Pagal medijų raštingumo indeksą Suomija – pirmaujanti valstybė Europoje. Čia medijų raštingumo mokoma nuo mažumės, jis integruojamas į tokias pamokas kaip matematika, istorija ar suomių kalba. Ekspertų teigimu, didelis vaidmuo, mokant medijų raštingumo, tenka mokytojams, tačiau jie sulaukia įvairios metodinės paramos iš daugybės šalyje veikiančių organizacijų.
Paklausti, ar toks modelis galėtų būti taikomas ir Lietuvoje, specialistai pabrėžia, kad savitos švietimo sistemos perkelti nepavyktų, tačiau tam tikrą gerąją patirtį, anot jų, galima perimti, svarbu bendradarbiauti.
Rusijos karas Ukrainoje ir pandemija parodė, kaip svarbu gebėti atsirinkti tikrą informaciją, nes ji gali būti panaudojama kaip ginklas. Ekspertai įspėja – medijų raštingumo įgūdžiai yra būtini. Birželį „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kaip Lietuvos mokiniai mokomi tikrinti informaciją ir suprasti, kaip veikia propaganda, ir kokias gerąsias praktikas pritaikė Suomija ir Estija.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
Medijų raštingumo svarba suvokiama jau daugiau nei pusę amžiaus
Suomijoje įsteigta vyriausybinė agentūra – Nacionalinis audiovizualinis institutas KAVI. Jame veikia specialus departamentas, kurio funkcija – skatinti ir koordinuoti medijų edukaciją nacionaliniu mastu. Šio instituto vyriausiasis patarėjas Lauris Palsa pabrėžia, kad jau nuo 1970 metų tam tikri medijų raštingumo dalykai buvo įtraukti į Suomijos mokyklų mokymo programas. Čia medijų raštingumo svarba, anot jo, suvokiama plačiau.
„Medijų raštingumas visada yra susijęs su platesne visuomenės dalimi ir platesne medijų kultūra. Per šiuos dešimtmečius pasikeitė tik medijų raštingumo koncepcija, taip pat išsiplėtė ir turinys“, – teigia L. Palsa.
LRT RADIJO bendradarbė Helsinkyje Aurelija Kaškelevičienė paaiškina, kaip medijų raštingumą suvokia patys suomiai.
„Čia akcentuojama, kad to reikės gyvenime, ir antras dalykas, kad reikia mokytis visą gyvenimą. Suprantama, kad mokėti skaityti – neužtenka, reikia žinoti, kur skaityti, kaip skaityti, kaip naudoti šaltinius, kokias žiniasklaidos priemones naudoti, iš kur imti informaciją, kaip interpretuoti ir, žinoma, kritiškai vertinti turinį“, – pasakoja A. Kaškelevičienė.
Suprantama, kad mokėti skaityti – neužtenka, reikia žinoti, kur skaityti, kaip skaityti, kaip naudoti šaltinius, kokias žiniasklaidos priemones naudoti, iš kur imti informaciją, kaip interpretuoti.
A. Kaškelevičienė
2021 metais pagal medijų raštingumo indeksą, kurį skelbia Atviros visuomenės institutas Sofijos fondas, iš 35 Europos šalių Suomija užėmė pirmąją vietą. Teigiama, kad čia dėl kokybiško švietimo, laisvos žiniasklaidos ir didelio visuomenės tarpusavio pasitikėjimo gyventojai turi didžiausius gebėjimus atlaikyti neigiamą netikrų naujienų ir dezinformacijos poveikį. Lietuvai šiame sąraše skiriama 18 vieta.
Kaip pabrėžia Suomijos nacionalinio audiovizualinio instituto KAVI vyriausiasis patarėjas, svarbų vaidmenį skatinant medijų raštingumą šioje šalyje užima ir nevyriausybinės organizacijos. Iš viso, anot jo, Suomijoje veikia maždaug 100 organizacijų, kurių veikla yra susijusi su medijų edukacija. Viena tokių – faktų tikrinimo ir skaitmeninio informacinio raštingumo agentūra „Faktabaari“.
