Ar Rusija panaudos branduolinį ginklą, o pasaulis iš tikrųjų grįžo į 1962-uosius, kai kilo didžiausia Šaltojo karo ginklavimosi krizė?
Pavojingiausias ginklas pasaulyje
Būtent taip branduolinį ginklą vadina Jungtinės Tautos, kurios inicijavo ne vieną tarptautinį susitarimą tam, kad branduolinė technologija būtų naudojama tik taikiais tikslais.
Tai yra ir masinio naikinimo ginklas, todėl, svarstant apie jo panaudojimą Ukrainoje, keliama prielaida, kad tarptautinė bendruomenė gali įsikišti ir imtis atsako, nors sprogimai ir vyktų kariniam aljansui nepriklausančioje Ukrainoje. Savo ruožtu Rusijos karinė doktrina numato, esą Maskva branduolinį ginklą panaudotų kilus grėsmei jos teritorijai.
Istorijoje branduolinis ginklas yra panaudotas du kartus, kai JAV Antrojo pasaulinio karo metu bombardavo Hirošimą ir Nagasakį. Tuo metu iš karto žuvo apie 200 tūkstančių žmonių, dar daugiau vėliau mirė nuo radiacijos. Šiuo metu sprogmenų visose valstybėse yra daugiau, nei 13 tūkstančių, yra įvykdyta apie 2 tūkstančiai branduolinių bandymų.
Rusijos grėsmė
Nors JAV prezidentas Joe Bidenas įspėjo pasaulį apie galimą branduolinį Armagedoną, pasaulyje dėl nusiginklavimo sutarčių, pagal kurias valstybės branduolinius ginklus buvo skatinamos keisti į konvencinius, dar niekada nebuvo tiek mažai branduolinių ginklų, kaip šiandien. Lydere vis dar išlieka Rusija, kurios arsenale maždaug pusė visų pasaulio branduolinių ginklų, apie 6 tūkstančiai. Pernai ginklų išlaikymas ir kūrimas Kremliui kainavo 8,6 mlrd. JAV dolerių.
Keliais šimtais mažiau ginklų turi JAV, ir net pridėjus kitų NATO sąjungininkių, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės turimas galvutes, gautume nežymiai mažesnes, jei Rusijos, pajėgas. Branduolinius ginklus taip pat vysto Kinija, Pakistanas, Indija, Izraelis, Šiaurės Korėja.
„Principas lieka tas pats kaip ir pirmųjų bombų 1945 metais: sunkiųjų branduolių, kaip uranas arba plutonis, skilimas, kurio metu išlaisvinama energija, reakcijos produktai įžiebia dar daugiau tokių pat reakcijų. Taip susidaro grandininė reakcija, staigiai didėjantis energijos išsiskyrimas ir įvyksta sprogimas. Arba, vandenilinėse bombose, įžiebiama lengvųjų branduolių sintezė, kurios metu išsiskiria dar daugiau energijos“, – LRT.lt yra sakęs Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Arnoldas Deltuva.
Maždaug 2 tūkstančiai Rusijos turimų ginklų yra vadinamieji taktiniai branduoliniai ginklai – tai mažesnės sprogstamosios galios ginklai, kurių nereglamentuoja tarptautinės sutartys ir kurie paleidžiami nedideliu atstumu. Ekspertų vertinimu, jie galėtų būti panaudoti nusitaikant į specifinį objektą ir nesukeltų tokių pražūtingų padarinių, kaip didieji ginklai, dar vadinami strateginiais – pavyzdžiui, ant Hirošimos numesta bomba.
Taktiniai branduoliniai ginklai pasaulio istorijoje dar nebuvo panaudoti.
Maždaug 20 JAV branduolinių bombų saugomos Vokietijoje, netoli Liuksemburgo. Dar iki karo Vokietijos socialdemokratai ir žalieji yra išreiškę siekį, kad jos būtų išgabentos, nors dauguma gyventojų pritaria branduolinių ginklų laikymui savo teritorijoje. Kiti JAV branduoliniai ginklai Europoje saugomi Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje. Po Antrojo pasaulinio karo jie buvo čia perkelti būtent dėl Sovietų Sąjungos grėsmės, o JAV skelbia besilaikanti politikos neleisti kitoms valstybėms kurti branduolinių technologijų, mainais į tai siūlydama savo arsenalą.
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas dar balandį žiniasklaidai minėjo, esą dalis Rusijos branduolinio ginklo yra saugoma Kaliningrade.
„Ten jie laiko branduolinį ginklą, nešėjus, turi sandėlius. Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino, tai yra gąsdinimo priemonė“, – tuomet sakė ministras.
Lenkija šią savaitę pasisiūlė priimti JAV branduolinių ginklų.
„Kalbėjome su JAV lyderiais, ar amerikiečiai svarsto tokią tikimybę.Tai atviras klausmas“, – praėjusią savaitę Lenkijos žiniasklaidai kalbėjo prezidentas Andrzejus Duda. JAV savo ruožtu paneigė, kad svarsto tokį klausimą – manoma, kad Lenkijos pareiškimas yra simbolinis.
Retorika
Baimę dėl branduolinio ginklo panaudojimo sukėlė tiek Rusijos veiksmai, pavyzdžiui, pastebėtas už šį ginklą atsakingo kariuomenės dalinio technikos judėjimas, pastebėta specifinė kai kurių karių apranga, sauganti nuo radioaktyvių dulkių. Svarbu pažymėti, kad nuogąstavimų dar nepratvirtino žvalgyba. Tačiau V. Putino žodžiai nedviprasmiški.
„Priminsiu, kad mūsų valstybė turi daugybę naikinimo priemonių. Kai kyla grėsmė teritoriniam vientisumui, tam, kad apsaugotume Rusiją ir jos žmones, mes išnaudosime visas turimas priemones“, – yra sakęs Rusijos prezidentas dar prieš kelis mėnesius.
JAV prezidentas J. Bidenas praėjusią savaitę panaudojo biblinį motyvą ir pasėjo nerimą Vakarų žiniasklaidoje.
„Su Armagedono tikimybe nesusidūrėme nuo pat Kenedžio ir Kubos krizės laikų <...> Žinau šį vyruką, jo vardas Vladimiras Putinas, praleidau su juo pakankamai laiko. Jis nejuokauja, kai kalba apie potencialų taktinių ar branduolinių, biologinių ar cheminių ginklų panaudojimą, nes jo kariuomenė, pavadinkime, iš esmės atsilieka“, – kalbėjo jis.
Apžvalgininkai sutaria, kad branduolinio karo scenarijus būtų sudėtingas, tačiau realus. Tarptautinės branduolinių ginklų uždraudimo kampanijos atstovai dar prieš penkis metus už savo darbą atsiėmė Nobelio taikos premiją. Raginę pasaulio galias atsisakyti branduolinio ginklo, jie šiandien sako, kad galima tikėtis visko.
„Po to, kai įsiveržė į Ukrainą vasario mėnesį, V. Putinas nuolat pažeidinėjo tarptautinę teisę. Niekas nenori tikėti, kad branduolinis ginklas bus panaudotas, bet tol, kol branduoliniai ginklai egzistuoja, jei gali būti panaudoti. Tuo grįstas ir branduolinis atgrasymas – įtikinamai grasinti masiniu civilių žudymu“, – išplatinatame pranešime teigia organizacija.
