Nors nemažai nuo karo bėgusių ukrainiečių jau grįžta į tėvynę, dalis apsisprendė likti Lietuvoje visam laikui. Mokyklos, sulaukusios ukrainiečių prašymų, jau formuoja naujas klases kitiems mokslo metams. Skaičiuojama, kad ateitį su Lietuva sieja 17 procentų ukrainiečių.
Nuo karo Ukrainoje bėgusi Natalija tris mėnesius gyvena ir dirba Utenoje. Čia ji specialiai sukurtoje ikimokyklinio ugdymo grupėje prižiūri savo tautiečių vaikus. Moteris sako, kol kas nesvarstanti išvykti, o su šeima pagalvojanti ir pasilikti Lietuvoje visam laikui.
„Tokios mintys periodiškai kyla, kai išgirstame žinias apie tolimesnius bombardavimus, kad mūsų namai Ukrainoje griūva“, – kalbėjo Natalija.
Utenos „Vyturių“ progimnazijoje dirbančios ukrainietės, taip pat svarsto čia likti visam laikui. Vienos pirmųjų atvykusios į Lietuvą, moterys dirba mokytojų padėjėjomis, padeda ugdyti savo tautiečius.
„Tikiuosi, būsime naudingi ir kitais metais kaip mokytojai. Labai norisi pasilikti čia, Lietuva jau kaip mūsų antri namai“, – kalbėjo ukrainietė Lena.
„Vyresnysis mano sūnus nenori grįžti į Ukrainą, jis ten patyrė daug streso, todėl nori likti Lietuvoje, mažasis dar nieko nesupranta, bet manau, kad kiti metai mums bus lemiami, ar pasiliksime čia, ar išvyksime“, – pridūrė kita ukrainietė Lesia.
Utenos „Vyturių“ progimnazijoje dirbančios moterys savo šalyje dirbo visai kitokius darbus, vienos ekonomistės, kitos kulinarės, dabar pedagogės. Joms čia sudarytos sąlygos ne tik dirbti, bet ir savo vaikus vesti į tą pačią mokyklą. Surinkus duomenis apie ateinančius mokslo metus, paaiškėjo, kad dauguma žada likti Lietuvoje.
„Iš 102, 100 mokinių tėvų parašė, kad norėtų likti mokykloje ir toliau mokytis, rugsėjo pirmąją sutikti pas mus mokykloje. Aišku ir moterys, tos, kurios yra pagalbininkės šiuo metu būtent mokytojos, jos irgi ruošiasi dirbti toliau“, – nurodė Utenos Vyturių progimnazijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Dudlauskienė.
Pasak Utenos administracijos direktoriaus, mokinių pasirinkimą tęsti mokslus čia, lemia ir tai, kad dauguma tėvų turi darbus. Be to, daugelis vaikų greitai adaptavosi mokyklose, pramoko lietuvių kalbos. Utenoje, priešingai, nei didmiesčiuose nėra rusiškų švietimo įstaigų.
„Ukrainiečiai taip pat vat kai kurie iš padėjėjų stengiasi mokydamiesi lietuvių kalbą, sekasi, beje, jiems labai gerai, žada tapti pilnaverčiais mokytojais ir atskirai mokyti ir lietuvius ir ukrainiečius“, – sakė Utenos savivaldybės administracijos direktorius Vidas Žvynys.
Užimtumo tarnybos apklausos duomenimis, Lietuvoje norėtų likti penktadalis nuo karo pabėgusių ukrainiečių. 30 procentų nurodė dar nesantys apsisprendę dėl ateities.
„Turbūt jų apsisprendimą lems ne tik situacija Ukrainoje ir jų asmeninė, šeimyninė padėtis, bet ir tai, kaip mes sugebėsime juos integruoti, kaip mes sugebėsime juos priimti ir pasiūlyti jiems patogias ar komfortiškas gyvenimo sąlygas“, – svarstė Užimtumo tarnybos atstovas Vygintas Morkūnas.
Apklausos duomenimis, 45 procentai ukrainiečių įsidarbino. Daugumą jų tenkina darbo sąlygos, tačiau darbo užmokesčiu patenkintas tik daugiau nei kas antras įsidarbinęs ukrainietis. Vidutiniškai jų atlygis siekia 1000 eurų, neatskaičius mokesčių.
