Ką galima pasigaminti iš Lietuvoje augančių augalų? Žolininkė Rūta Borutienė iš Kačerginės sako, kad labai daug ką, ji ragina augalus naudoti ir tešlos, ir prieskonių, ir smilkalų gamyboje. Moteris pabrėžia, kad augalai turi daug gydomųjų savybių, tačiau perspėja – augalais galima sustiprinti sveikatą, bet jei jau susirgai, eik pas gydytoją.
Jau ketvirtus metus iš eilės portalo LRT.lt žurnalistai ir fotografai vasarą iškeliauja į žurnalistinę ekspediciją „Aplink Lietuvą“. Šiose įdomiose kelionėse atrandama unikalių žmonių ir išskirtinių jų istorijų, kūrybiškų verslų ir aukštyn kojomis apverstų gyvenimų, įspūdingų muziejų ir gamtos perlų. Visomis šiomis istorijomis dalijamės su skaitytojais portale LRT.lt! Žinote vietą ar žmones, kuriuos turėtų aplankyti mūsų komanda? Rašykite pasiūlymus el. pašto adresu pasidalink@lrt.lt!
LRT žurnalistams atvykus pas R. Borutienę į Kačerginę, moteris iš karto pasiūlo prisėsti ir pasivaišinti šilta arbata. Ant stalo stovinčiame arbatinuke – ryškiai mėlynos spalvos arbata. Paklausta, kokia yra šios magijos paslaptis, R. Borutienė nusijuokia – tai savo rankomis iš aplink Kačerginę esančių laukų surinktų augalų produktas.
„Tai yra miškinė dedešva. Nebijokite, nenusinuodysite“, – kviesdama pasivaišinti arbata linksmai kalbėjo ji.
R. Borutienė teigė neskubanti savęs vadinti žolininke, mat pagal išsilavinimą ji yra buhalterė ir dirba būtent šį darbą. Vis dėlto moteris neslėpė, kad noras pažinti augalus ją lydėjo visą gyvenimą.
„Augalai visada buvo mano gyvenime, jais domėjausi, bet savo pomėgio nereklamavau. Kaip sakoma, nenorėk greitai išgarsėti, turi savo pavyzdžiu parodyti, kas esi.
Neturėjau tikslo skleisti tą žinią. Tiesiog gal dabar atsirado daugiau laiko, galbūt sukaupiau tiek informacijos, kad ja verta pasidalinti“, – svarstė R. Borutienė.
Žolininkė sakė, kad svarbiausia – užuot mėginus žmones įtikinti, kad augalai turi daug naudingų savybių, sulaukti, kol patys žmonės ims tuo labiau domėtis.
„Tam, kad žmogus išgirstų, jis turėtų paklausti, jis turi būti pasiruošęs išgirsti atsakymus. Kitaip kalbėsi tuščiai“, – svarstė pašnekovė.
Mano, kad išmintis ateina nebūtinai su amžiumi
R. Borutienė prisiminė, kad naudingomis augalų savybėmis pradėjo nuodugniau domėtis, kai jos šeimoje gimė vaikai.
„Kai vaikai susirgdavo, gydytojai siūlydavo paracetamolį, antibiotikus. Bet pala, vaikas tik suslogavo. Kai prisimenu savo vaikystę, tai nebuvo vaistų. Buvo liepžiedžiai, avietės. Aišku, gal dažnai nesirgdavau, bet, kai sunegaluodavome, bėgdavome į mišką, o ne į vaistinę“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė atviravo, kad, kuriam iš vaikų sunegalavus, ji iš pradžių mėgindavo juos pagydyti, pasitelkusi augalus.
„Sūnus sakydavo: man šiandien užkilo 40 laipsnių temperatūra, o aš turiu eiti į mokyklą. Jam atsakydavau, kad jis yra sveikas. Per naktį aš jį išgydydavau ir jam nekildavo jokių komplikacijų. Ir tada vaikas galėdavo eiti į mokyklą“, – sakė R. Borutienė.
Augalus ji prisipažįsta naudojusi ne tik vaikams gydyti, bet ir jų grožiui puoselėti: dukrai ilgus plaukus plaudavo su dilgėlių nuoviru ir kiaušinio tryniu, tai leido išsaugoti plaukų tvirtumą, žvilgesį.
