Laisvės partijos kandidatas į sostinės merus, parlamentaras Tomas Vytautas Raskevičius siekia partnerystės reglamentavimo Vilniaus savivaldybės lygiu. Ketvirtadienį jis patvirtino tokią idėją suformulavęs ir aptaręs su teisininkais dar praėjusių metų spalio mėnesį – spaudoje nutekintas to laikotarpio susirašinėjimas yra autentiškas, teigia parlamentaras.
Trečiadienį žiniasklaidos priemonėms išplatintas susirašinėjimas, kaip teigiama, vykęs tarp Vilniaus miesto savivaldybės teisininkų ir parlamentaro T. V. Raskevičiaus. Jame teiraujamasi, „ar savivaldybės lygmeniu galima sukurti mechanizmą, kurio metu būtų registruojamas dviejų asmenų, registravusių gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, sugyventinio statusas“.
Persiųstame dokumente teigiama, kad tokį statusą galėtų registruoti ne mažiau kaip vienus metus drauge gyvenantys asmenys. Siūloma, kad turint tokį savivaldybės išduotą dokumentą, sugyventiniai galėtų juo remtis įrodydami savo statusą santykiuose su kitomis institucijomis.
Susirašinėjime nurodoma, jog nors Civilinis kodeksas sugyventiniais apibrėžia vyrą ir moterį, šią aplinkybę „reikėtų tiesiog ignoruoti“, o atsisakius pripažinti tos pačios lyties porų partnerystę, dėl to pasisakyti turėtų teismas.
T. V. Raskevičius ketvirtadienį savo feisbuko paskyroje tikina privalantis galvoti, „ką darysime, jei reikiamo palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui Parlamente taip ir neatsiras“, todėl siūlo alternatyvą savivaldos lygmeniu.
„Aš negaliu priversti politinių partijų, t. y. liberalų ir socialdemokratų, balsuoti už šį įstatymą, nors jie tai turi įsirašę savo rinkiminėse programose. Aš negaliu priversti dalies konservatorių balsuoti už šį įstatymą, nors jie už nepaklusnumą dėl PVM lengvatos savus šalina iš partijos, o tai, kas yra įrašyta koalicijos sutartyje, yra sprendžiama pasiūlant mums „eiti ir susirinkti balsus opozicijoje“. Todėl aš privalau galvoti, ką darysime, jei reikiamo palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui Parlamente taip ir neatsiras.
Ar galima užtikrinti tam tikras garantijas nesusituokusioms poroms savivaldos lygmeniu? Taip, galima“, – parlamentaras dėsto savo nuomonę feisbuko paskyroje.
T. V. Raskevičius teigia siūlantis „sugyventinio statusą“ ir nematantis „jokių kliūčių, kodėl savivaldybės meras negalėtų patvirtinti“ jo siekiamos tvarkos.
„Civilinis kodeksas sako, kad partnerystę registruoja sugyventiniai, t. y. du žmonės, kurie bendrai gyvena ne mažiau kaip vienerius metus neįregistravę santuokos. Civilinis kodeksas ar joks kitas teisės aktas nedetalizuoja, kaip yra įgyjamas sugyventinio statusas, bet iš Civilinio kodekso yra aišku, kad sugyventinio statusas yra ne partnerystės įregistravimo pasekmė, o sąlyga arba prielaida. Kitais žodžiais tariant, pirma pradedat kartu gyventi, o po to einat registruoti partnerystę.
Įdomioji dalis yra ta, kad Lietuvoje egzistuoja eilė įstatymų, kuriuose numatytos teisės ir pareigos būtent sugyventiniams. Pavyzdžiui, Bausmių vykdymo kodekse numatyta teisė į telefoninius skambučius ir trumpalaikius pasimatymus kalinamo asmens sugyventiniui, Užimtumo įstatyme numatyta galimybė nepanaikinti bedarbio statuso, mirus sugyventiniui ir t. t. Tokių įstatymų Lietuvoje aš suskaičiuoju bent 35“, – teigia parlamentaras.
„Nematau jokių kliūčių, kodėl savivaldybės meras negalėtų patvirtinti tvarkos, pagal kurią du giminystės ryšiais nesusiję ir konkrečioje savivaldybėje gyvenantys asmenys negalėtų deklaruoti savo „sugyventinio statuso“. Turėdami savivaldybės išduotą patvirtinimą apie „sugyventinio statusą“, tokie asmenys, savo santykyje su kitomis valstybės institucijomis jau turėtų jų tarpusavio santykį pagrindžiantį dokumentą, o tai, mano nuomone, būtų teisinis pagrindas naudotis įstatymuose įtvirtintomis ir „sugyventiniams“ taikomomis teisėmis ir pareigomis“, – mano T. V. Raskevičius.
Pasak Laisvės partijos nario, „sugyventinio statusas“ nėra jokia alternatyva civilinei sąjungai ar partnerystei. Tai, anot jo, yra bandymas „spręsti praktines problemas, kai nėra politinės valios imti ir išspręsti šio klausimo nacionaliniu lygmeniu“.
„Laisvietis“ taip pat pažymi, kad jo kandidatavimas į Vilniaus merus „nėra tiesiogiai susijęs su siekiu Vilniuje įteisinti „sugyventinio statusą“.
Trečiadienį LRT.lt kalbinti teisininkai, paklausti apie mintį, kad partnerystė būtų įteisinta savivaldybės lygiu, tvirtino, kad tai yra absurdas.
„Nesąmonių kampelis, absurdas visiškas. Teisiškai tai nieko nereikštų. Tai girto drambliuko svajonės apie neaiškų ką“, – trumpai tokią idėją, paklaustas portalo LRT.lt, įvertino Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Vytautas Nekrošius.
Tokią idėją įvertino ir Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė. Pasak jos, reikia gerbti galiojančius teisės aktus, o Vietos savivaldos įstatyme nenumatomos jokios galimybės kažką panašaus įteisinti.
„Tikrai neįsivaizduoju, kaip teisiškai tai galėtų būti. Man atrodo, kad tai nėra įmanomas dalykas. Ir jei tai nėra įmanomas dalykas, nebent teisininkai mato kažkokią išskirtinę galimybę, kurios mes nematome, tai tada, be abejo, čia yra bandymas reklamuotis arba neleisti tam klausimui dingti iš darbotvarkės“, – vertino politologė.
Savaitės pradžioje portale LRT.lt pasirodė interviu su T. V. Raskevičiumi, po kurio jis sulaukė žmogaus teisių gynėjų kritikos, jog nebaigus dirbti darbų Seime – nepriėmus Partnerystės ar Civilinės sąjungos įstatymų – Laisvės partijos atstovas siekia tapti Vilniaus miesto meru.
Du alternatyvius projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, Seimas ėmėsi nagrinėti gegužę.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą kaip kompromisinį pateikė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, o Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo palaiko konservatyvesni parlamentarai.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą parengę politikai laiko jį kompromisiniu, lyginant su pernai Seime atmestu Partnerystės įstatymo projektu.
Kritikai sako, kad jis savo reguliavimu yra panašus į santuokos ar šeimos santykius, todėl labiau tinkamas „artimo ryšio“ projektas.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
