Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovu Sauliumi Greičiumi kalbėjo apie šalies civilinės saugos sistemą.
Šalies vadovas akcentavo civilinės saugos reikšmę valstybės pasirengimo gynybai kontekste ir pasiūlė parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą. G. Nausėda taip pat pakvietė ministrus tarpusavyje derinti ir koordinuoti civilinės saugos priemonių planavimą ir diegimą.
Prezidento patarėjas: praleidome progą pasidaryti daugiau namų darbų
G. Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys sako, kad susitikime buvo akcentuoti keli esminiai dalykai, tarp jų – neišmoktos pamokos ir praleistos progos pasidaryti namų darbus dar 2014-aisiais, kai Rusija pirmą kartą smogė Ukrainai.
„Akcentuotas vienas dalykas, prieš tai buvusi 2014–2015 metų situacija. Per pirmąjį Rusijos karą prieš Ukrainą mes neišnaudojome tos situacijos, praleidome progą pasidaryti daugiau namų darbų ir dabar grįžtame prie starto taško ir svarbu nepadaryti tos klaidos“, – sakė prezidento G. Nausėdos patarėjas Kęstutis Budrys.
Jo teigimu, šalies prezidentas, susitikęs su ministrais, ragino apsvarstyti galimybę parengti ilgalaikę valstybės saugumo stiprinimo programą civilinei saugai.
„Tai apimtų gyventojų perspėjimą, evakuaciją ir kitus dalykus“, – pabrėžė K. Budrys.
Taip pat, pasak patarėjo, buvo akcentuotas poreikis bendradarbiauti skirtingoms ministerijoms, civiliai ir kariniai dalykai, anot jo, turi eiti greta.
„Vienokių parametrų reikia kolektyviniam statiniui, kuris apsaugo nuo branduolinės taršos Astravo AE pažeidimo atveju, kitokių – kai kalbame apie kitokius pavojus, pavyzdžiui, kai yra smūgio bangos ar griovimo jėga. Todėl tas bendradarbiavimas turėtų vykti. <...> Gyventojų poreikis žinoti bazinę informaciją turi būti patenkintas“, – sakė prezidento patarėjas. Jis pabrėžė, kad būtinos ir pratybos, pasiruošimas, kaip rengti civilinę gynybą.
Dėl slėptuvių – klausimas atviras: reikia tiesiai šviesiai pasidėti tą situaciją ant stalo
Paklaustas, kokia situacija yra su specialiosiomis slėptuvėmis, prezidento patarėjas teigė, kad konkrečių sprendimų dar nėra, o sąlygų, kurios apsaugotų gyventojus nuo įvairaus pobūdžio pavojų, taip pat dar nėra, todėl sprendimai yra būtini.
„Šiuo metu skaičių nėra. Nei kiek mums slėptuvių reikia, kokiam gyventojų skaičiui mes jas turėtume padaryti. Tai yra dalis tų klausimų, į kuriuos mes turėtume atsakyti. Reikia tiesiai šviesiai pasidėti tą situaciją ant stalo“, – sakė K. Budrys. Jis pabrėžė, kad tai yra viena iš apsaugos priemonių gyventojams.
„Šiuo metu sprendimo tokio, kad būtų apsauga visiems gyventojams nuo visokio pobūdžio pavojų, kurie kyla karo metu, tokio nėra, tokių sąlygų nėra. <...> Mes tuos dalykus turėtume apsibrėžti, nuo to ir priklausys, koks bus finansavimas“, – sakė K. Budrys.
Tiesa, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vėliau patikslino, kad kolektyvinės apsaugos statinių Lietuvoje yra 1900.
„Ilgalaikė valstybės saugumo stiprinimo programa – viena iš priemonių saugumo srityje įgyvendinti pokytį, kuris leidžia programuoti valstybės veiksmus, kuris leistų persiversti. <...> Tai užtikrina tęstinumą, programų nėra daug, o derinimas vyks artimiausiu metu“, – sakė K. Budrys.
LRT.lt primena, kad susitikime aptarta, kad Lietuvoje būtina įdiegti modernią ir visą šalį apimančią sirenų įspėjimo sistemą, kuri būtų valdoma operatyviai ir centralizuotai, užtikrintų sklandų visų Lietuvos gyventojų įspėjimą tiek oro pavojaus, tiek raketų atakų ar karinio pavojaus atveju.
Taip pat aptarta būtinybė peržiūrėti jau esamų kolektyvinės apsaugos statinių būklę, numatyti papildomus reikalavimus naujai statomiems pastatams, ypač viešosios paskirties pastatams.