Suomijoje tinkamai naršyti internete mokoma jau darželiuose
Kaip pastebi projekto „Faktabaari EDU“ vadovas Karis Kivinenas, jaunimą dažnai suvokiame kaip tikrus vietinius skaitmeninėje erdvėje, tačiau daug tyrimų rodo, kad nors jie ir puikiai geba naudotis technologijomis, dažnai negali tinkamai įvertinti šaltinio patikimumo. Todėl, pasak eksperto, medijų raštingumo būtina mokyti nuo mažumės, dar prieš pradedant eiti į mokyklą. Suomijoje taip ir daroma.
Pagal naują raštingumo projektą, naudotis naršyklėmis ir paieškų sistemomis vaikai mokomi dar ikimokykliniame amžiuje. Tiesa, jiems iš pradžių padeda auklėtojai. K. Kivinenas pateikia pavyzdžių, kaip medijų edukacija yra integruojama į įvairias pamokas ir vėlesniame amžiuje.
„Pavyzdžiui, matematika. Statistiką galima naudoti skirtingais būdais, kai kurie gana lengvai ja gali ir meluoti. Daug COVID-19 informacijos remiasi moksliniais tekstais, naudoja skirtingų studijų rezultatus. Ir jei tu neturėsi suvokimo, kaip statistika yra sudaroma ir kaip ją skaityti, gali lengvai joje pasiklysti“, – teigia ekspertas.
Pasak K. Kivineno, dabartiniame Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste labai svarbios ir istorijos pamokos, suprantant, kaip istoriniai faktai gali būti perrašinėjami. Eksperto teigimu, iš esmės visos pamokos yra tinkamos mokyti medijų raštingumo. Suomijoje, anot jo, tam taikomas darbas grupėse ar porose.
Mokytojai turi didžiulį palaikymą ir autonomiją
Projekto „Faktabaari EDU“ asistentė Elsa Kivinen pabrėžia, kad mokydami medijų raštingumo mokytojai turi pasitikėti savimi, kartu turėti ir tinkamų filosofijos ir sociologijos žinių, kad suvoktų, kaip keliauja informacija.
„Labai svarbu žinoti, kaip geopolitiniai naratyvai ir istorija gali formuoti tai, ką mes skaitome“, – pabrėžia E. Kivinen.
Labai svarbu žinoti, kaip geopolitiniai naratyvai ir istorija gali formuoti tai, ką mes skaitome.
E. Kivinen
Pasak jos, Suomijoje mokytojai žino, kaip integruoti temas, susijusias su dezinformacija, į skirtingas disciplinas. Ji taip pat pabrėžia tarpusavio bendradarbiavimo svarbą.
Nacionalinio audiovizualinio instituto KAVI vyriausiasis patarėjas L. Palsa teigia, kad, pagal Suomijos švietimo sistemą, mokytojai turi daug autonomijos. Dėl to, anot jo, tai, kaip medijų raštingumo moko skirtinguose regionuose ar net toje pačioje mokykloje dirbantys pedagogai, gali visiškai skirtis.
„Vieno konkretaus mokymo būdo nėra. Svarbiausia plėsti pačių mokytojų žinias ir padėti, kad jie galėtų integruoti medijų raštingumą pagal savo perspektyvą“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, Nacionalinis audiovizualinis institutas KAVI šalies pedagogams teikia įvairią metodinę medžiagą, rengia kursus, kaip mokyti medijų raštingumo.
Pedagogams rengti šia tema daug dėmesio skiria ir organizacija „Faktabaari“. Jos įkūrėjas Mikkas Salas teigia, kad vienas iš nevyriausybinių organizacijų privalumų yra tai, kad jos gali greitai reaguoti į besikeičiančią aplinką. Vis dėlto ekspertas teigia pasigendantis glaudesnio bendradarbiavimo tarp valstybės institucijų ir kitų organizacijų.
„Jei paklaustumėte mūsų – taip, mes turėtume būti labiau girdimi. Bet iš savo patirties ir vyriausybiniame sektoriuje žinome, kad ne visada paprasta kurti tą dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis“, – sako M. Salas.
