Įsiplieskus gaisrui Kaune veikiančioje atliekų tvarkymo įmonėje „Žalvaris“ sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Apie tai pranešęs įmonės vadovas pridūrė, kad šiuo metu gaisras užgesintas, o nelaimė kilo antrinių atliekų rūšiavimo patalpose. Neplaninį tyrimą vykdo aplinkosaugininkai, o Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl gaisro. Darbo inspekcija įspėja apie pavojų šalia gaisro dirbančioms įmonėms, nes į aplinkos orą išsiskyrė pavojingos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti žalą žmogui.
Kaip išplatintame komentare žiniasklaidai teigė atliekų tvarkymo įmonės „Žalvaris“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas, gaisras kilo Kaune esančioje antrinių atliekų rūšiavimo patalpose. Dėl nenustatytų priežasčių užsiliepsnojo nepavojingosios antrinės popieriaus ir plėvelės atliekos.
„Ugnis plito labai greitai, apimdama visą sandėlio patalpą ir persimesdama į kitą šalia esantį pastatą. Į teritoriją ugnis neišplito, gaisras buvo lokalizuotas sandėliuose. Gaisro metu preliminariais duomenimis sudegė 135 tonos popieriaus ir 250 tonų plastiko. Šiuo metu, remiantis GPAIS duomenimis ir teritorijos auditu, nustatinėjami kitų ugnies sunaikintų medžiagų kiekiai“, – teigė V. Sapožnikovas.
Įmonė apgailestauja dėl įvykusios nelaimės, minėjo, kad yra visiškai atvira ir bendradarbiauja su tyrimą atliekančiomis institucijomis, siekiant išsiaiškinti gaisro kilimo priežastis ir galimą žalą aplinkai. Taip pat tikslinami nuostoliai įmonei,
„Institucijoms surinkus visą įmonės teritorijoje esamą tyrimui reikalingą medžiagą ir gavę leidimą tvarkyti gaisravietę, nedelsiant savo lėšomis pradėsime gaisro padarinių likvidavimo darbus“, – pridūrė V. Sapožnikovas.
Jo teigimu, įvykio metu žmonės nenukentėjo, taip pat įmonė dėkinga ugniagesiams už jų greitą ir profesionalų darbą malšinti ugnį.
„Gaisras šiuo metu yra užgesintas, įvykio vietoje vis dar dirba gaisrinės saugos ir aplinkosaugos specialistai. Šiuo metu ženklių oro kokybės pakeitimų Kauno mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse nėra nustatyta“, – sakė „Žalvario“ vadovas.
Tačiau remiantis Aplinkos apsaugos agentūros puslapyje pateiktu žemėlapiu, Kauno mieste penktadienį fiksuojamas aukštas oro užterštumo lygis.
V. Sapožnikovas taip pat sakė, kad įmonės veikla nėra sustojusi, veikla tęsiama. Dėl nelaimės padarinių šalinimo Kauno regiono klientų aptarnavimą užtikrins kiti įmonės padaliniai Lietuvoje.
Ikiteisminį tyrimą pradėjo prokuratūra
Kaip penktadienį pranešta prokuratūros pranešime žiniasklaidai, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimas Bradūnas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl ketvirtadienį vakare Kauno mieste kilusio gaisro pavojingų atliekų perdirbimo įmonėje „Žalvaris“.
Anot prokuratūros, ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato bei Kauno priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kauno valdybos ikiteisminio tyrimo pareigūnų grupei. Tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros prokurorai. Tyrimą, siekiant nustatyti žalą žmonėms bei aplinkai, pradėjo ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, įmonėje „Žalvaris“ kilusio gaisro plotas apėmė daugiau nei 10 tūkstančių kvadratinių metrų. Jo metu degė trijuose gamybiniuose cechuose esančios atliekos – panaudoti tepalai, polietilenas, plastikas, kitos atliekos.
