Lietuvoje

2021.10.26 21:13

Birutė Galdikas kritikuoja Lietuvos aplinkosaugos politiką: turėtume saugoti miškus

Deividas Jursevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.10.26 21:13

Lietuvoje viešinti antropologė ir garsiausia orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas teigia, kad Lietuva, kuri turi tokį gilų istorinį ryšį su gamta, turėtų daryti daugiau aplinkosaugos srityje. Ji ypač sunerimusi dėl miškų kirtimo. Apie aplinkosaugą, įtaką jaunimui bei planetos ateitį ir galimybes sustabdyti klimato kaitą B. Galdikas kalbėjo LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“.

– Aktyviai aplinkosaugos srityje dirbate jau 50 metų. Kokie pagrindiniai iššūkiai, jei pažvelgtume, buvo tada ir kokie dabar, jūsų akimis?

– Iššūkiai lieka tie patys. Pagrindinis iššūkis – miškai naikinami, ir ne tik Indonezijoje, bet ir visame pasaulyje. Orangutanai – ta gyvūnų rūšis, kuri gyvena medžiuose ir yra visiškai priklausoma nuo miško, nes iš ten gauna maistą, ten gyvena, o naikinant miškus, kylant pasaulinei temperatūrai keičiasi jų mityba, medžių žydėjimo laikas. Tai turi daug įtakos orangutanams.

Dienos tema. Birutė Galdikas apie klimato kaitą: ją sustabdyti įmanoma – tam privalome pakeisti ekonomiką ir išsaugoti miškus

– Vytauto Didžiojo universitetas – viena iš priežasčių, kodėl, ko gero, čia esate, jus ir jūsų fondą nominavo Nobelio taikos premijai už tai, kad savo gyvenimą paskyrėte didžiųjų beždžionių tyrinėjimui, aplinkosaugai, už tai, kad įkvepiate jaunimą saugoti planetą. Jūsų akimis, jaunimui labiau rūpi klimato kaita nei politikams?

– Įdomus klausimas. Politikai labiau susirūpinę tuo, kas už juos balsuos. Jie iš tiesų ne taip rūpinasi klimato kaita, kaip kad turėtų rūpintis aplinkosaugos klausimais. Jauni žmonės galvoja apie ateitį ir mato, kokia ateitis laukia, kad ji išties bus katastrofiška, jeigu nepakeisime savo elgesio. Jauni žmonės nepaprastai susirūpinę planetos ateitimi.

Žinau, kad esu padariusi tam tikrą įtaką bent jau Šiaurės Amerikoje, nes kartais Helovino vakarėliams merginos pasipuošia mane imituojančiais kostiumais. Suprantate, kai kurios apsirengia princesėmis, užsideda karūnas, o kai kurios atsiunčia man nuotraukų, kuriose yra apsirengusios kaip Birutė Galdikas, kad išvakarėse eitų saldainių. Man tai įrodymas, kad žmonės kaip aš turi tam tikrą įtaką, ypač jaunoms mergaitėms, moterims, taip pat jauniems berniukams ir vyrams.

– Po kelių dienų Glazge pasaulio lyderiai rinksis į klimato kaitos konferenciją. Kokių sprendimų tikitės, jei ko nors apskritai tikitės?

– Niekas nežino, kokius sprendimus ten politikai priims. Reikalas tas, kad svarbiausia, jog tie sprendimai būtų įgyvendinti. Tai yra pagrindinis klausimas. Savaime sprendimai nieko nereiškia. Politikai gali kalbėti labai gražiai, sakyti ką tik nori, bet svarbu, kad tie sprendimai virstų teisės aktais nacionaliniu, tarptautiniu lygiu ir iš tikrųjų būtų vykdomi.

– Ką jūs manote apie Lietuvos aplinkosaugos politiką?

– Manau, kad Lietuva, kurioje toks gilus istorinis ryšys su mišku, gamta, turėtų daryti daugiau.

– Ką turite galvoje?

– Lietuva turėtų saugoti miškus. Jei pažiūrėtume į sengires, kurių Lietuvoje vis dar yra mažiau nei vienas procentas tarp saugomų miškų... Ir apskritai, jeigu pažiūrėtume, kiek miškų išlikę Lietuvoje, tai yra apie 30 procentų. Didžioji dalis – iškertami, naikinami. O kaimyninėse valstybėse – Latvijoje, Estijoje – 60 procentų miškų yra išsaugota. Tai man kelia susirūpinimą. Aš, žinote, esu lietuvių kilmės, mano tėvai iš Lietuvos. Jie buvo atsidavę gamtai, nuolat eidavo į mišką, mama Kanadoje rinkdavo vaistažoles. Mano vaikystėje rinkdavo įvairius lapus arbatai. Tas kultūrinis ryšys su gamta buvo tvirtas ir glaudus. O čia, Lietuvoje, žmonės jau nutolę nuo gamtos.

Pagrindinė bėda šiuolaikiniame pasaulyje ta, kad turime atsigręžti į gamtą, turime rasti sprendimų, kurie padėtų gamtai. Tačiau pagrindinė problema yra gausa, žmonės turi per daug maisto. Vienos didžiausių Vakarų ligų yra susijusios su nutukimu – diabetas, širdies ligos. Tai yra tos ligos, kurias lemia gausa. Taip sukeliame ir ligas gamtai.

– Tuomet pažiūrėkime plačiau. Ar gali 8 milijardai žmonių planetoje sugyventi nenaikindami planetos, o visi bendrai ja rūpindamiesi?

