Trečiadienį vyko visiems Lietuvos abiturientams privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šiemet abiturientai galėjo rinktis rašyti rašinius viena iš keturių temų: apie užsienio vaizdavimą lietuvių literatūroje, apie tai, kas turi vertę, bet neturi kainos, apie tai, ar sunku išsivaduoti iš stereotipų, ir apie metų laikus. LRT.lt kalbinti abiturientai sakė, kad temos buvo sudėtingos, bet gana aiškios.
Valstybinio egzamino temos:
Samprotavimo rašinio užduotys:
„Kas turi vertę, bet neturi kainos?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Radvanas, Marcelijus Martinaitis);
„Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Šatrijos Ragana, Vincas Mykolaitis-Putinas).
Literatūrinio rašinio užduotys:
„Užsienio vaizdavimas lietuvių literatūroje“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jurgis Savickis, Antanas Škėma);
„Metų laikai literatūroje“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Kristijonas Donelaitis, Bronius Krivickas).
Mokyklinio egzamino temos:
Samprotavimo rašinio užduotys:
„Ar lengva mylėti?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Maironis, Juozas Tumas-Vaižgantas);
„Kada žmonės susivienija?“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Jonas Radvanas, Vincas Kudirka).
Literatūrinio rašinio užduotys: „Jauno žmogaus vaizdavimas literatūroje“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Adomas Mickevičius, Marius Katiliškis);
„Miestas literatūroje“ (rekomenduojami pasirinkti autoriai: Vincas Mykolaitis-Putinas, Antanas Škėma).
Taip pat skaitykite
Kotryna: tema buvo aiški
Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos abiturientė Kotryna Daukšaitė pasirinko rašyti rašinį tema „Užsienio vaizdavimas lietuvių literatūroje“. Ji rėmėsi Antano Škėmos „Balta drobule“ ir Vinco Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“.
Vos išvydusi temas mergina dar svarstė, gal rinktis samprotavimo rašinį, bet galiausiai nutarė nekeisti įpročių – bendrojo ugdymo mokykloje ji dažniausiai rinkdavosi literatūrines temas.
„Ilgai nesvarsčiau, kokia tema rašyti rašinį. Labai pasisekė, kad tema buvo aiški. Todėl ir laiko sutaupiau“, – paaiškino mergina.
Panašią temą ji rinkosi ir per kalbėjimo įskaitą, tad esminius temos aspektus jau išmanė.
„Turbūt todėl ir parašiau pirma“, – šypsojosi Kotryna.
Ji egzaminų centrą paliko pirmoji – apie pusę dvyliktos atidavė savo rašto darbą egzamino vykdytojams.
Kotryna viliasi, kad pavyks surinkti daugiau nei 80 taškų. Mokykloje mergina lietuvių kalbą ir literatūrą mokėsi septynetais, aštuonetais.
Jos svajonė – muzikos vadybos studijos, bet kadangi tokių Lietuvoje ji nerado, rinksis kūrybinių industrijų studijų programą.
Virgaudas: visos temos būna savotiškos
Apie tai, ar sunku išsivaduoti iš stereotipų, rašydamas rašinį svarstė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas Virgaudas Šilanskas.
„Visada temos būna savotiškos, nėra lengvų ir sunkių temų. Pasirinkus samprotavimo temą reikia pamąstyti, apie ką rašysi. Rėmiausi „Altorių šešėly“ ir Albert`u Camus. Artimi kūriniai, juose pavaizduotas išsilaisvinimas iš vertybinių stereotipų“, – aiškino abiturientas.
Jo egzaminų sesija negąsdina, mat egzaminai yra svarbu, bet tai nėra lemiamas dalykas gyvenime. Vaikinas studijuos mechanikos inžineriją, tad dar laikys matematiką, fiziką ir anglų kalbą.
Rėmėsi mėgstamais autoriais
Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientė Elija Vorobjovaitė rinkosi rašyti apie užsienio vaizdavimą lietuvių literatūroje. Merginos pasirinkimą lėmė autoriai.
„Buvo Donelaitis, Krivickas, Krivicko nesiruošiau. O čia buvo duotas Škėma, taip pat pasirinkau Adomą Mickevičių. Nesitikiu surinkti daug balų, man daug ir nereikia. Man labiau patinka matematika, chemija, biologija. Rinksiuos matematikos, chemijos arba medicinos studijas“, – vardijo abiturientė.
