Šalyje trūksta tiksliųjų mokslų mokytojų, ypač chemijos. Didžiausia problema – regionuose. Ten vienu mokytoju dalijasi kelios mokyklos, o kai kur chemija dėstoma tik nuotoliniu būdu. Akmenė šią problemą bandys spręsti kurdama specialius centrus į kuriuos pas chemijos mokytoją atvyktų patys mokiniai.
Daugiau kaip 30 metų chemijos mokytoja dirbanti Vaidilutė Šepkauskienė sako, kad tokio didelio krūvio dar niekada neturėjusi. Kasdien mokytoja turi po 7 pamokas ir dirba dviejose mokyklose – Senojoje ir Naujojoje Akmenėje.
„Tenka ir vienoj mokykloj pabūti, ir kitoj mokykloj pabūti. Ir per pertrauką iš vienos mokyklos atsirasti kitoj mokykloj. Ir tai yra 15 kilometrų“, – kasdienybe dalijasi chemijos mokytoja Vaidilutė Šepkauskienė.
Kai kurioms mokykloms chemijos mokytojų rasti visai nepavyksta, todėl šis dalykas, pavyzdžiui, Papilėje dėstomas nuotoliniu būdu.
Akmenės savivaldybė mokytojų trūkumo problemą tikina bandysianti spręsti kurdama specialų centrą, kur pas chemijos mokytoją atvyktų vaikai, o ne atvirkščiai.
„Turime tam tikrą finansinį krepšelį, kurį galime investuoti, pagerinti tam tikrą bazę. Bet vėlgi norisi, kad ta pagerinta baze naudotųsi kuo daugiau moksleivių iš viso rajono, nežiūrint, kad tai yra vienos mokyklos ar kitos mokyklos moksleiviai“, – sako Akmenės rajono vicemeras Tomas Martinaitis.
Šiaulių rajono Gruzdžių gimnazijos chemijos kabinetas – tuščias. Mokytoja čia atvyksta tik porą kartų per savaitę. Ji moko dar ir biologijos.
Mokyklos vadovas sako, kad vienu mokytoju tenka dalytis dar su keliomis mokyklomis. Tačiau didžiausia bėda, jog mokytojus iš kaimo mokyklų nuvilioja miestai.
„Kai seniau, tai mes iš miesto galėjom, jeigu trūksta mokytojų, susirasti lengvai buvo, kadangi miesto mokyklos buvo mokytojų perpildytos. Ir nebuvo tos pasiūlos. O dabar atvirkščiai“, – pasakoja Gruzdžių gimnazijos direktorius Juozas Vasiliauskas.
Aukštosios mokyklos tikina, kad pastaraisiais metais stojančiųjų į tiksliuosius mokslus smarkiai mažėja.
„Mūsų Šiaurės Lietuvos krašte jau ypatingai sumažėjo ir per 5 metus praktiškai nebeliko tų, kurie norėtų studijuoti bakalaure tiksliuosius mokslus, tarkime, finansų matematika tikrai teikiame kiekvienais metais, bet norinčių studijuoti yra per mažas skaičius, kad galėtume atidaryti pačią studijų programą“, – nurodo VU Šiaulių akademijos vadovė Renata Bilbokaitė.
Ministerija tikina, kad pradėti dirbti mokyklose gali ir pedagoginio išsilavinimo neturintys specialistai, tačiau per porą metų šią kvalifikaciją jie privalo įgyti. Siekiant privilioti studentų į tiksliųjų mokslų studijų programas, siūlomos solidžios stipendijos.
„Tie, kas sudaro sutartį dar būdami universitete 4 kurse arba besimokydami profesinėse studijose, tai jeigu sudaro sutartį ar su mokykla, ar su savivaldybe, tai tos stipendijos yra padidinamos nuo 300 iki 500 eurų. Tai tokių, kurie šiais metais sudarė, kurie kreipėsi ir norėjo sudaryti šiemet, buvo šimtas“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius.
Ekspertų duomenimis, po kelerių metų šalyje trūks kelių tūkstančių skirtingų dalykų pedagogų.
