Siūloma drausti šunis rišti prie būdos. Pasak gyvūnų gerovės specialistų, toks laisvės ribojimas žaloja gyvūnus. Šalies prieglaudos, nelaukdamos, kol toks draudimas įsiteisės, jau dabar imasi priemonių, kaip sumažinti tokių atvejų.
Panevėžio rajono, Šiaudinės kaimo gyventojai Audra ir Stanislavas sako, kad jų šuo Dora – itin geras sargas ir pririštas prie būdos gyvena jau ketverius metus.
„Paleisti negalime, šuo labai didelis, gali ir įkąsti. Baisu, geriau, kad pririštas“, – sako Audra.
Nors Lietuvos kaimuose šuo dažniausiai pririštas prie būdos, netrukus taip laikydami gyvūnus žmonės gali būti nubausti. Seimas jau ima svarstyti tokį draudimą.
„Sargas jisai sargas, tegul būna pririštas, o kas blogai?“ – klausia Stanislavas.
Pasak gyvūnų gerovės specialistų, jei šuo visą laiką pririštas grandine, staiga nutrūksta ir pabėga, tampa agresyvus. Jis nėra susipažinęs su kita aplinka, todėl dažnai pasitaiko ir apkandžiojimų.
Pasak organizacijos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ savanorės, požiūris, kad gyvūnas rišamas prie būdos turi keistis, nes taip žalojama ne tik jo psichika, bet ir kūnas.
„Būdamas pririštas gyvūnas negali nieko apsaugoti. Tuo labiau – negali apsisaugoti pats. O jeigu gyvūno reikia tik kaip signalizacijos, šiais laikais manau yra begalę sprendimų, kaip apsaugoti savo turtą“, – atkreipia dėmesį „Gyvūnų gerovės iniciatyvos" koordinatorė Lina Vaitekūnaitė.
Maisto ir veterinarijos tarnybos gyvūnų gerovės specialistas sako, kad tokie draudimai galioja bene visoje Europos sąjungoje ir jie reikalingi, nors tai visuomenėje ir sukels diskusijų.
„Negalima gyvūno kankinti vien tik dėl to, kad mes kitokių sąlygų negalime sudaryti. Reikia suteikti tokias sąlygas, kad gyvūnui būtų gerai“, – pabrėžia Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas Giedrius Blekaitis.
Nors šiuo metu nėra teisiškai įtvirtintas draudimas rišti šunis grandinėmis prie būdos, kol kas tik rekomendacija, beglobių gyvūnų prieglaudos pačios imasi iniciatyvos tam užkirsti kelią. Šuo nėra atiduodamas naujam šeimininkui, kol šis neįrodo, kad jis turės voljerą, nebus rišamas.
„Mes pasirašome sutartį, kurioje nurodyta, kad sąlygos – laisvas arba voljere, arba viduje ir, kad savanoriai turi teisę patikrinti ir, jeigu neatitinka sąlygų gyvenimo, mes turime tą gyvūną pasiimti atgal“, – teigia Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.
Svarstoma ne tik dėl draudimo rišti šunis, bet ir pančioti arklius ar už ragų rišti jaučius.
