Lietuvoje

2021.12.13 10:50

Prof. Vilpišauskas apie „Belaruskalij“ skandalą: dalį atsakomybės sau turi prisiimti ir prezidentas

Nemira Pumprickaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.12.13 10:50

Metus dirbanti Ingridos Šimonytės Vyriausybė šią savaitę patyrė didžiausią nesėkmę. Iki tol davusi pagrindo kritikai dėl savo veiksmų valdant pandemiją ir tvarkantis su migrantų krize, nesveikų santykių su prezidentu, šįkart su baltarusiškomis trąšomis įklimpo giliau.

Dviejų ministrų gali nelikti kabinete. Gabrielius Landsbergis jau parašė pareiškimą, jam pavymui tą padarė ir Marius Skuodis. Po to, kai prezidentas paragino ne vien žodžiais pažadėti trauktis.

Pirmadienį premjerė kalbėsis su prezidentu, bet vargu, ar bus sprendimų iki antradienio, mat Seime bus biudžeto priėmimas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Savaitė“.

Politologas apie ministrų prašymus trauktis: neatmesčiau, kad tokiu atveju ir premjerė nebematytų prasmės dirbti toliau

– Ar jūs linkęs situaciją įvardinti visos užsienio politikos bankrotu?

– Manau, kad per skambus apibūdinimas – kalbos apie bankrotą. Aš tai vertinčiau kaip nepakankamą padėties supratimą, koordinacijos tarp institucijų trūkumą. Aš sakyčiau, kaip Lietuvoje kažkada buvo reformuojant energetikos sektorių, kad būtų galų gale sumažinta priklausomybė nuo Rusijos, pasitelktos teisininkų pajėgos, iš išorės samdomi teisininkai ir iš tiesų politikai dirbo skirdami tam didelį dėmesį ir išteklius, taip ir dabar Vyriausybė jau turėjo tai padaryti ir būti pasirengus koordinuotai veikti su savo pagrindiniais partneriais Vakaruose.

Aš tai vertinčiau kaip nepakankamą padėties supratimą, koordinacijos tarp institucijų trūkumą.

– Neužtenka vien tiktai su Amerikos kongresmenais girtis pažintimis. Čia aš ne apie Vyriausybės narius šį kartą. Bet suprantu, kad Jūs sakote, jog vis dėlto Vyriausybė nebuvo pasirengusi. Iš tiesų tokių sankcijų niekada nebuvo Lietuvoje. Ji pirmą kartą susidūrė su tuo ir, panašu, kad iš tiesų padaryta klaida. Bet ar už tą klaidą reikia mokėti atstatydinant du ministrus? Ar tie ministrai tikrai turi trauktis?

– Sunkus klausimas ir aš neskubėčiau vertinti, neturėdamas išsamesnės informacijos, nes tai, ką mes matom, dabar iš tiesų yra toks mėginimas iš dalies permesti kitiems atsakomybę. Nors kartu ministrai ir yra pareiškę, kad jie pasitrauktų ir laukia premjerės sprendimo, kas politine prasme irgi man atrodo suprantama.

– Bet ji gins ministrus, kaip jūs manote?

– Manau, kad taip, nors, žinoma, čia dar ir koalicijos santykiai turi įtakos, Be to, matome, kad ir partijos viduje – TS-LKD viduje, Seime aš turiu galvoje – yra skirtingų pozicijų ir neaišku, kodėl kai kurie jai priklausantys Seimo nariai lyg ir turi savo poziciją, kuri neatitinka Vyriausybės.

Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip ir jūs minėjote, Lietuva ir jos institucijos susiduria su iki dabar nematyta krize. Aš daryčiau analogiją su COVID-19 pandemijos pradžia, kai Sauliaus Skvernelio Vyriausybė irgi turėjo greitai priimti sprendimus ir improvizavo, ir darė nemažai klaidų, ypač susijusių su ekonominės paramos tuo metu uždarytam verslui administravimu.

Bet aš norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad, kaip ir jūs minėjote, Lietuva ir jos institucijos susiduria su iki dabar nematyta krize.

