Siekiant atsisakyti rusų kalbos mokyklose, abejojama, ar įmanoma parengti pakankamai kitų kalbų pedagogų. Specialistai pastebi, kad kai kuriuose miesteliuose nėra nė vieno vokiečių ar prancūzų kalbų mokytojo, o studentai vangiai renkasi studijuoti pedagogiką.
Vilniaus universitete studijuojanti antrakursė Morta Inkrataitė planuoja tapti lietuvių ir prancūzų kalbų mokytoja. Studentė sako, kad jau dirba korepetitore, o pasirinkti prancūzų kalbą ją paskatino menka įvairovė mokykloje.
„Gimnazijoje buvo sudarytos sąlygos mokytis arba rusų, arba vokiečių kalbą ir aš mokiausi rusų, bet labai norėjau mokytis prancūzų“, – pasakoja ji.
Ateityje tokių specialistų kaip M. Inkrataitė poreikis gali augti kelis kartus. Nors svarstoma, ar įmanoma visiškai atsisakyti rusų kalbos, tai gali tapti neišvengiama. Beveik 90 proc. rusų kalbos mokytojų yra daugiau nei 51 metai – tai vyriausi pedagogai švietimo sistemoje. Pasak mokytojus rengiančių universitetų atstovų, realiausia, kad rusų pakeis prancūzų ir vokiečių kalbos.
„Žmonės, ko gero, vis dėlto kalbą renkasi įvertindami ne tik kaimynystės efektą, bet ir galimybes ir vertybinius dalykus. Tikrai yra augimas būtent prancūzų, vokiečių kalboms“, – teigia VDU Švietimo akademijos kanclerė Lina Kaminskienė.
„Norinčiųjų tapti mokytojais, tikėtina, kad tų kalbų, kurias jie studijavo bakalauro studijose, jų skaičiai tikrai didėja ir pakankamai optimistiškai didėja“, – pastebi Vilniaus universiteto studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.
Jau svarstoma, kaip pritraukti daugiau prancūzų ir vokiečių kalbų mokytojų. Nuo kitų metų pasirinkusiems šių programų studijas bus mokamos 300 eurų stipendijos. Pokyčiams ruošiasi ir savivaldybės.
„Yra kooperuojamasi tam, kad kelios mokyklos, galbūt net kelios savivaldybės pasiūlytų nuo kitų mokslo metų nuotolines vokiečių ir prancūzų kalbos pamokas. Tai yra, kad mokiniai, kur nėra vokiečių ar prancūzų kalbos mokytojų, taip pat galėtų mokytis vokiečių ir prancūzų hibridiniu būdu“, – aiškina švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
Vis dėlto specialistai situaciją vertina pesimistiškai. Nors vokiečių ir prancūzų kalbų pedagogų palaipsniui daugėja, procesas per lėtas.
„Priėmimas į vokiečių kalbą, į prancūzų kalbą yra labai ribotas, ispanų gal didesnis suinteresuotumas, bet iš principo tos kalbos nėra labai populiarios“, – tvirtina KTU fakulteto dekanas Ainius Lašas.
Prognozuojama, kad atsisakyti rusų kalbos gali užtrukti dešimtmetį ar net daugiau, nes kai kuriuose miestuose šiuo metu nėra nė vieno vokiečių ar prancūzų kalbos mokytojo.
„Esame paskaičiavę, kad per keletą metų pakeisti rusų kalbą į vokiečių ar prancūzų, reikėtų mažiausiai 50-80 naujų mokytojų kasmet mokykloje. Tai nėra taip paprasta, todėl greitų sprendimų čia nebus“, – akcentuoja D. Lukas.
„Yra tokių regionų kaip Tauragė, kuris yra prūsiškų, vokiškų tradicijų kraštas, kuriame nėra nė vieno vokiečių kalbos mokytojo“, – pastebi žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, sprendimas dėl rusų kalbos likimo turėtų būti priimtas iki metų pabaigos.