– Galėtų sugyventi, bet problema ta, kad žmonių skaičius, objektyviai vertinant, neturėtų augti per daug, nes jeigu žmonių skaičius ir toliau didės, kils dar daugiau pragaištingesnių situacijų. Mes privalome pakeisti ekonomines sistemas, kad išties galėtume tvariai gyventi. Jei gyventume tvariai, tuomet 8 milijardai žmonių galėtų joje tilpti. Tačiau negalime ir toliau vaikytis gausos, materialinių vertybių, turime sugrįžti prie asketiškesnio, paprastesnio gyvenimo.

– Ar mes dar galime sustabdyti klimato kaitą, ar tiesiog dabar renkamės kitą kelią – ne stabdyti, o prisitaikyti prie klimato kaitos?

– Taip, tai įmanoma. Jei norėtume, tikrai rastume būdų. Man atrodo, kad jauni žmonės tą ir sako – privalome pakeisti ekonomiką, verslo modelius ir pakeisti savo orientaciją, tikslus gyvenime. Neturėtume siekti uždirbti kiek įmanoma daugiau, turėti kuo naujesnius automobilius, netvarius, netaupius. Turime rinktis paprastesnį gyvenimą, daugiau vaikščioti, važinėti dviračiais, o ne nuolat vairuoti automobilius. Turime pakeisti tuos paprastus dalykus ir tokie pokyčiai... Juos turėtų inicijuoti vyriausybės, valdžios atstovai iniciatyvomis, paskaitomis, įstatymais. Ir tai yra visiškai įmanoma, tačiau tam reikia valios ir ta valia turi būti ne tik iš visuomenės pusės, bet ir iš valdžios.

Vienas dalykas, ką gali kiekvienas žmogus padaryti, siekiant sumažinti klimato kaitos poveikį, yra sodinti medžius. Medžius, kurie tipiški tai vietovei. Pasodinkite tai vietovei tipišką medį ir prisidėsite prie klimato kaitos mažinimo.

– Dabar mes visi išgyvename pandemiją ir jūs pati esate sakiusi, kad tai gamtos naikinimo padarinys. Ar tai reiškia, kad pandemijos kartosis ir taps dažnesnės?

– Jeigu nieko nekeisime, neabejotinai. Pamenu, prieš 10 metų skaičiau straipsnį, kur mokslininkas sakė, kad po 10 metų mus ištiks pandemija ir per ją žus bent milijonas žmonių. Tai skaičiau prieš 10 metų. Pandemija yra čia. Kodėl ji mus ištiko? Nes naikiname ekosistemą, medžius. Ir naikindami miškus priartėjame prie laukinės gamtos, prie virusų, bakterijų, grybų, kurie išties gali sukelti grėsmę ir pandemiją. Ši pandemija yra tiesioginė žmogaus poveikio gamtai pasekmė.

– Interviu dažnai kalbate, kad mums nereikia tiek daug daiktų, kiek jų turime, kad mums nereikia pirkti naujų rūbų kas mėnesį. Sakote, kad reikia atsigręžti į gamtą. Ar mes tai galime padaryti, ar dar ne per vėlu?

– Visiškai ne. Yra daugybė žmonių, kurie tai padarė ir bando gyventi tvariai. Aš geriausiai pažįstu JAV ir Kanadą ir ten nemažai žmonių atsigręžia į gamtą. Nemažai tų, kuriems nereikia rūpintis savo finansine ateitimi. Pažįstu vieną moterį, kuri yra ištekėjusi už sėkmingo muzikos prodiuserio, ir jos visas gyvenimas sukasi aplink tvarius pasirinkimus. Ji turi sodą, daržą, augina vaismedžius, daržoves, naudojasi saulės energija, vairuoja automobilį „Tesla“. Tai yra įmanoma. Bet problema, kad dabartinėje visuomenėje, ekonominėje santvarkoje tam reikia reikšmingų pastangų. Ironiška, kad kartais tik pasiturintys žmonės gali leisti sau tvarų gyvenimo būdą ir gyventi ekonomiškai. Ką noriu pasakyti – ekonominė sistema, kuri dabar yra pasaulyje, turi būti pakeista.

– Minite savo veiklos penkiasdešimtmetį. Kokią norėtumėte matyti gamtą dar po 50 metų?

– Norėčiau matyti mažiau nykstančių rūšių, daugiau miškų, daugiau vietovėms tipiškų medžių. Norėčiau matyti mažiau vartojimo ir kad nebūtų skatinamas vartojimas. Kad tai taptų žmonių tikslu. Dabar žmonės nori prabangių automobilių, rūmus primenančių namų, siekia prestižo. Jeigu jūs tai turėsite, žmonės jumis žavėsis. Moteris, apie kurią pasakojau, kuri augina daržoves, – žmonės ja nesižavi. Ja žavisi tik dėl to, kad jos vyras yra sėkmingas. Kaip jau sakiau, jis – sėkmingas muzikos prodiuseris Los Andžele.

Turime pakeisti savo mąstymą, savo siekius, vartojimo kultūrą ir vertinimą to, koks žmogus gali būti laikomas sėkmingu. Mano nuomone, sėkmingas žmogus yra užjaučiantis, geras, kuris atjaučia gamtą, myli gyvūnus. Daugelyje vietų, net ir JAV, girdžiu, kad mokytojai nėra vertinami kaip sėkmingi, o muzikos prodiuseriai gali daryti įtaką. Mes turime keisti sampratą, kas yra sėkmė, kaip ją apibrėžiame. Neturime to sieti su vartojimu.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
COVID-19 testavimo punktas
COVID-19 TRUMPAI