– Bet prezidentas yra šiek tiek kitos nuomonės. Jis sako, kad turėjome 4 mėnesius, pasirengti galėjome, nepasirengėme ir, kai ministrai sako, kad jie pasirengę atsistatydinti, tai esą demokratinėse valstybėse jie nesako, jie tą ir daro. Suprask, kad jis manytų, kad vis dėlto ministrai turi trauktis.

– Aš irgi taip supratau, nors pamenu ir šio prezidento pasisakymus apie arklių nekeitimą brastoje, kai buvo prasidėjusi sveikatos apsaugos krizė, pandemijos sukelta krizė. Tai man iki galo nėra aišku visgi, kada jau keičiam arklius, o kada dar nekeičiam.

– Kita vertus, aš dar norėčiau prisiminti – prezidentas labai mėgsta pabrėžti, kad vis dėlto svarbiausias žmogus, vykdantis užsienio politiką, yra pats prezidentas. Tai ar šiuo atveju jis turėtų visiškai šalintis atsakomybės, nes tarsi ir jo turėjo būti interesas išklausti, kad ir premjerės ar užsienio reikalų ministro, kaip su tomis sankcijomis – ar mes pasirengę, ar jos bus vykdomos?

– Prezidentas iš tiesų lygiai taip pat žinojo apie JAV administracijos sprendimą, žinojo apie terminus. Tiesa, kasdienė veikla nepriklauso prezidentui, bet tiek, kiek tai susiję su užsienio politika, o šiuo atveju visgi ta reputacinė žala, apie kurią ir prezidentas, raginantis ministrus trauktis, kalba, daugiausia yra grynai užsienio politikos klausimas. Ir man atrodo, kad iš tiesų ir prezidentas čia turėtų dalį atsakomybės taip pat prisiimti sau.

Ir man atrodo, kad iš tiesų ir prezidentas čia turėtų dalį atsakomybės taip pat prisiimti sau.

– Jeigu sugrįžtume prie visos Vyriausybės, kuriai šią savaitę kaip tik suėjo metai, kai dirba, tai jos iš tiesų tokia, sakyčiau, sudėtinga ir netgi nelengva dalia, viena krizė vijo kitą: tai pandemija, tai paskui imigrantai, prisidėjo infliaciją, dabar trąšos. Visos tos krizės nėra suvaldytos dar šią minutę. Ar įmanoma, kad ateityje tų klaidų gali daugėti, nes bent jau paskutinio skandalo tikrai nepavadinsi kitaip, kaip tiktai didele klaida, ir tada, kaip jūs sakėte, premjerė gali nuspręsti netgi ir trauktis?

– Ar klaidų daugės? Galbūt, bet, man atrodo, svarbesnis klausimas – ar jos pripažįstamos, ar iš jų mokomasi, ar tinkamai reaguojama jas pripažįstant? Nes ką aš pastaruoju metu matau, tai vėlgi gana karštligiškus atskirų ministrų veiksmus, koalicijos atstovų pareiškimus, kurie mane verčia abejoti, ar iš tiesų veikiama apgalvotai ir galvojama apie Lietuvos interesus, o ne apie savo asmeninius siekius išsaugoti pozicijas ar kažkokias savo asmenines ambicijas.

Čia mes turime tokią sudėtingą situaciją, nes koalicijos tarpusavyje, partnerių tarpusavio santykiai irgi yra svarbus klausimas, ar jiems seksis dirbti toliau, ar šios įtampos visgi neišardys koalicijos? Ir pačių partijų viduje matome skirtingus balsus ir aš neabejoju, kad premjerei tai irgi apsunkina darbą. Čia, beje, vėlgi iškiltų ir prezidento vaidmens klausimas, ir jo atsakomybės klausimas. Jeigu jis eis toliau ir galų gale pasakys, kad nebepasitiki šia Vyriausybe ar bent dalimi jos ministrų, premjerė sakys, kad arba visi traukiasi, arba dirba toliau. Tai iš tiesų galime prieiti prie tokios naujos, šįkart – politinės krizės, dar šalia sveikatos apsaugos, geopolitinės ir kainų krizės. Kaip kai kas sako – trys krizės, tai turėtume tada ir ketvirtą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt