynas atkreipė dėmesį į Baltarusijos vaidmenį. Pavyzdžiui, dalis Lietuvoje veikiančių antivalstybinių judėjimų skelbiasi esantys draugiški Baltarusijai. Tuo metu Kinija, jo vertinimu, neturi įgūdžių paveikti Lietuvos vidaus politikos.
„Mes dažniausiai galvojame, kad Rusija yra numeris vienas, bet tikriausiai Baltarusija yra numeris vienas pagal įtaką Lietuvoje, nors, aišku, tai įvertinti sunkoka“, – sakė jis.
Seimo narys R. Lopata pabrėžė, kad sankcijas įgyvendinti sunku, o jas apeiti lengva. Be to, kai kurios ES valstybės suinteresuotos tuo, kad sankcijų trąšoms nebūtų. Pavyzdžiui, Austrijos verslininkai šiuo metu stato 5 gamyklas Rusijoje.
„Sankcionuotos yra tik dvi trąšų rūšys, o kalba eina apie sankcijas gamintojams“, – sakė jis.
Anot R. Lopatos, Vakarų politikos lakmuso popierėliu taps Vilniuje gegužę vyksiantis NATO viršūnių susitikimas.
„Įdomu, ar ukrainiečiai pageidaus, jog galutiniuose dokumentuose būtų įrašytas jų noras būti NATO, ar, kaip dabar yra indikacijų, nenorima to įrašyti“, – svarstė jis.
