Į ketvirtadienio Seimo darbotvarkę įtraukus valstybės vadovo statuso suteikimą Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui, aistros užvirė dar nė nepradėjus siūlymo svarstyti. Opozicija reikalavo projektą išbraukti ir piktinosi dėl per anksti – 8 val. 15 min. – sušaukto komiteto posėdžio, kuriame svarstytos siūlymui įregistruotos pataisos. Galiausiai Seimas palaimino pataisas ir suteikė V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą.
Už įstatymo pataisas, kuriomis siūlyta V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą, balsavo 74 Seimo nariai, 1 buvo prieš, 4 susilaikė.
Vienintelis pataisoms nepritarė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis, frakcijos atstovas Saulius Skvernelis. Balsuodami susilaikė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Tomas Tomilinas, Linas Kukuraitis, Zenonas Streikus, Zigmantas Balčytis.
Pagal pataisas, kurioms pritarė Seimas, nustatyta, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas nuo 1990-ųjų kovo 11-ąją buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas. Tuo metu šias pareigas pareigas būtent ir ėjo V. Landsbergis.
Grasino vėl palikti Seimo salę
Siekis paskutinę Seime pavasario sesijos dieną priimti pataisas dėl V. Landsbergio statuso sukėlė didžiulį opozicijos pasipiktinimą, pasigirdo grasinimai vėl palikti Seimo salę ir reikalavimai išbraukti siūlymą iš darbotvarkės. Visgi po balsavimo paaiškėjo, kad siūlymas darbotvarkėje lieka – išbraukimui pritarė 56 Seimo nariai, 8 susilaikė, o 69 buvo prieš.
Prieš išbraukimą balsavo daugiausia valdančiųjų atstovai, tačiau tarp nepritarusių buvo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas. Susilaikė taip pat daugiausia šios frakcijos atstovai. Tarp susilaikusių buvo ir vienas konservatorių bei vienas Liberalų sąjūdžio atstovas.
Tiesa, patys valdantieji paprašė petraukos šio klausimo svarstyme. Liberalų sąjūdžio atstovas Andrius Bagdonas frakcijos vardu paprašė pusės valandos petraukos šio siūlymo svarstymui.
Piktinosi per ankstyvu komiteto posėdžiu
Opoziciją papiktino ir tai, kad svarstyti papildomų siūlymų dėl V. Landsbergio statuso Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) susirinko 8 val. 15 min., o apie tokį posėdžio laiką buvo pranešta trečiadienį po darbo valandų.
Prie mikrofono stojęs Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad valdantieji kartoja netinkamą elgesį ir apie sušaukiamus posėdžius praneša gerokai po darbo valandų.
„Vakar [trečiadienį] panaši situacija susiformavo su jumis [valdančia dauguma], kada 19 val. 22 min. Seimo nariai, kurie parengė [siūlymus] į Aukščiausios Tarybos pirmininko teisinio statuso projektą, gavo pranešimą, kad šiandien ryte 8 val. 15 min. vyks Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis.
Atrodo lyg jūs nebuvote pasimokę. Ir dar net nebuvo įtrauktas klausimas į darbotvarkę. <...> Tada buvo TTK 9 val. Gerbiama Seimo pirmininke, kaip šitaip galima elgtis su Seimu ir kaip galime mes ruoštis? Negi norite, kad opozicija nedalyvautų šiandien visos dienos posėdyje? Jei jūs taip elgiatės, jūs toliau ir posėdžiaukite“, – dėstė R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis ir grupė kitų Seimo narių teikė siūlymą, kuriuo būtų numatyta, jog Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas pagal pareigas buvo vienu iš Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo, kolegialiai priėmusio sprendimus, narių.
Tuo metu Petras Gražulis įregistravo siūlymą, kuriuo siūloma Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui suteikti imperatoriaus statusą.
Jis taip pat piktinosi, kad TTK posėdis buvo sušauktas anksti ryte. Stojęs prie mikrofono P. Gražulis aiškino, kad elektroninio Seimo nario pašto nuolat netikrina, tad nežinojo, kad posėdis buvo sušauktas „5 val. arba 6 val. ryte“.
Tiesa, TTK pirmininkas Stasys Šedbaras patikslino, jog nuotolinis TTK posėdis prasidėjo 8 val. 15 min., o baigėsi 9 val. 30 min., toks laikas nurodytas ir Seimo internetinėje svetainėje.