Prieš egzaminų sesiją ją kamavo baimė, bet vos prasidėjus egzaminui ji susikaupė.
„Per pirmą valandą viską parašiau“, – sakė Elija.
Apie išsivadavimą iš stereotipų rašiusi Vytauto Didžiojo gimnazijos mokinė Vakarė Purkevičiūtė rėmėsi Šatrijos Ragana ir V. Mykolaičiu-Putinu. Ji paisė ir mokytojos patarimų gerai susiplanuoti, apie ką rašysi, pasirašyti pagrindines tezes ir tik tada kibti į patį rašymą.
Jos viltys – pelnyti apie 70 balų, o vėliau studijuoti verslo informacijos vadybą.
Vakarės bendramokslė Saulė Žvikaitė taip pat rinkosi stereotipų temą.
„Rėmiausi savo mėgstamiausiais autoriais – V. Mykolaičiu-Putinu ir Camus. Man artima individo tema. O apie metų laikus neturėčiau ką parašyti.
„Kai pamačiau sau tinkamą temą, atsipūčiau, kad viskas bus gerai, tai ir griebiau pirmąją“, – sakė Saulė.
Ji viliasi gausianti per 80 balų, o vėliau studijuosianti kino prodiusavimą.
Abiturientas Algirdas rašydamas apie vertybes rėmėsi Jonu Biliūnu ir kultūrine patirtimi. Jis neslepia, kad galvą teko palaužyti, kurią temą rinktis.
„Nebuvo baisu, esu pasiruošęs. Ketinu studijuoti reklamos vadybą arba džiazą, fortepijoną“, – sakė Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos abiturientas Algirdas Jankauskas.
Pirmas egzaminas - lietuvių kalbos
Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laiko 17 504 kandidatai 175 centruose, mokyklinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą – 9 208 kandidatai 190 centrų.
Kaip ir ankstesniais metais, mokiniai turėjo parašyti rašinį, pasirinkę vieną iš siūlomų keturių – dviejų samprotavimo ir dviejų literatūrinių – temų. Per egzaminą prie kiekvienos temos bus pateikti du autoriai, tačiau jie bus rekomenduojami. Reikalavimas remtis bent vienu privalomu autoriumi lieka, tačiau mokiniai jį galės rinktis ne tik iš tų, kurie nurodyti prie temos, bet iš visų šio dalyko bendrojoje programoje nurodytų privalomų autorių, jie pateikiami ir užduoties sąsiuvinyje (besimokantiems bendrąjį kursą jų yra 26, išplėstinį – 36).
Per lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą kandidatai gali naudotis suskaitmenintais privalomų programos autorių kūriniais kompiuteryje, atjungtame nuo interneto tinklo. Tačiau naudotis kompiuteriu nėra būtina.
Anot Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA), ši galimybė, viena vertus, yra pagalba mokiniui, antra vertus – tam tikras laiko planavimo iššūkis. Norintys pasinaudoti kompiuteriais turėtų tinkamai suplanuoti savo darbą ir numatyti, kiek laiko galės tam skirti.
Iš viso per šį brandos egzaminą kompiuteriu galima naudotis 20 minučių (šį laiką išnaudojant vienu prisėdimu arba du kartus po 10 minučių), o iki egzamino pabaigos likus pusantros valandos kompiuteriu galima naudotis tik 10 min., jei laukia kiti mokiniai. Vienu kompiuteriu gali naudotis ne daugiau kaip penki kandidatai. Jei, pavyzdžiui, jie visi vienu metu sumano pasinaudoti kompiuteriu, tokiu atveju eilė naudotis kompiuteriu sudaroma pagal kandidatų sėdėjimo vietų numerius didėjimo tvarka.
Kandidatai, atvykdami į brandos egzaminą, privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (asmens tapatybės kortelę, pasą arba leidimą gyventi Lietuvoje ar vairuotojo pažymėjimą). Be to, svarbu, kad per visus brandos egzaminus kandidatai rašytų juodai rašančiais tušinukais. Tai turėtų užtikrinti skenuotų atsakymų lapų vaizdų, kuriuos kandidatai matys skelbiant valstybinio brandos egzamino rezultatus, kokybę. Be to, svarbu, kad mokiniai tinkamai suplanuotų laiką ir jo pasiliktų pakankamai rašiniui perrašyti į atsakymų lapą.
Lietuvoje norintys gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros ir dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
