Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pirmadienį paskelbė, kad amerikiečiai Lietuvoje dislokuos papildomus 400 karių.
„Papildomi 400 karių iš Pirmosios šarvuotos brigados kovinės grupės artimiausomis dienomis atvyks į Lietuvą“, – spaudos konferencijoje su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė A. Blinkenas.
A. Blinkenas, atsakinėdamas į žurnalistų klausimus, teigė, kad JAV, Rusijai įsiveržus į Ukrainą, ėmė stiprinti rytinį NATO flangą.
„Vienas iš dalykų, ką JAV padarė, tai, ką ir sakėme, kad padarysime, tai – stiprinsime rytinį NATO flangą. Tą ir padarėme ir toliau tą darome“, – tikino jis ir pridūrė, kad parama NATO partnerėms išreiškiama tiek karių, tiek ir karinės technikos siuntimu.
Anot A. Blinkeno, taip pat JAV su sąjungininkais šiuo metu peržiūri gynybos klausimus.
„Tuo pačiu metu mes vis dar peržiūrime kartu su NATO sąjungininkais mūsų gynybines pozicijas ir peržiūrime tuos klausimus, kurie apima nuolatinių pajėgų dislokavimą ir kitus aspektus“, – dėstė JAV valstybės sekretorius.
Priminė santykių sukaktį
JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas priminė, kad šiemet švenčiamas Lietuvos ir JAV diplomatinių santykių 100-metis. Jis pabrėžė, jog Lietuvos ir JAV visada buvo ir yra tvirtos sąjungininkės, partnerės, kurias jungia įsipareigojimai demokratijai, žmogaus teisėms.
„Mus jungia bendri įsipareigojimai tarptautinei tvarkai, pagrįstai taisyklėms, ir mes ją pripažįstame kaip bendro mūsų saugumo garantą, kuriam šiuo metu kyla didžiulė grėsmė dėl Rusijos karo, visiškai neišprovokuoto ir niekaip nepateisinamo“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Anot jo, Lietuva supranta NATO narių suverenumo svarbą, kadangi pati išgyveno „prievartinę okupaciją“.
„Pastaraisiais metais Maskva siekė sumenkinti Lietuvos demokratiją, siekė suskaldyti visuomenę kibernetinių atakų pagalba. Taip vyko būtent dėl to, kad laisvos ir klestinčios visuomenės – tokios, kokią sukūrė Lietuva po okupacijos – įrodo, kas vyksta, kai žmonės apsisprendžia ir pasirenka demokratijos, o ne autokratijos kelią“, – tikino A. Blinkenas.
Ragino neabejoti JAV parama
A. Blinkenas priminė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas pažadėjo remti Lietuvą, remti Rusijos užpultą Ukrainą.
„Darome viską, ką galime, kad sustiprintume bendrą gynybą, kad sąjungininkai būtų pajėgūs atremti bet kokią grėsmę“, – dėstė A. Blinkenas.
JAV valstybės sekretorius taip pat priminė, kad JAV į Rytų Europą jau atsiuntė 7 tūkst. karių.
„JAV yra įsipareigojusi laikytis 5 NATO sutarties straipsnio, kuris sako, kad puolimas prieš bet kurią NATO sąjungininkę reikštų puolimą prieš visas šalis“, – aiškino jis.
„J. Bidenas patvirtino, kad mes ginsime kiekvieną NATO sąjungininkės teritorijos colį ir niekas neturėtų tuo abejoti, niekas neturėtų abejoti mūsų ryžtu“, – tvirtino A. Blinkenas.
A. Blinkenas teigė pastebintis Lietuvos paramą Ukrainai, siunčiamą humanitarinę pagalbą tiek iš valstybės, tiek ir iš privačių asmenų.
Atkreipė dėmesį į žmogaus teisių gynėjus bei Kiniją
A. Blinkenas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva tapo Rusijos ir Baltarusijos opozicijos atstovų prieglobsčio vieta.
„Matome, kaip susitelkė žmogaus teisių gynėjai, kurie rado prieglobstį čia Lietuvoje, kurie atvyko ir iš Rusijos, ir iš Baltarusijos“, – kalbėjo jis.
JAV valstybės sekretorius priminė, kad Lietuva buvo suteikusi prieglobstį ir Baltarusijos opozicionieriui Romanui Pratasevičiui, kuris pasiliko Baltarusijoje, jos pareigūnams nutupdžius lėktuvą, kuriuo skrido šis asmuo.
„Mes ir toliau kartu su Lietuva raginame jį (R. Pratasevičių – LRT.lt) paleisti, paleisti visus neteisėtai sulaikytuosius Rusijoje ir Baltarusijoje, įskaitant ir augančius protestuotojų skaičius, protestuojančius prieš karą. Vien vakar Rusijoje sulaikyta daugiau negu 4,6 tūkstančiai žmonių, kurie protestavo 65 Rusijos miestuose“, – aiškino jis.
A. Blinkenas užtikrino, kad JAV remia Lietuvos ir Taivano prekybinių ryšių plėtrą. Kartu jis pažymėjo, jog JAV remia ir Europos Sąjungą, kuri jau ėmėsi veiksmų prieš Kiniją.
„Remiame Lietuvos siekius plėsti prekybinius ryšius su Taivanu“, – pažymėjo jis.
„Remiame Europos Sąjungos sprendimą imti veiksmų prieš Kiniją, kad išlaikytume nešališką, sąžiningą prekybą“, – pridūrė A. Blinkenas.