Dėl galimai pažeistų teisės aktų nustatytos aplinkos apsaugos, statinių, kuriuose saugomos pavojingos medžiagos, priežiūros ir naudojimo taisyklių pažeidimų galėjo būti padaryta didelė žala žmonėms ir gamtinei aplinkai. Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 2 dalį.
„Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei asmenis, kurių veiksmai, arba priešingai – neveikimas, tiesiogiai sietinas su kilusiu gaisru ir jo pasekmėmis“, – rašoma prokuratūros pranešime.
Taip pat skaitykite
Meras tikisi, kad verslas padarys išvadas
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis apgailestauja, kad dėl dūmų ir smalkių kauniečiams kurį laiką tenka kvėpuoti užterštu oru. Jis taip pat tikisi, kad verslai yra „pakankamai sąmoningi, atsakingai padarys išvadas ir pasimokys iš klaidų – tiek savo, tiek svetimų“.
„Meras, deja, – ne gaisrininkas, todėl nepulsiu su savo pasiūlymais trukdyti tiems, kurių tiesioginis darbas yra rūpintis tokių gaisrų prevencija Kaune ir visoje Lietuvoje. Tam yra atsakingos institucijos, kurios išsiaiškins priežastis ir imsis veiksmų, kad daugiau tai nepasikartotų. Galiu tik paraginti verslus bei gyventojus rūpestingai tausoti savo turtą, saugoti vieni kitus“, – LRT.lt perduotame komentare teigė V. Matijošaitis.
„Per tokius užsitęsusius karščius viskas dega kaip parakas, todėl labai svarbu neprarasti budrumo, o tuo pačiu jau laikas pasirūpinti dūmtraukiais privačiuose namuose prieš artėjantį šildymo sezoną“, – pridūrė meras.
Darbo inspekcija rekomenduoja tikrinti gaisro paveiktą zoną, nes gali būti nesaugu dirbti
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) išplatintame pranešime žiniasklaidai pateikė rekomendacijos kaip įsivertinti riziką ir kokius veiksmus atlikti, kad darbuotojai galėtų saugiai grįžti į darbo vietas po gaisro Kaune esančioje atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“.
„Į aplinkos orą išsiskyrė pavojingos cheminės medžiagos, kurios gali sukelti žalą žmogaus organizmui tiesiogiai arba ilgainiui gali daryti neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Žmogaus sveikatai pavojingi cheminiai veiksniai galėjo patekti į netoli „Žalvaris“ Kaune esančių įmonių teritorijas ir kelti pavojų ten esantiems darbuotojams“, – aiškinama VDI komentare.
Inspekcija rekomenduoja darbdaviams atkreipti dėmesį į galimus darbuotojų skundus dėl suprastėjusios darbuotojų sveikatos dėl patirto neigiamo poveikio gaisro metu. Jeigu yra gaunami tokie darbuotojų nusiskundimai, būtina siųsti darbuotojus neeiliniam sveikatos patikrinimui ir įsitikinti, kad darbuotojų sveiktos būklė leidžia jiems dirbti konkrečius darbus.
„Akivaizdu, kad po gaisro, įmonių, esančių gaisro paveiktoje zonoje, darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugą ir sveikatą norminių teisės aktų reikalavimų, nes rizika tampa nepriimtina, dėl ko turėtų būti sustabdyti visi darbai ir evakuoti darbuotojai“, – rašoma VDI komentare.
Įmonėms, patenkančioms į gaisro padarinių poveikio zoną, norinčioms atnaujinti savo veiklą, privalu atlikti profesinės rizikos vertinimą iš naujo ir įsitikinti, kad rizika šių įmonių darbo vietose yra toleruotina bei nustatyti esamos rizikos dydį siekiant kiek įmanoma tiksliau parinkti būtinas bei tinkamas prevencines priemones, įskaitant kolektyvines saugos priemones bei asmenines apsaugos priemones, kitaip tariant, būtina sumažinti riziką iki priimtino lygio.