Vaikams suaugus ir palikus gimtuosius namus, moteris ėmė dar labiau domėtis augalais. Anksčiau ji rėmėsi knygomis apie augalus, o vėliau nutarė baigti žolininkystės kursus. Ypač patogu buvo mokytis per pandemiją, kadangi užsiėmimai vykdavo nuotoliniu būdu ir likdavo daugiau laiko išeiti į gamtą, rinkti augalus.
„Supratau, kad reikia grįžti į gamtą. Ten yra nusiraminimas. Išmintis nebūtinai ateina su amžiumi. Man tai atėjo, kai viskas sulėtėjo, atradau laiko sau. Kai sulėtėja gyvenimo tempas, pradedi atidžiau dairytis aplink. Išgirsti paukštį, pamatai gėlę“, – pasakojo R. Borutienė.
Nuo prieskonių iki smilkalų
Augalus Kačerginės apylinkėse ir aplink jas žolininkė renka jau daug metų. Šis ritualas, pasak moters, leidžia ne tik prisiskinti augalų, pasigrožėti gamta, bet ir pasportuoti.
„Kiekvieną dieną išeinu 6 valandą ryto, apie 5 kilometrus prasivaikštau“, – teigė pašnekovė.
Augalus ji teigė daugiausia naudojanti maistui gaminti: „Jei gaminu valgį, tai skinu balandą, garšvą, dilgėlę. Tai yra mano prieskoniai. Aš neapsisunkinu savęs, galvodama, kad, jei man reikia geležies, tai turiu būtinai dilgėlių skinti ir vartoti. Kad nesusirgčiau, reikia visų medžiagų.“
„Pavasarį yra ideali trijulė – kiaulpienė, dilgėlė ir garšva. Ar ruoši salotas, ar kokteilius, visada tiks. Dar labai mėgstu žliūges – jos yra labai sultingos, skanios, minkštos“, – patarimus toliau dalijo pašnekovė.
R. Borutienė prieskonių iš parduotuvės neperka jau seniai. Priskynusi augalų, pati juo sumala ir pasigamina prieskonių mišinį. Į vieno jos mėgstamiausių mišinių sudėtį įeina morkų lapai, kiečiai, agurklės, asiūkliai, raudonėliai, dilgėlės, peletrūnai, čiobreliai.
„Tokį mišinį galima naudoti daug kur – troškiniams, sriuboms, mėsai, žuviai“, – sakė R. Borutienė.
Ji gamina ir prieskoninę druską, į ją deda krapų, miškinių česnakų, dilgėlių. Pastarąsias pašnekovė teigė kartais keičianti kiaulpienėmis arba žliūgėmis.
Iš augalų moteris savo rankomis gamina ir miltus. Į juos deda lazdyno ar beržo žirginėlių, gudobelių, vėliau visa tai naudoja blynų tešlai.
Dalį surinktų augalų šaldo, kitus – džiovina.
R. Borutienė ragina augalus panaudoti ir smilkalų gamybai. Anot jos, tam tinkančių žolynų Lietuvoje apstu.
„Kam pirkti indiškus smilkalus, kai gali pasigaminti savų? Smilkalų galima pasigaminti iš pelyno. Tarkime, ir per pandemiją galima su tokiais smilkalais per kambarius pereiti, o vėliau išvėdinti namus. Paimate bitkrėslės, pelyno, kadagio, kraujažolės – visi tinka smilkalams“, – dėstė augalų žinovė.
Požiūris į vaistų vartojimą ir įveiktos viršukalnės
Paklausta, ar yra vegetarė, R. Borutienė atsakė neigiamai. Anot jos, nereikėtų galvoti, kad žolininkai nevalgo mėsos.
„Valgau viską. Esu kiek labiau nusiteikusi prieš chemiją, tai yra prieš visus konservantus. Taip pat, jei reikėtų rinktis, tai išmesčiau iš savo mitybos cukrų, tą jau beveik padariau“, – kalbėjo moteris.
Pokalbiui vėl pasisukus apie sveikatą, apie gydymą, ji pažymėjo, kad net jei išmanai augalų gydomąsias savybes, žinai, kaip jomis pasinaudoti, ne visada galima gydytis augalais.
