Kaune nekantriai laukiama, kada bus atvertas Žaliakalnyje kylantis Dariaus ir Girėno stadionas. Tačiau kauniečiams kilo klausimų – kodėl jo apdaila bus iš aliuminio, o ne medžio elementų? Pastarieji buvo numatyti projekte, teigta, kad derės su greta augančiu Ąžuolynu. Pasak Kauno miesto savivaldybės atstovo, yra kelios priežastys: priešgaisrinės saugos reikalavimai, priežiūros rūpesčiai ir išlaidos bei tai, kad vėliau vis tiek reikėtų dėti naujas medines plokštes. Tačiau užsiminta ir apie neatsakytus urbanistinius klausimus.
Kauniečiai nusivylę: aliuminis stadioną ištrauks kaip svetimkūnį
Kovo 26 d., šeštadienį, Kauno miesto savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kad Dariaus ir Girėno stadione jau atlikta apie 85 proc. darbų. Tarp minimų darbų užsiminta apie pakeistus apdailos elementus. Kaip buvo skelbiama pranešime žiniasklaidai, pagal pirminį sumanymą apdaila turėjo būti iš medienos fragmentų, tačiau dėl itin jautrių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų nuspręsta pereiti prie, anot savivaldybės, praktiško ir ilgaamžio sprendimo – išskirtinai šiam projektui paruoštų aliuminio gaminių.
„Medinį fasadą reikėtų dengti gaisrui atspariomis medžiagomis. Tokiai apdailai reikalinga preciziška nuolatinė priežiūra, o bendras plotas čia yra išskirtinio dydžio. Aliuminis – ilgaamžiškesnis ir patvaresnis sprendimas. Be to, pasitelkiant šviesos projekcijas, jos leis kur kas geriau išnaudoti galimybes keisti fasado spalviškumą vykstant įvairiems renginiams“, – pranešime teigė projekto autorius, architektas Tomas Kuleša.
Tačiau ši žinia sukėlė klausimų kauniečiams. Komentuodami šią žinią, jie neslėpė nepasitenkinimo dėl stadiono apdailos.
„Gal tiesiog reikėtų atvirai pasakyti, kad stadioną apvynioti kalėjimo grotomis yra pigiau ir paprasčiau? Dar kartą įsitikinome, kad pirminiai projektiniai pasiūlymai ir jų vizualizacijos yra bereikšmės fantazijos. Apgailėtina“, – rašė Algis.
„Suknisot tą stadioną. Kur medžio apdaila?“ – klausė Beatričė.
„Medinis fasadas turėjo priartinti stadioną prie Ąžuolyno, o aliuminis jį ištrauks kaip svetimkūnį…“, – teigė Vygantas.
Portale „Citify“ publikuotame Dariaus ir Girėno stadiono projekte galima pamatyti, kaip turėjo atrodyti pastatas su medinėmis apdailos lentelėmis.
Medinis fasadas būtų per brangus
Kaip LRT.lt sakė Kauno savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius, diskusija su architektais dėl medinio fasado keitimo prasidėjo praėjusių metų pavasarį.
„Diskutuodami su visuomene ir kolegomis girdėjome nuomonių, kad medinis fasadas nėra praktiškas sprendimas. Neabejojome, kad įgyvendinti užsibrėžtus tikslus pavyks. Tačiau pradėjus realius stadiono rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad dėl priešgaisrinės apsaugos reikalavimų privalomas kasmetinis degumą stabdančios medžiagos atnaujinimas, todėl medinio fasado išlaikymas kasmet kainuotų papildomai ir miestui būtų labai brangus“, – aiškino V. Abramavičius.
Jo teigimu, remiantis projekte numatytais gaisrinės saugos reikalavimais, fasadas privalo būti nedegus. O medinėms fasado lentelėms apsaugoti tektų naudoti specialius impregnantus, kurie būtų atsparūs ugniai. Pasak V. Abramavičiaus, šis darbas galimas tik pasitelkus aukštalipius, tai reikėtų atlikti kiekvieną pavasarį, o dėl ilgai trunkančių dažymo procesų būtų ribojama stadiono veikla. Todėl, sulaukus architektų pastebėjimų, pradėta ieškoti alternatyvių medžiagų.
„Aliuminis pasirinktas ne atsitiktinai – dėl specialiai šiam projektui sukurto paviršiaus mikroprofiliavimo jis neturės blizgesio, bus matinis, natūraliai oksiduosis, laikui bėgant šiek tiek patamsės. Siekėme, kad medžiaga būtų neutrali. Pati projekto architektūrinė esmė – medžio žievės faktūros paviršiaus banguojanti juosta – išliko“, – pabrėžė Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Pašnekovas pridūrė, kad aliuminis yra ilgaamžis ir bėgant metams tik natūraliai sensta keisdamas spalvą. O medines fasado lenteles, V. Abramavičiaus teigimu, po dešimtmečio apskritai reikėtų keisti, tai miestui kainuotų dar daugiau – tektų nuardyti senas ir sumontuoti naujas. Kaip sakė V. Abramavičius, medinės fasado lentelės būtų kainavusios 565 tūkst. eurų, o aliuminio lamelių vertė – beveik 1,1 mln. eurų.
