Seimo opozicijos atstovai – socialdemokratai, „darbiečiai“, „valstiečiai“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – abejoja visuotinio šaukimo į pradinę karo tarnybą idėjos įgyvendinimu 2025 m. Politikai mano, kad Lietuvos karinė infrastruktūra nėra parengta tokiam žingsniui, jie svarsto, kad pirmenybę reikėtų skirti profesionaliai kariuomenei, aktyviajam rezervui stiprinti.
Parlamentinių partijų atstovai pirmadienį LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ diskutavo apie rengiamą nacionalinį partijų susitarimą dėl Lietuvos gynybos.
Laidoje dalyvavęs Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata teigė tikintis, kad partijų atstovams pasirašyti susitarimą dėl gynybos pavyks lengviau negu susitarimą dėl užsienio politikos.
„Šitas susitarimas, manau, gims lengviau negu kitas susitarimas dėl užsienio politikos“, – sakė jis.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Jonas Jarutis savo ruožtu pabrėžė, kad „valstiečiai“ neabejoja, kad būtina stiprinti Lietuvos gynybą.
„Tiesioginės grėsmės šiuo metu nėra. Rusija turi kuo užsiimti, grubiai tariant. Bet visą laiką jautėme tą grėsmę“, – tvirtino jis.
Parlamentaras, kalbėdamas apie susitarimą dėl gynybos, akcentavo, kad būtina ne tik skirti dėmesio nacionalinėms pajėgoms, bet ir siekti kuo didesnio sąjungininkų įsitraukimo į šalies gynybą.
„Labai svarbūs kolektyvinės gynybos dalykai, tiesioginis NATO pajėgų buvimas Lietuvoje“, – sakė jis.
Nori, kad būtų pasirengta „kovoti ant linijos“
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos atstovė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad socdemai mano, jog šiuo metu nuo Rusijos besiginanti Ukraina kartu kovoja už visą Europą. Dėl to, anot jos, Lietuva turi ne tik padėti Ukrainai, bet ir stiprinti savo gynybos pajėgumus.
„Mes realistiškai vertiname, kad šiuo metu Rusija Ukrainos teritorijoje vykdo karą prieš visos Europos saugumo architektūrą. Ir nuo to, kiek mes padėsime Ukrainai atsilaikyti, priklausys, kokie bus veiksmai, kokia bus tolesnė Rusijos agresijos plėtra“, – tvirtino D. Šakalienė.
Valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė pritariantis D. Šakalienei.
„Kiekviena Rusijos įklimpimo Ukrainoje diena, mano požiūriu, prailgina tą laiką, kai Rusija drįs ar kils jai intencijos patestuoti, ką reiškia NATO penktasis straipsnis. Pritariu tiems, kurie sako, kad Ukraina kariauja ne tik už save, bet ir už mus visus“, – sakė jis.
L. Kasčiūnas, kalbėdamas apie partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo stiprinimo, pažymėjo, kad itin svarbu sutarti dėl priešakinės gynybos.
„Mūsų tikslas yra – jau šaltojo karo logika primena, – kad būtume pasirengę su NATO kovoti ant linijos“, – pabrėžė NSGK vadovas.
Anot jo, Lietuva privalo siekti itin daug dėmesio skirti oro gynybai. L. Kasčiūnas svarstė, kad vertėtų pagalvoti apie oro gynybos sistemų „Iron Dome“, kurias naudoja Izraelis, įsigijimą.
Apie bendradarbiavimą su NATO ir kitomis organizacijomis kalbėjo ir laidoje dalyvavęs Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas. Anot jo, Lietuva, norėdama stiprinti savo saugumą, privalo įsilieti į įvairius Europos saugumo formatus.
„Reikia visokeriopai toliau burti aljansus tam, kad mūsų sąjungininkai matytų ir žinotų poreikį čia atsiųsti savo karių“, – tvirtino V. Mitalas.
Pasigenda Vakarų aktyvumo
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad ginkluotė, kalbant apie šalies gynybą, nėra pats svarbiausias dėmuo.
„Kovoja ne ginklai – ne tankai, ne lėktuvai. Visą tą ginkluotę valdo žmonės ir nusiteikimas gintis yra pirmiausia žmonių valia. Kol kas mes to egzamino neturėjome, kokia ta žmonių valia. Mes matome dabar didžiulį pakilimą, apklausos rodo nusiteikimą, bet realiai to nebuvo.
Turėjome mes istorijoje tokį vieną etapą 1939–1940 metais, turėjome turbūt vieną moderniausių kariuomenių, bet kariuomenė nepasipriešino. Tai yra ir politinė valia, ir žmonių valia. Paskui, deja, eiliniai žmonės kovojo ir žuvo miškuose, o ne politikos elitas“, – dėstė politikas.
