captcha

Jūsų klausimas priimtas

J. Petrauskienė: Švietimo ministerija turi tapti mokymosi visą gyvenimą įstaiga

Ketvirtadienį prasidėjusiame Vilniaus inovacijų forume „Innovation Drift“ Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, jog inovacijų ir švietimo temos niekuomet neturėtų būti vienas nuo kitos atskiriamos, tačiau šiandien matome būtent tai – naujausius išradimus bei technologijas verslo sektorius įsisavina kelis kartus greičiau nei švietimo sistema įdiegia juos ugdymo procesuose, rašoma pranešime spaudai.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Anot ministrės, naujos technologijos neišvengiamai keičia mūsų kasdienybę, o švietimo sistemai belieka pripažinti, jog neprisitaikiusi prie šių pokyčių ji augins jaunus žmones, nebetinkančius darbo rinkai. Tuo pačiu, nykstant vienoms specialybėms, kitos darysis dar svarbesnės – ateinančios technologijos kuria poreikį rengti specialistus, kurių reikės ateičiai, jungiant žinias ir kompetencijas pačiais plačiausiais būdais – technologijos ir menai, humanitariniai ir fiziniai mokslai ir pan.

„Švietimo ateitis – individualizuotas mokymas. Jau turime JAV, Kanadoje ar Suomijoje veikiančių pavyzdžių, kai toje pačioje patalpoje su vienu mokytoju skirtingi vaikai gali mokytis individualiai, mokytojas tampa ne žinių šaltiniu, o pagalbininku suvokiant kaip tas žinias teisingai pasiekti. Tokią sistemą turi pritaikyti ir Lietuva – mes privalome naujas kartas išmokyti mokytis ir norėti tęsti savo išsilavinimą savarankiškai“, – tikino J. Petrauskienė.

Šiuolaikinės technologijos leidžia tęsti mokymą bet kokiu gyvenimo etapu, sako ministrė. Pavyzdžiui, pateikia laisvus internetinius kursus bei skaitmeninius universitetus – kol kas jie pripažįstami tik kaip neformalaus ugdymo dalis, tačiau greitai šitai turėtų pasikeisti.

„Ateityje tokio dalyko kaip Švietimo ministerija nebeliks – vietoje jos turi atsirasti mokymosi visą gyvenimą ministerija. Šiuolaikiniame pasaulyje daug dažniau keičiame darbus, atsiranda nuolatinis poreikis mokytis, persikvalifikuoti. Žmonių darbinė karjera tampa vis ilgesnė. Mokymasis visa gyvenimą yra kryptis, kuria tiesiog privalome žengti. Ir tada galime tikrai svarstyti, kaip keisis švietimo politikos kryptis ir ministerijos atsakomybės“, – teigia ji.

Šalies mastu reikia rasti aiškų prioritetą

„Privalome susitaikyti, kad talentų rinka šiandien yra globali. Lietuviai laisvai išvyksta gyventi į užsienį, o čia atvyksta užsienio ekspertai ir tokio keliavimo išvengti neįmanoma. Todėl turime ugdyti vaikus pagal pasaulinius standartus. Tačiau to padaryti neįmanoma, jei vis dar turime mokyklas, kuriose vandens nusiplauti rankoms vaikai turi eiti į lauką. Švietimo sistemoje matome didžiulę socialinę atskirtį, kurią privalu įveikti, nes kitaip globalioje rinkoje taip užaugę vaikai neturės kaip konkuruoti su kitų šalių jaunimu“, – teigė ministrė.

Anot jos, naivu būtų tikėtis, jog Lietuvos dydžio ir ekonominės galios valstybė visais sukuriamais specialistais galės konkuruoti už milžiniškomis valstybėmis, tačiau realu išskirti kelias sritis, tokias kaip lazeriai ar biotechnologijos, medicina, kur lietuviai garsūs jau daugybę metų, ir ten išugdyti daugiausiai aukštos kvalifikacijos specialistų pasaulyje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...