„Specialistų skaičiavimu, tokio objekto medinio fasado priežiūra kasmet kainuotų apie 120 tūkst. eurų. Sprendimas dėl aliuminio lamelių atsipirks per 4 metus“, – komentavo jis.
Anot V. Abramavičiaus, projekto vertė siekia apie 36 mln. eurų – anksčiau buvo skelbta, kad Dariaus ir Girėno stadiono statybos sieks apie 32 mln. eurų.
„Kaina keitėsi dėl kelių priežasčių: nuo tada, kai buvo parengtas stadiono projektas, pakilo FIFA reikalavimų kartelė – padidėjo reikalavimai stadiono apšvietimui, varžybų filmavimo, komentavimo patalpoms, pasikeitė visų stadione numatytų ekranų raiška. Taip pat keitėsi statybos darbų kaštai“, – aiškino Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Stadiono statybų rangovas – bendrovė „Autokausta“, kurios vadovas neseniai tapo įtariamuoju korupcijos skandale. Įtariama, kad jis galimai davė 140 tūkst. eurų kyšį buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui Viliui Šiliauskui.
Jis tikino, kad stadionas derės Ąžuolyno, Kauno sporto halės, pradėto statyti Lengvosios atletikos maniežo, rekonstruojamos Sporto gatvės ir Šlovės alėjos aplinkoje.
„Kaip ir buvo minėta, fasado architektūrinė idėja išliko ta pati, pasikeitė tik jos įgyvendinimo medžiagiškumas. Be to, išnaudojant aliuminio gaminių fasado privalumus, stadioną bus galima apšviesti kintama spalvine gama, priklausomai nuo vykstančio renginio. Su medinėmis fasado lentelėmis to nebūtų pavykę pasiekti“, – aiškino V. Abramavičius.
Paklaustas, kodėl žinia apie stadioną išplatinta šeštadienį, jis atsakė, kad, stebint gerokai suintensyvėjusius pastarojo meto naujienų srautus žiniasklaidos priemonėse ir kituose medijų kanaluose, data ir laikas pasirinkta siekiant užtikrinti maksimalią žinios sklaidą viešumoje.
Apdaila nėra problema, bet kyla kitų klausimų dėl stadiono
Įmonės „Miesto planas“ direktorius, architektas Nerijus Stanionis LRT.lt perduotame komentare teigė, kad architektų bendruomenė galėtų dalyvauti projektų rengimo darbuose, kaip patariamasis balsas. Jo nuomone, autoriui ir užsakovui visada geriau išgirsti patarimus, diskusijas, kritiką, nepritarimą, o svarbiausia argumentus ir tada priimti sprendimą.
„Yra net kelios skirtingos tarybos, kurios kviečia aptarti projektų sprendimus, diskutuoti. Šis projektas kėlė visuomenėje daug klausimų, girdėjome daug skirtingų nuomonių, bet diskusijos su architektų bendruomene, kiek aš žinau, nebuvo jokios. Manau, kad kai kurie objektai, ypač tokios svarbos ir statomi už miesto ar valstybines lėšas, turėtų būti aptariami architektūros tarybose“, – komentavo N. Stanionis.
Jis pats asmeniškai nemato didelės problemos dėl medinės fasado apdailos ar aliuminio lamelių. Anot jo, jei norima, kad projektas derėtų su gamta, nebūtinai tam turi būti pasitelkti mediniai elementai.
„Nesame architektai-visažiniai. Yra labai daug normatyvų ir sudėtingų reikalų. Kai kažką projektuoji, sužinojai, kad kažkur medžio negalėsi panaudoti. Ne dėl jo apdirbimo, kad būtų gražus ar nulakuotas, bet būtent dėl gaisrinės saugos. Rengdamas projektą ir sužinai kai kuriuos dalykus. Aš taip spėju, kad autoriams atsitiko panašiai“, – svarstė pašnekovas.
Tačiau N. Stanionis užsiminė, kad objektas turi didesnių neatsakytų urbanistinių klausimų, pavyzdžiui, dėl automobilių statymo stadiono prieigose.
„Tikrai buvo keliama klausimų, kad objektas yra nemažas ir jeigu ten renginių metu buvo Žaliakalnio gatvelės visos pilnos, tai kaip dabar galėtų funkcionuoti čia šie dalykai? Gal praleidau šituos dalykus, bet dabar man nėra žinoma“, – sakė jis.
Kitas klausimas, anot architekto, – vaizdas nuo tribūnų į šalia esantį Ąžuolyno parką.
„Tai jau įvykęs veiksmas, kurio nebepakeisi. Jis tuo buvo unikalus, įdomus ir dėl to Ąžuolyne statomas: buvo paliktas plyšys tarp tribūnų ir buvo matyti, kad esi Ąžuolyne. Šitas ryšys rekonstrukcijos metu irgi panaikintas, jo neliko“, – teigė N. Stanionis.