Jis teigė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą parodė, kad būtent Lenkija tapo vienu svarbiausių Ukrainos ramsčių. Tad, pasak S. Skvernelio, ir Lietuva turėtų stiprinti bendradarbiavimą su Lenkija.
Kalbėdamas apie Vakarų reakciją į Rusijos karą prieš Ukrainą, S. Skvernelis teigė pasigendantis Vakarų susitelkimo, didesnės pagalbos ukrainiečiams.
„Galime palyginti su daugiabučio kiemu, kur prie langų sėdi žmonės. Kieme keturi chuliganai muša vieną silpnesnį. Sakykime, Rusijos ir Ukrainos santykis yra keturi prieš vieną. Ir pro langus girdime: „Duok atgal, duok atgal, mes tave palaikome.“ Bet realiai, kad duotume kažką, kuo apsiginti... Matome teikiamą Ukrainai ginkluotę, bet, ko gero, to nepakanka. Tai irgi yra testas, kalbant apie priešininką, su kuo susidūrė Europa“, – svarstė parlamentaras.
Opozicinės Darbo partijos narys Andrius Mazuronis laidoje ragino nepamiršti, kad itin svarbu, kad tokios valstybės, kaip Ukraina, Moldova, siektų narystės Europos Sąjungoje. Taip, jo manymu, būtų sumažinta Rusijos įtaka joms.
Kovoja ne ginklai – ne tankai, ne lėktuvai. Visą tą ginkluotę valdo žmonės ir nusiteikimas gintis yra pirmiausia žmonių valia.
S. Skvernelis
A. Mazuronis pritarė S. Skverneliui, jis pabrėžė, kad Vakarai galėtų parodyti dar daugiau dėmesio nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai, mat, politiko įsitikinimu, būtent Ukrainoje vyksta karas tarp NATO ir Rusijos.
„Turime pasakyti labai aiškiai – konfliktas tarp NATO valstybių ir agresoriaus iš Rusijos šiuo metu vyksta Ukrainos teritorijoje. Taip, ten nėra karių, taip, ten nėra oficialiai įvestų ginkluotųjų pajėgų, bet ten tiekiama ginkluotė, kiti dalykai“, – sakė A. Mazuronis.
Dėl visuotinio šaukimo ragino atsiklausti visuomenės
Konservatoriai siūlo 2025 m. įgyvendinti visuotinio šaukimo į pradinę karo tarnybą idėją, kad į tarnybą būtų šaukiami ir vyrai, ir moterys.
L. Kasčiūnas neslėpė, kad tai yra vienas iš visuotinės gynybos įgyvendinimo būdų. Vis dėlto jis neatmetė, kad tuos pačius tikslus galima būtų pasiekti ir be visuotinio šaukimo, tarkime, didinant šaukiamųjų skaičių, skatinant visuomenę rinktis savanorišką karo tarnybą ar prisijungimą prie Šaulių sąjungos.
R. Lopata tvirtino, kad Liberalų sąjūdis neprieštarautų visuotinio šaukimo idėjai. Tam pritarė ir Laisvės partijos atstovas V. Mitalas. Tiesa, anot jo, privalomoji pradinė karo tarnyba turėtų būti patraukli, įvairiapusė.
„Labai svarbu, kad tokia tarnyba, jeigu kada nors ji bus, turėtų ir alternatyvią pusę. [...] Mes matome, kiek daug skirtingų specialistų reikia, ypač dabar, ką matome Ukrainoje, kitose šalyse, pavyzdžiui, kalbant apie kibernetinių pajėgų plėtojimą, strateginę komunikaciją“, – pažymėjo jis.
„Valstietis“ J. Jarutis tvirtino, kad LVŽS dar neturi bendros nuomonės dėl visuotinio šaukimo, ir paragino dėl šios iniciatyvos kreiptis į visuomenę, atlikti nuomonės tyrimus.
„Manau, kad ilgalaikėje perspektyvoje daug svarbiau būtų visuomenės įtraukimas per Tėvynės gynimo pagrindus, pradedant nuo mokyklos, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turėtų supratimą apie ginklą, ginkluotę, rezistencines kovas, istorinius dalykus, kad mokėtų pirmąją pagalbą suteikti“, – apie pilietinį ugdymą kalbėjo J. Jarutis.
Socdemų atstovė D. Šakalienė pažymėjo, kad visuotinis šaukimas į karo tarnybą pareikalautų itin daug valstybės lėšų. Ji neslėpė turinti abejonių, ar ši idėja šiuo metu turėtų būti Lietuvos gynybos prioritetas.
