Seimas ketvirtadienį vienbalsiai pritarė siūlymui didinti krašto gynybos finansavimą iki 2,52 proc. BVP. Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas įvardijo, kokia technika bus perkama už papildomas lėšas.
Už gynybos finansavimo didinimą nubalsavo visi 123 posėdyje dalyvavę parlamentarai. Skaičiuojama, kad padidinus finansavimą, krašto gynybai šiemet papildomai tektų apie 298 mln. eurų. Per likusius 9 šių metų mėnesius reikia 40 mln. eurų panaudoti karinių stovyklų įrengimui ir įrangai, susijusiai su priimančios šalies parama.
„Tai reiškia, kad Lietuvoje bus infrastruktūra, karinės stovyklos papildomiems kariniams daliniams mūsų sąjungininkų, kurie vykdys užduotis čia arba dalyvaus pratybose.
Kiti pinigai iš anksto yra paskirstyti, suplanuoti tiems poreikiams, kuriuos galime įvykdyti greičiau. Tai yra, tie pirkimai, kurie buvo numatyti atlikti po keliolikos metų, jie yra ankstinami arba tai yra visiškai nauji pirkimai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Ministras vardijo, kad iš amerikiečių ketinama pirkti kovinius dronus, numatyta, jei pavyks, įsigyti sraigtasparnių. Taip pat ketinama pirkti ryšio priemones, šarvines liemenes, medicinines priemones, taip pat priemonės kibernetinio saugumo stiprinimui. Pirkti ketinama ir papildomą amuniciją.
„Tai, ką galima šiemet įgyvendinti. Kadangi planas buvo gerokai didesnis, bet visų pinigų mes, aišku, nespėtume per 9 mėnesius panaudoti, tai dalis planų bus įgyvendinta kitais metais“, – sakė ministras.
Anot jo, tokių kovinių dronų, kokius ketinama įsigyti, anksčiau Lietuvoje nebuvo. Ministras sakė manantis, kad jie žymiai sustiprins Lietuvos pajėgumus kovoje su šarvine technika.
„Mes matome Ukrainos pamokas. Tiesą sakant, kariškiai labai atidžiai nagrinėja, nes į išmoktas pamokas dažnai remiasi būsimų karinių pajėgumų vystymas.
Planai buvo sudaryti dar iki prasidedant karui Ukrainoje. Jie buvo pradėti ruošti sausio mėnesį, nuspėjant, kad situacija gali radikaliai keistis“, – dėstė ministras.
Šimonytė: neabejoju, kad institucijos susitvarkys
Premjerė Ingrida Šimonytė komentavo, kad karo Ukrainoje pamokos diktuoja įsigijimus, kuriuos galima susiplanuoti. Be to, anot jos, reikia suprasti, kad ginkluotės gamyba užtrunka.
„Tik Rusijoje medžioklės ir žvejybos parduotuvėje gali nusipirkti tanką ar BTR'ą, bet ginkluotė šiaip yra gaminama ilgesnį laiką, tie užsakymai, kuriems reikia daugiau laiko, jie tiesiog negali būti tuoj pat patiekti.
Kažkokia kita ginkluotė gali būti pagaminta ir pristatyta greičiau. Prioritetas, didinant krašto apsaugos finansavimą, buvo skirtas tiems pirkimams, kuriuos galima greitai įvykdyti. Dabar yra kovo mėnuo, nė kiek neabejoju, kad iki metų pabaigos institucijos susitvarkys“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Palaiko ir opozicija
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Saulius Skvernelis teigė, kad palaikys gynybos finansavimo didinimą.
„Tos priemonės, kurias planuoja įsigyti Krašto apsaugos ministerija, šiandien yra aktualios ir reikalingos, realiai bus įgyvendintos. Tai nėra pinigai atidedami kažkur, su kuriais po to galvotų, ką daryti.
Ministras yra atsakęs, kariuomenės vadovybė patvirtinusi, kad to reikia ir kad tai bus įsigyta dar šiemet. Mes pritarsime“, – sakė S. Skvernelis.