Sankcijos Rusijai veikia, tačiau ši turi daugiau pajėgų negu Ukraina
A. Blinkenas, kalbėdamas apie Rusiją, teigė, kad JAV su NATO sąjungininkėmis siekė „nustumti Rusiją į diplomatinį problemų sprendimo kelią“, tačiau, jo teigimu, Rusija pasirinko agresiją. Dėl to, anot jo, Vakarai turėjo reaguoti į tai sankcijomis.
„Sakėme, kad Rusija patirs didžiules pasekmes agresijos atveju, tas pasekmes ji jau jaučia ir tos pasekmės yra nuožmios, tai yra ekonominės sankcijos ir kitos papildomos priemonės, kurių buvo imtąsi“, – pažymėjo JAV valstybės sekretorius.
Jis atkreipė dėmesį į smunkantį rublio kursą, krentantį Rusijos kredito reitingą, iš Rusijos išeinančias tarptautines bendroves.
„Visi tie dalykai vyksta, jie vyksta šiuo metu“, – pažymėjo A. Blinkenas.
Anot jo, kartu Vakarų valstybės ir toliau teiks paramą nuo Rusijos besiginančiai Ukrainai.
„Aišku, Rusija turi neproporcingas pajėgas, lyginant su Ukraina, ji gali tęsti karą ir kovoti su Ukrainos kariais, imtis siaubingų veiksmų prieš Ukrainos žmones, įskaitant išpuolius prieš civilius. Norime, kad tai sustotų, kiek galima, greičiau. Dėl to turime didinti spaudimą Rusijai, tą ir darysime“, – teigė A. Blinkenas.
Jis teigė manantis, kad ukrainiečiai atsilaikys prieš Rusiją.
„Rusija galbūt nugalės mūšį Ukrainoje, bet tai nereiškia, kad ji laimės visą karą. Jeigu Rusija užgrobs kažkokį vieną miestą, tai nereiškia, kad užgrobs visą Ukrainą ar Ukrainos žmonių protus“, – aiškino JAV valstybės sekretorius.
A. Blinkenas pakartojo, kad JAV savo ruožtu yra įsipareigojusi ginti savo sąjungininkus, esant reikalui.
„Jeigu bus bet kokia agresija bet kur NATO teritorijoje prieš NATO valstybes, mes, JAV, ir visi mūsų sąjungininkai, partneriai imsis veiksmų, kad apgintų kiekvieną NATO teritorijos colį“, – sakė jis.
Landsbergis: negalime Ukrainos krauju mokėti už naftą ir dujas
Lietuvos užsienio reikalų ministras G. Landsbergis po susitikimo su A. Blinkenu teigė, kad Lietuva su JAV ir kitomis sąjungininkėmis turi ir toliau remti Ukrainą.
„Negalime leisti, kad Ukrainos miestai taptų dar viena Srebrenica, Groznu ar Alepu. Pagalbos teikimas Ukrainai turi tęstis. Privalome raginti mūsų partnerius patikrinti sandėlius, didinti užsakymus ir siųsti Ukrainai pagalbą, kurios jai labiausiai reikia“, – tvirtino jis.
G. Landsbergis perspėjo, kad Rusijos karo prie Ukrainą metu pasaulis gali susidurti ir su humanitarine, ir su aplinkosaugine krizėmis, mat, anot jo, bėgančiųjų nuo karo žmonių skaičius auga, o Rusijos pajėgos vis dažniau taikosi į tokius objektus, kaip atominės elektrinės. Dėl to, pasak ministro, Vakarai turi siekti, jog būtų sudaromi humanitariniai koridoriai žmonėms, o aplink branduolines jėgaines kuriamos saugios zonos.
G. Landsbergis savo kalboje džiaugėsi JAV parama Lietuvai.
„Jei norime dar tvirtesnio JAV politinio stuburo, turime užtikrinti, kad Baltijos šalys būtų padengtos nepramušama gynyba“, – tvirtino jis.
Savo ruožtu ministras atkreipė JAV ir kitų Vakarų valstybių dėmesį į tai, kad Rusijai taikomos sankcijos turi spragų.
„Rusijos ekonominė blokada dar nėra pasiekusi visiškos izoliacijos lygio. Girdime, kad yra pasinaudojama nesankcionuotais bankais, idant būtų apeinamos jau įvestos sankcijos. Turime uždaryti visas spragas.
Energijos šaltiniai, kuriuos importuojame, leidžia Rusijai finansuoti karinę operaciją. Negalime Ukrainos krauju mokėti už naftą ir dujas“, – aiškino jis.
Dėkodamas J. Blinkenui už vizitą Lietuvoje G. Landsbergis pabrėžė besidžiaugiantis dėl to, kad JAV pajėgos realiai yra Baltijos šalyse.
„Jie yra realiai, o ne prie žalio ekrano su nupieštais mikrofonais“, – pažymėjo G. Landsbergis.
Ministras, kalbėdamas apie Rusijos karą prieš Ukrainą ir dabartinę geopolitinę situaciją Rytų Europoje, teigė, kad Rusija šiuo metu savo prekybą, prekybinius ryšius naudoja kaip politinio spaudimo įrankį prieš kitas šalis, tad ekonominės sankcijos jai yra suprantamos. Kartu, anot jo, Rusija siekia užvaldyti nepriklausomą Ukrainą, kuri pati nori pasirinkti savo kelią.
„Viena valstybė bando prekybą paversti politiniu įrankiu ir siekia pakeisti įvykių tėkmę, nepaisant to, kad tai yra neteisėta ir kiekviena suvereni valstybė turi teisę elgtis taip, kaip ji pasirenka“, – aiškino jis.