Medijų raštingumo mokomi ir vyresni žmonės
Kaip pabrėžia LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje A. Kaškelevičienė, šioje šalyje stengiamasi sudaryti sąlygas medijų raštingumą ugdyti ir vyresniems žmonėms.
„Tas šūkis „mokytis visą gyvenimą“, žiūrint į medijų ir skaitmeninį raštingumą, vis dėlto yra nemažas iššūkis. Suomijoje visada visiems yra pasiekiamas geras švietimas, turiu minty mokyklas, tai šiuo metu yra stengiamasi ir siekiama, kad ir medijų bei skaitmeninis švietimas pasiektų visus ir vienodai kokybiškas“, – sako A. Kaškelevičienė.
Kaip vieną iš pavyzdžių pašnekovė pateikia ir trumpus informatyvius vaizdo klipus, kuriuose gyventojai supažindinami su medijų raštingumo pagrindais. Klipuose paaiškinama, kas tai yra, kaip galima suklysti socialinėse medijose, kaip rinkti informaciją ir panašiai. Pasak LRT RADIJO bendradarbės, tokie filmukai ypač naudingi su socialiniais tinklais iki tol nesusidūrusiems vyresniems žmonėms.
Nacionalinio audiovizualinio instituto KAVI vyriausiasis patarėjas L. Palsa taip pat priduria, kad medijų raštingumo Suomijoje mokoma ne tik mokyklose, bet ir bibliotekose, muziejuose ar meno įstaigose. Šioje srityje, anot jo, ypač svarbus ir žiniasklaidos indėlis.
Ar galima Suomijos metodą taikyti ir Lietuvoje?
Vytauto Didžiojo universiteto Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė teigia, kad ir Lietuvos bibliotekose pradedama mokyti medijų raštingumo.
„Lietuvoje aš matau labai gerus žingsnius ir aiškią kryptį, nes bibliotekos dabar yra prioritetinė sritis, kurioje medijų raštingumas bus ir jau yra skatinamas. Bet vėlgi, bibliotekos susiduria su turinio kūrimo ir gamybos problema“, – teigia medijų tyrėja.
Pasak jos, šiai problemai spręsti būtinos partnerystės tarp bibliotekų ir universitetų, kuriuose medijų raštingumo jau yra mokoma.
Kalbėdama apie situaciją Lietuvos mokyklose, A. Balčytienė sako, kad nuo 2023 metų į pagrindinius mokymosi dalykus bus įtraukta medijų raštingumui artimo lavinimo veiksmų. Jau ir dabar kai kurios šalies mokyklos turi tam tikrų medijų raštingumo užsiėmimų.
„Man džiugu matyti tas Lietuvos švietimo politikos intencijas medijų raštingumo mokyti mokykloje, manyčiau, reikėtų dar anksčiau“, – sako VDU profesorė.
Pasak A. Balčytienės, susiduriama su mokytojų ir pačių mokymo programų rengimo problema. Vis dėlto, anot jos, svarbu suvokti, kad medijos nuolat kinta, todėl labai išbaigto mokymo plano kiekvienai pamokai ir nereikia tikėtis. Profesorės nuomone, patys mokytojai turėtų būti ambicingi ir imtis iniciatyvos šioje srityje.
Paklaustas, ar Suomijoje taikomas medijų raštingumo mokymo modelis gali būti perkeltas į Lietuvą, „Faktabaari EDU“ vadovas K. Kivinenas sako: „Suomiška švietimo sistema negali būti perkelta į kitą šalį, tačiau mokytis vieni iš kitų galime.“
Pasak K. Kivineno ir kitų kalbintų Suomijos ekspertų, šalys tarpusavyje turi dalytis gerąja praktika, gali kopijuoti tai, kas veikia. Anot pašnekovų, svarbu suvokti, kad medijų aplinka ir joje kylantys iššūkiai – globalūs, o su dezinformacija kiekvienoje šalyje galima kovoti iš esmės tais pačiais būdais.
„Faktabaari“ atstovai priduria, kad jie medijų raštingumo srityje, remiant Europos Sąjungai, bendradarbiauja su partneriais ir iš Lietuvos. Tai, anot jų, bus galimybė pasidalyti gerąja praktika tarpusavyje.
Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.