„Seimo nariui jokia ne problema 9 val. ateiti į komiteto posėdį ir pristatyti savo siūlymus, Seimo narys privalo sekti informaciją, kada ir kokie posėdžiai. Tai nėra kažkoks pasiteisinimas, kad jam turi būti prieš kelias dienas viskas padėta ant lėkštutės“, – tvirtino konservatorius Jurgis Razma.
Siūlymui suteikti imperatoriaus statusą nepritarta
Parlamentaras P. Gražulis teikė siūlymą, kad V. Landsbergiui būtų suteiktas ne valstybės vadovo, bet imperatoriaus statusas. Tiesa, politikas neslėpė, kad tai tėra jo pokštas.
„Pagalvojau, kad įsiteiksiu ir būsiu gerbiamas ne tik konservatorių, bet ir V. Landsbergio, tai pasiūlysiu imperatoriaus statusą“, – ironijos neslėpė jis.
„Valstietis“ Valius Ąžuolas taip pat prisidėjo prie kolegos ironijos.
„Toliau juokinkime žmones, tyčiokimės iš žmonių. [...] Reikia toliau klastoti istoriją“, – aiškino jis.
Šiam P. Gražulio pasiūlymui Seimas nepritarė.
Bedė pirštu į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“
Seime diskutuojant dėl valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui, Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad pats V. Landsbergis 1990 m. yra pareiškęs, kad valstybės vadovo funkcijos pereinamajam laikotarpiui pereina Aukščiausiosios Tarybos prezidiumui. Tad, anot jos, teisiškai V. Landsbergis negali būti traktuojamas kaip valstybės vadovas.
„Skaudu yra tai, kad mes šitokiais balsavimais ir tokiu buldozeriu, iš esmės klastojant komiteto išvadą ir išvados rengėjų nuomonę, bandome prastumti istorijos klastojimą ir bandome priskirti žmogui, kuris nebuvo vadovu, iš esmės vadovo funkcijas“, – toliau kalbėjo parlamentarė.
A. Širinskienė kreipėsi į opozicinę Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“, keldama versiją dėl galimo susitarimo su konservatoriais, kurie demokratams už paramą dėl V. Landsbergio statuso esą pažadėjo pasistengti, kad naujai partijai būtų suteikta valstybės dotacija.
„Labai raginu frakciją „Vardan Lietuvos“ išlaisvėti ir iš tikrųjų balsuoti pagal sąžinę, o ne pagal dotaciją“, – sakė ji.
Konservatorius Žygimantas Pavilionis savo ruožtu neslėpė nuostabos dėl opozicijos priešiškumo siūlymui V. Landsbergiui suteikti valstybės vadovo statusą ir teiginių apie istorijos klastojimą.
„Nesuprantu, kodėl mes patys iš savęs atimame savo istoriją, savo pagarbą savo valstybei. [...] Ta neapykanta man labai dažnai panaši į tą pačią neapykantą, kurią skatina Kremlius, atakuodamas mūsų istoriją“, – dėstė parlamentaras.
Perspėjo apie susitarimo tarp partijų griūtį
„Valstietis“ Jonas Jarutis tikino, kad niekas neabejoja V. Landsbergio įdirbiu, atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę, kuriant valstybę. Tačiau politikas pripažino, kad jį nustebino tai, kaip esą yra brukamas V. Landsbergio statuso klausimas.
„Tas pasalūniškas įdėjimas (klausimo dėl V. Landsbergio statuso – LRT.lt) į darbotvarkę, likus kelioms valandoms iki posėdžio šito klausimo“, – stebėjosi parlamentaras.
J. Jarutis priminė, kad valdantieji inicijuoja nacionalinius susitarimus tarp partijų dėl krašto gynybos ir užsienio politikos. Anot jo, veiksmai dėl V. Landsbergio statuso gali pakišti koją partijų susitarimams.
„Šitie veiksmai tikrai neprideda partijoms noro šitą susitarimą pasirašyti. Gali būti taip, kad liks susitarimus pasirašiusios tik trys partijos“, – perspėjo „valstietis“.
Konservatorių atstovas Justas Džiugelis pažymėjo, kad V. Landsbergis buvo tas, kuris daug prisidėjo prie atkurtos nepriklausomos valstybės pagrindų kūrimo, tad būtina pagerbti šį žmogų.
„Manau, kad turime susitelkę balsuoti už šį projektą ir taip atkurti istorinę teisybę šiam žmogui. Jis gali patikti, jis gali nepatikti, bet faktiškai jis mus atvedė čia, į parlamentą, kad mes galėtume kalbėti, išreikšti nuomonę tiek už, tiek prieš“, – dėstė jis.