„Tai (visuotinis šaukimas į karo tarnybą – LRT.lt) yra vienas iš variantų, viena iš galimybių ir netgi ne lemianti galimybė. Šitame kontekste, kai mes kalbame apie mūsų, kaip priimančios šalies, paramą mūsų sąjungininkams, tai tai yra kur kas didesnio svorio kriterijus mūsų apginamumo paveiksle negu kad visuotinio šaukimo klausimas“, – dėstė ji.
Pasisako už profesionalios kariuomenės stiprinimą
S. Skvernelis teigė pritariantis D. Šakalienei – anot jo, šiuo metu reikėtų skirti dėmesio kitoms šalies gynybos sritims. Anot jo, Rusijos karo prieš Ukrainą patirtis rodo, kad šauktinių pasitelkimas kare nėra pats išmintingiausias sprendimas.
„Pasisakau už profesionalią kariuomenę, [...] be abejo, ji turėtų didėti. Šaukimas turėtų būti kaip aktyvaus rezervo rengimas ir profesionalios kariuomenės stiprinimo dalis. Pažiūrėkime, kas vyksta toje pačioje Ukrainoje. Kai pasirodė Rusijos kariuomenės šauktiniai lauke, tai, deja, apgailėtinas vaizdelis yra. Taigi, manau, kad reikia didinti šauktinių ribinį skaičių, daryti taip, kad kuo daugiau jaunuolių būtų parengti rezervui“, – komentavo politikas.
Mes realistiškai vertiname, kad šiuo metu Rusija Ukrainos teritorijoje vykdo karą prieš visos Europos saugumo architektūrą.
D. Šakalienė
S. Skvernelis taip pat kartojo, kad visuotiniam šaukimui Lietuva 2025 m. dar nebūtų pasiruošusi, karinė infrastruktūra nebūtų parengta tokiam pokyčiui.
„2025 metais tai turėti yra utopija, nes mes galėsime tik pagaliais apginkluoti tuos žmones, nes reikia milžiniškų įsigijimų. Net ir turėdami pinigų, nenusipirksime mes tos ginkluotės“, – dėstė jis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis ragino palikti galioti dabartinę tvarką, kai į karo tarnybą šaukiami tik vyrai.
„Darbietis“ A. Mazuronis taip pat tikino manantis, kad Lietuva 2025 m. dar neturės tinkamos infrastruktūros, kad galėtų vykdyti visuotinį šaukimą.
„Ar mūsų karinė infrastruktūra yra tokia, kad mes galime sau tą leisti? Tarptautinių pajėgų kariai, kurie čia atvažiuoja, atvažiuoja ne ilsėtis – jiems reikia treniruotis, jiems reikia valgyti, jiems reikia miegoti, jiems reikia aibės įvairių infrastruktūrinių dalykų, kurių reikia ir šauktiniams“, – sakė jis.
Kritikavo komunikaciją ir santykius su Kinija
Laisvės partijos atstovas V. Mitalas, kalbėdamas apie krašto gynybą, pabrėžė matantis spragų strateginės komunikacijos srityje.
„Mes tam tikrą strateginę komunikaciją iš Lietuvos kariuomenės pradėjome matyti 10-ą karo Ukrainoje dieną. Sutinku, kad reikėjo laiko suvokti, kas vyksta, susistrateguoti, bet reikia išmokti pamokas“, – dėstė jis ir pridūrė, kad strateginė komunikacija turi veikti sparčiau.
„Valstietis“ J. Jarutis savo ruožtu pažymėjo, kad gynybai stiprinti bus reikalingi pinigai, o jų, anot politiko, dėl nutrūkusių prekybos ryšių su Kinija gali būti uždirbti sunkiau.
„Kai dešimtmečiais kurtas verslas dabar vienu lengvu dabartinės valdančiosios daugumos sprendimu sugriaunamas, pavyzdžiui, prekyba su Kinija... Prie tos temos teks sugrįžti“, – tikino politikas.
Liberalas R. Lopata teigia, kad, stiprinant šalies gynybą, vystant gynybinius projektus, reikėtų nepamiršti ir viešosios ir privačios partnerystės.
„Verslas siūlo milžiniškus pinigus labai įdomiems kariniams infrastruktūros dalykams statyti“, – sakė jis.
Socdemė D. Šakalienė svarstė, kad šiuo metu, didinant išlaidas gynybai, yra tinkamas metas pertvarkyti ir mokestinę Lietuvos sistemą.
„Darbietis“ A. Mazuronis savo ruožtu aiškino, kad gynybos finansavimo nereikėtų sieti su tam tikro procento skyrimu šiai sričiai.
„Turime skirti tiek, kiek reikia maksimaliai efektyviai ir stipriai krašto apsaugos gynybai“, – tvirtino Seimo narys.
Parengė Gytis Pankūnas