Darbo inspekcijos teigimu, šalia gaisro vietos esančių įmonių darbdaviai turi įsitikinti, kad į darbo patalpas iš išorinės aplinkos nebepatenka kenksmingos medžiagos ar dulkės. Jeigu yra nustatoma, kad tarša vis dar sklinda iš išorės, patalpas reikėtų kiek įmanoma geriau izoliuoti (užsandarinti), išjungti priverstiniam vėdinimui naudojamo oro paėmimo iš lauko sistemas. Nesant oro užterštumui išorėje, patalpas reikia pradėti natūraliai vėdinti per langus, duris.
„Taippat būtina atlikti patalpos priverstinių (mechaninių) ventiliacinių sistemų (angų, šachtų ir t.t.) apžiūrą, pašalinti visus dalykus, kurie gali trukdyti laisvai cirkuliuoti orui, išvalyti ventiliacines angas ir sistemas, patikrinti ventiliacinių sistemų efektyvumą. Paminėtina, kad darbdaviui gali tekti atlikti ventiliacinės sistemos projektinių sprendinių pakeitimus ir užtikrinti reikiamą ventiliacinės sistemos subalansavimą“, – nurodoma VDI rekomendacijose.
Pasak inspekcijos, jeigu gaisro metu susidariusios pavojingos cheminės medžiagos pateko į patalpų vidų, jos nusėdo ant sienų, grindų ir kitų paviršių, jos gali būti pašalinama tik plaunant. Taigi, darbdavys turėtų organizuoti darbo patalpų, teritorijos, buitinių patalpų valymą nuo degimo metu išsiskyrusių kenksmingų medžiagų (teršalų).
„Drėgnu būdu turėtų būtų valomos tiek patalpų sienos, lubos, langai, grindys, laiptai, buitinės patalpos, tiek visos kitos vietos. Esant didelei teršalų koncentracijai, valymą gali tekti pakartoti. Primename, kad valant patalpas yra privaloma naudoti asmenines apsaugos priemones, t. y. apsauginius darbo rūbus, lengvai nuvalomus ar nuplaunamus batus, apsaugines, nepralaidžias skysčiams pirštines, respiratorius su ne mažesniais kaip A1 ir P1 filtrais (geriau A2 ir P2 filtrais)“, – aiškina inspekcija.
Atlikus aukščiau išvardintus veiksmus, neturėtų būti jaučiamas stiprus degėsio- dūmų kvapas, kadangi kvapas parodo, kad ore vis dar esama cheminių medžiagų. Jeigu degėsio kvapas bus jaučiamas, tuomet gali tekti pakartotinai atlikti patalpų ir ventiliacinių sistemų valymą drėgnuoju būdu.
„Įmonių vadovai turi vadovautis Nacionalinio visuomenes sveikatos centro atliktais laboratorinių tyrimų dėl kietųjų dalelių bei lakiųjų medžiagų oro taršos koncentracijos šioje teritorijoje rezultatais, kurių pagrindu yra sprendžiama ar aplinka yra pavojinga, ar nepavojinga visuomenei“, – minima VDI pranešime.
LRT.lt primena, kad gaisras Palemone veikiančioje atliekas tvarkančioje įmonėje „Žalvaris“ įsiplieskė ketvirtadienį vakare. Kaip skelbė ugniagesiai, degė visuose trijuose gamybiniuose cechuose esančios pavojingos atliekos, (senos antrinių žaliavų pakuotės, įvairūs tepalai talpyklose, panaudoti filtrai).
Įmonės darbuotojai dviem krautuvais atkrovė sandėliuojamą produkciją. Išdegė apie 10 tūkstančių kvadratinių metrų įmonės teritorijos. Ugnį gesino 10 automobilinių cisternų, dirba apie 40 ugniagesių gelbėtojų.
Neplaninį patikrinimą pradėjo ir aplinkosaugininkai, išsamesnė informacija turėtų paaiškėti penktadienį popiet.
LRT.lt taip pat primena, kad liepą Kaune didžiulis gaisras kilo Žemuosiuose Šančiuose veikiančioje „Kauno baldų“ gamykloje.