„Mano tikslas yra ne gydymas. Jei susirgai, eik pas gydytoją, o jei nori nesusirgti, tada galime pasikalbėti“, – sakė augalų žinovė.
R. Borutienė tvirtino, kad yra gyvenime vartojusi ir antibiotikų, tačiau šiuo metu namie vaistinėlės su vaistais neturi. Jos įsitikinimu, pirmiausia augalai gali padėti tapti sveikesniems, išvengti ligų, sustiprinti imunitetą.
„Augalai padeda palengvinti visas lėtines ligas. Aišku, jeigu yra koks nors ūmus susirgimas, tai vienareikšmiškai reikia pasitikėti medicina“, – dėstė pašnekovė.
Žolininkės manymu, žmonės neretai piktnaudžiauja vaistais. R. Borutienė spėja, kad tai yra susiję su didžiuliu gyvenimo tempu.
„Gyvenimo tempas dabar yra toks, kad tu privalai neiškristi. Pavyzdžiui, dabar jums reikia kažkur važiuoti, o jus užpuola sloga, tai išgeriate vaistų, jie sulaiko tam kartui slogą.
Bet sakoma, kad visi peršalimai, visos slogos praeina per septynias dienas. Tad vieną kartą susikaupkite ir pakentėkite tą tekančią nosį, skaudančią gerklę, išsigydykite žolėmis, pagulėkite, pailsėkite. Liga jus sustabdė dėl to, kad kažką darote ne taip. Kada žmogus gyvena ne taip, kaip nori, o pagal kažkieno primestas taisykles, tai tada ateina liga ir jį sustabdo“, – aiškino ji.
Paklausta, ar nuo tada, kai propaguoja žolininkystę, teikia prioritetą augalams, o ne tabletėms, buvo rimčiau sunegalavusi, R. Borutienė patikino galinti pasigirti puikia sveikata. Ji džiaugėsi, kad toks gyvenimo būdas jai leidžia toliau užsiimti kitu hobiu – alpinizmu.
„2016 metais – Tubkalio viršukalnė Maroke, 2019 metais – Demavendas Irane, 2020 metais – Monblanas, 2021 metais – Kazbekas“, – įveiktas viršukalnes vardijo moteris.
Ji neslėpė, kad dėl savo gyvenimo būdo yra sulaukusi ne vienos kritiškos pastabos, bet į jas nekreipia dėmesio.
„Nesiginčiju. Kam to reikia? O šiaip nelabai klausau, kai kritikuoja. Visą laiką buvau balta varna“, – šypsojosi R. Borutienė.
Norėtų atidaryti arbatinę
Kačerginėje ji veda edukacinius užsiėmimus, juose pasakoja apie augalų savybes, augalų rinkimą, taip pat susitinka su kitomis žolininkėmis, dalijasi patirtimi.
Vis dėlto R. Borutienė teigė norinti ir daugiau veiklos. Moters svajonė – Kačerginėje įkurti arbatinę. Pašnekovė nedrąsiai užsiminė, kad, Kauno rajono savivaldybei nutarus iškeldinti dabartinę miestelio biblioteką į daugiafunkcį centrą, ji nusipirko buvusios bibliotekos patalpas.
„Taigi, turiu patalpas, bet jos reikalauja didelių investicijų, remonto“, – sakė žolininkė.
Ji svajoja, kad būtent čia galėtų būti įrengta jos arbatinė, tačiau, anot jos, tai neturėtų tapti eiline komercine vieta. R. Borutienė nori, kad jos arbatinėje žmonės galėtų susipažinti su augalų savybėmis, patys jų prisiskinti ir pasidaryti arbatos.
„Galvoju, kodėl nepasistengus, kad žmonės paskanautų arbatų, padarytų iš mūsų augalų? Kodėl reikia vežtis viską iš užsienio, siųstis? Nenorėčiau arbatinėje sėdėti ir dirbti nuo 8 iki 17 valandos. Ko gero, bus skambutis ir ateisiu, nes gyvenu čia, augalai taip pat yra čia“, – apie savo svajonių arbatinę pasakojo R. Borutienė.
