Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Europą atsisakyti rusiškų dujų ir naftos, nes, anot jo, būtent už šiuos energetinius išteklius sumokėtus pinigus Kremliaus režimas naudoja karui prieš Ukrainą. Šalies vadovo manymu, penktasis sankcijų paketas turi duoti maksimalų smūgį Rusijai.
Apie tai G. Nausėda kalbėjo ketvirtadienį po susitikimo su Danijos premjere Mette Fredriksen.
Prezidentas dėkojo Danijos kariams už baigiamą Lietuvoje oro policijos misiją. Kartu G. Nausėda pasidžiaugė ir dėl Danijos sprendimo į Baltijos šalis atsiųsti 800 karių.
„Asmeniškai dėkoju Danijos premjerei už puikų saugumo situacijos mūsų šalyje suvokimą ir savalaikį sprendimą į Baltijos šalis atsiųsti papildomus 800 Danijos karių. Tai yra svarbus žingsnis, stiprinant NATO rytinį flangą ir aiškus palaikymo signalas Lietuvai, Latvijai ir Estijai“, – kalbėjo G. Nausėda.
Jis pažymėjo, kad reikia ir toliaus stiprinti rytinį NATO flangą, ypatingą dėmesį skiriant oro gynybai.
Ragino atsisakyti rusiškų energijos šaltinių
G. Nausėda savo ruožtu paragino Europą priešintis karą prieš Ukrainą pradėjusiai Rusijai ir Baltarusijai. Jis ragino šalis atsisakyti rusiškų dujų ir naftos.
„Rusija ir Baltarusija privalo atsakyti už savo režimo vykdomus brutalius karo nusikaltimus. Europa turi nustoti pirkti rusiškas dujas ir naftą, nes būtent šiais Europos jiems sumokamais pinigais Kremliaus režimas finansuoja negailestingą Ukrainos miestų naikinimą ir atakas prieš taikius gyventojus. Penktas sankcijų paketas turi suduoti maksimalų smūgį Kremliaus režimui. Nebegalime taupyti priemonių ir laukti, nes nusikaltėliai turi jausti savo veiksmų pasekmes jau dabar ir čia“, – aiškino G. Nausėda.
Anot jo, Kremliaus šantažas Europai stabdyti dujų importą gali tapti šansu Europai tapti nepriklausoma nuo Rusijos energetinių šaltinių.
„Tai padaryti turėjome daug anksčiau, bet geriau, kaip sakoma, vėliau negu niekada“, – pridūrė jis.
Prezidentas pažymėjo, kad pokalbyje su Danijos premjere akcentavo ir tai, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis siekia kuo greičiau sinchronizuotis su Europos sąjungos elektros tinklais.
„Negalime laukti iki 2025 metų ir nuo Rusijos tinklų turime atsijungti, kaip galima, anksčiau, nes elektros energija gali tapti dar vienu šmeižto ir šantažo įrankiu agresoriaus rankose“, – akcentavo šalies vadovas.
G. Nausėda ragino Vakarus ir toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą.
„Karui vykstant jau daugiau negu mėnesį, Vakaruose pradedamas jausti tam tikras pripratimas ir nuovargis. Negalime to leisti, turime išlikti budrūs ir tęsti šią kovą prieš agresorių drauge su Ukraina, teikdami politinę, karinę ir humanitarinę pagalbą“, – pabrėžė prezidentas.
Danijos premjerė: sieksime griežtesnių sankcijų Rusijai
Danijos premjerė M. Fredriksen po susitikimo su G. Nausėda teigė, kad pokalbio su Lietuvos prezidentu metu itin daug dėmesio skirta Ukrainai.
„Neabejotinai, pritariu, kad privalome remti savo draugus ir partnerius Ukrainoje, kai kalbame apie sankcijas, kai kalbame apie ekonominę, humanitarinę pagalbą ir pagalbą ginkluote, kurią mes jau teikiame“, – tvirtino ji.
D. Fredriksen sakė, kad Danija sieks, jog sankcijos Rusijai griežtėtų.
„Sieksime įvesti dar griežtesnes sankcijas Rusijai“, – aiškino Danijos premjerė.
Jos teigimu, Danija yra susirūpinusi NATO rytinio flango saugumu, tad sieks prisidėti prie šio flango saugumo stiprinimo.
„Sieksime ir toliau didinti saugumą, žinome, kad tai užtikrins mūsų visų saugumą. Taip pat noriu pabrėžti ir tai, kad Danija jaučia atsakomybę, kai kalbama apie šią Europos dalį“, – kalbėjo D. Fredriksen.
