Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad nepateisintam nelankomumui turėtų būti taikoma nulinė tolerancija, tad bus numatyta, kokių priemonių turės imtis mokykla, jei vaikas praleidžia daug pamokų. Pasak J. Šiugždinienės, planuojama, kad tėvai galėtų pateisinti nuo 4 iki 10 dienų per mėnesį. Galutinis sprendimas, anot ministrės, turėtų būti priimtas šių metų pavasarį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė trečiadienį su ministerijų, švietimo bendruomenės atstovais aptarė pamokų lankomumo klausimus.
„Mes turime užtikrinti, kad mokyklose yra nulinė tolerancija nepateisintam lankomumui. Mokiniai turi lankyti pamokas, nes tai yra labai svarbu mokinių pasiekimams, ugdymosi rezultatams. Valstybei būtina žinoti, kas vyksta, kur yra vaikas. Kiekvienas vaikas yra svarbus, jis turi būti saugus tiek namų aplinkoje, tiek mokykloje“, – po pasitarimo kalbėjo ministrė.
Iš 15 savivaldybių surinkti pastarųjų 6 mėnesių elektroninių dienynų duomenys rodo, kad 65 tūkst. mokinių praleido beveik 4 mln. pamokų, iš jų 20 proc. nepateisintos. Vidutiniškai vienas mokinys per šį laikotarpį praleido 60 pamokų, t.y. daugiau nei 2 savaites.
Kuo aukštesnė klasė, tuo mažesnis praleistų pamokų skaičius, bet nepateisintų pamokų skaičius didėja iki 30 proc. Yra mokyklų, kuriose per pusmetį praleista beveik 20 tūkst. pamokų, iš jų pateisintų – tik apie 10 proc. Yra mokinių, kurie iš viso praleido virš 500 pamokų ir jos visos nepateisintos.
Tiesa, kol kas nesutarta, kiek praleistų pamokų galėtų pateisinti tėvų, bet, pasak ministrės, kalbama apie 4-10 dienų.
Pasak J. Šiugždinienės, mokyklų bendruomenės turėtų tartis dėl nelankomumo klausimų. Ji pabrėžė, kad itin svarbus nuoseklus lankomumas, tarkime, per matematikos pamokas.
Siekiant, kad, mokyklos galėtų pasiekti informaciją apie vaikų ligas, būtų pasitelkiama e.sveikata. Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas sakė, kad naujų integracijų įdiegimas į e.sveikatą įmanomas, tačiau tam prireiks laiko.
Teks keisti Švietimo įstatymą
Per trečiadienio posėdį pasiūlyta keisti Švietimo įstatymą nuostatomis, kuriomis apibrėžtų lankomumo tvarką. Pagal jas, lankomumo užtikrinimo tvarką tvirtins švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ketinama nustatyti, kad mokykla privalės tą pačią dieną informuoti tėvus ar globėjus, kad mokinys neatvyko į mokyklą ar pamoką, jei tėvai ar globėjai patys nepranešė mokyklai, kad vaikas neatvyks.
Be to, mokykla turės pranešti Vaiko teisių apsaugos tarnybai, jei tėvai neužtikrins vaiko teisės mokytis. Ši nuostata galios vaikams, kuriems iki 16 metų.
Ministerija ketina nustatyti ir tvarką, kuria mokiniai būtų skatinami už gerą lankomumą.
Grigaliūnas: ugdymas neturi turėti pertraukų
„Vidutiniškai vienam moksleiviui tenka iki 60 nepateisintų pamokų per pusę metų“, – sakė šiame susitikime dalyvavęs Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos viceprezidentas Edmundas Grigaliūnas.
Mokyklų vadovų atstovas E. Grigaliūnas pabrėžė, kad ugdymo procesas yra sudėtingas, tad praleidę daug pamokų mokiniai patiria didelių problemų.
„Bet yra tėvų, kurie grįžę po atostogų reikalauja papildomų pamokų. Bet mes to netoleruojame, ugdymo procesas negali turėti tokių pertraukų“, – sakė E. Grigaliūnas.
Jis pabrėžė, kad visi mokiniai turi ugdymo sutartį su mokykla.
„Mes prašėme, kad pagal amžiaus tarpsnį pačioje sutartyje būtų numatyta, kas bus, jei mokinys nelanko pamokų“, – sakė E. Grigaliūnas.
Griežčiausia nuobauda tokiu atveju, tarkime, vyresniems mokiniams, anot direktoriaus, galėtų būti sutarties nutraukimas. Tokiu atveju jaunuolis galėtų tęsti mokslus kitoje, tarkime, suaugusiųjų ugdymo įstaigoje.
Kaip teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, taip pat dalyvavusi pasitarime ministerijoje, norint vaikams užtikrinti kokybišką mokymąsi, lankomumas yra vienas iš svarbiausių dalykų.
„Tai yra ne tik teisė, bet ir pareiga. Ir ne tik vaikui, bet ir tėvams taip pat“, – sakė E. Žiobienė.
Ministrė: situacija yra sudėtinga
2020-aisiais skelbta, kad Lietuvos moksleiviai per metus praleidžia apie 28 milijonus pamokų. Naujesnės statistikos kol kas nepateikiama, tačiau ministrė yra sakiusi, kad padėtis prasta.
Šią savaitę LRT RADIJUJE J. Šiugždinienė kalbėjo, kad bus siekiama nustatyti, kiek praleistų pamokų galės pateisinti tėvai. Nuo 2019 metų pakanka vien tėvų pateisinimo, todėl mokyklos negauna tikslių žinių apie vaiko sveikatą.
Praėjusią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komitete J. Šiugždinienė sakė, kad, sprendžiant prasto lankomumo problemą, reikės ir Švietimo įstatymo pakeitimų, nes, pasak ministrės, lankomumo parametrus turėtų nustatyti ministras ir taip padėti su šia problema susiduriančiomis mokyklomis.
„Matome, kad situacija yra sudėtinga ir ne visos mokyklos susitvarko su tikrai nemenku nelankomų pamokų skaičiumi, kas vėliau turi didelę įtaką mokymosi rezultatams“, – per posėdį sakė J. Šiugždinienė.
Ministrė nurodė, kad problema yra tai, kad mokykla ir mokytojai nežino, ar vaikai serga, nes neturi tokios teisės.
„Tai reiškia, kad vaikas dvi savaites per mėnesį gali būti kažkur ir jei tėvai pateisina, parašo raštelį, kaip ir viskas gerai. Bet išties niekas nežino, ar vaikas serga, ar yra kitokių priežasčių. Tai yra labai rimta problema. Taip, mes čia sugriežtinom. Turbūt pagrindinis argumentas buvo BDAR, duomenų apsauga, bet tikrai taip negali būti, kad mokykla nežino, ar serga, ar ne.
Diagnozės nereikia, tai asmeniniai duomenys, bet žinoti, kad yra liga, mokykla privalo“, – kalbėjo ministrė.
