Vyriausybei kovojant su keliomis krizėmis iš karto, Lietuvoje planuojama steigti naują nacionalinį krizių valdymo centrą. Specialistai turėtų prognozuoti, ruoštis ir spręsti krizes. Įsteigti tokį centrą kainuotų apie milijoną eurų, tik kol kas neaišku, kada – Vyriausybė planuoja kitų metų pabaigą, Seime yra norinčiųjų jo dar šiemet. Diskusijos dėl centro tęsiasi kelis dešimtmečius.
COVID-19, migrantų krizė, santykiai su Kinija, energetikos kainos – krizės, kurias tenka spręsti valstybei.
„Iki šiol ekstremalių situacijų valdymo sistema Lietuvoje tinkamai galėjo dorotis su tokiais dalykais kaip sprogmenų pašalinimas, kažkokie potvyniai, sausra“, – kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis.
Bet, kai nėra patirties krizių valdyme, pasak eksperto, krizės akivaizdoje ištinka šokas.
Anot V. Nakrošio, valdant migrantų krizę, šokas truko keletą mėnesių. Dabar, po 8 mėnesių krizės, valdžia migracijos valdymą pateikia kaip pavyzdį.
„Sėkmingiausias pavyzdys – kaip mes valdom nelegalią migraciją, kaip mes atliekam stebėseną, sutelkėm ekspertizę į vieną vietą“, – pasakojo Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Politikai ir ekspertai sako, kad iš klaidų ne tik reikia mokytis.
„Tiesiog gyvenimo kelyje mokomės, o turėtų būti tam tikri mechanizmai valstybėje, kurie turėtų nedelsiant įsijungti, o dar geriau, kad būtų tam tikri prevenciniai mechanizmai“, – dėstė Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata.
Kad to šoko nebūtų, planuojama atsisakyti Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos ir grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupės. Vietoj jų siekiama Vyriausybėje įkurti Nacionalinį krizių valdymo centrą
„Centras vienytų ekspertizę, kuri dabar išsibarsčiusi po atskiras institucijas“, – teigė V. Vitkauskas.
Jame dirbtų 30 žmonių, jie stebėtų, analizuotų, prognozuotų krizes.
„Pagal tas anomalijas spręsti, ar turime kažkokį iššūkį, į kurį galėtume prevenciškai reaguot“, – tikslino V. Vitkauskas.
Su centru informacija žada dalytis Valstybės saugumo departamentas (VSD). Tik svarbu, kas jame dirbs.
„Aiški lyderystė – mums reikia ir vadovaujančio asmens, ir telkiančių, turinčių autoritetą bendruomenėse“, – sakė VSD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys.
Ekspertai ir politikai sutaria, kad krizės nesuvaldymo pavyzdys yra padangų gaisras Alytuje prieš pustrečių metų. Kad tai nepasikartotų, naujasis centras turėtų veikti pačioje Vyriausybėje. Jo steigimas kainuotų daugiau nei milijoną eurų.
„Kad jis pasikurtų, o po to išlaikymas atitinkamai“, – tikino V. Vitkauskas.
Žmonės centre dirbtų visą parą ir septynias dienas per savaitę. Dar diskutuojama, kokia informacija juos pasiektų.
„Jei nuo šuns būdos užsidega namas, tvartas ir dega pusė miestelio, tai nuo tokio paprasto įvykio informacijos dar nereikia centrui žinoti ir valdyti, po minutės ar po pusvalandžio (įvykis – LRT.lt) gali būti tokio aukšto lygio“, – kalbėjo Strateginės analizės centro atstovas Eimutis Misiūnas.
Naujausias krizių valdymo centras planuojamas kitų metų pabaigoje. Tiesa, diskusijos dėl jo vyksta jau kelis dešimtmečius. Pasak politikų, to priežastys kelios.
„Tarpinstitucinė konkurencija, nes toks centras iš tikrųjų būtų labai informatyvus. Antra priežastis greičiausiai yra ir žmonių trūkumas“, – aiškino R. Lopata.
Pasak politiko, centras galėtų veikti dar šiemet. Kovą planuojama Seimui teikti įstatymo pataisas.
„Procesas vyksta, nėra taip, kad lėktuvas dar tik dažomas. Lėktuvas kyla, tik nepakilęs iki tam tikro lygio“, – komentavo V. Vitkauskas.
Ekspertai sako, kad reikia ne tik centro.
„Svarbu turėti atsparią sistemą, atsparias organizacijas, ne tik kalbant apie struktūrą, apie žmones, tinklus, bendradarbiavimo ryšį su savivaldybėmis“, – tikino V. Nakrošis.
Ir svarbiausia, kad diskusijos ir apie koncepciją, ir apie krizių valdymą nesibaigtų tik kalbomis.
