„Lytinis švietimas visų pirma yra mokymasis nustatyti ribas. Kai to trūksta, ateityje gali kilti rimtų problemų“, – sako psichologė ir seksologė Kamila Gasinska. Specialistė seksologijos studijas baigė Lenkijoje, nes Lietuvoje tokių studijų nėra.
LRT Radijo tinklalaidė „Polski meet“ yra skirta Lietuvoje gyvenančiai lenkakalbei auditorijai ir visiems suprantantiems lenkiškai bei besidomintiems lenkų tautine bendrija.
Lietuvoje veikia integruota lytinio ugdymo sistema, t.y. vaikai jo elementų, pasak pašnekovės, mokosi kartu su matematika, geografija ir kitais dalykai. Tuo tarpu prieš keliolika metų Pasaulio sveikatos organizacija išleido lytinio švietimo standartus, kurių pirmoji taisyklė yra – lytinis švietimas turi atitikti jauno žmogaus amžių, turi būti atsižvelgiama į kultūrinius, socialinius aspektus ir jaunuolio poreikius.
K. Gasinska teigia, kad lytinis švietimas mūsų šalyje yra nepakankamas.
„Jo elementų reikėtų mokyti jau darželiuose. Vaikams reikia aiškinti, kas yra intymios kūno vietos, kad niekas neturi teisės jų liesti, kaip atpažinti su tuo susijusius pavojus, kaip nustatyti ribas. Apie tai kalbama mažiems vaikams. Juk lytinis švietimas – tai ne tik mokymasis apie lytinius santykius ir prezervatyvų naudojimą“, – sako seksologė ir priduria, kad dėl lytinio švietimo trūkumo jaunuoliai gali užsikrėsti ir lytiškai plintančiomis ligomis, pastoja nepilnametės.
„Ir, deja, Lietuvoje nepilnamečių nėštumų, palyginti su Europos statistiniu vidurkiu, yra tris kartus daugiau“, – aiškina ji.
Be to, pasak specialistės, kai lytinio švietimo nepakanka, gali kilti įvairių baimių, seksualinių sutrikimų jau suaugus, galima susidurti su smurtu šioje srityje.
„Jeigu vaikams nesuteikiame patikimos informacijos apie lytinį gyvenimą, jie ją gauna iš interneto. Jei pažvelgtume į bet kurį pornografinį portalą, pamatytume, kaip ten atrodo seksas. Nėra žodžio „ne“. (...)
Dabar jie turi išmaniuosius telefonus ir turime nepamiršti, kad jie domisi šiais klausimais būdami 9–11 metų. Jei nenorime, kad ateityje pasireikštų šalutinis tos informacijos poveikis, turime su jais pasikalbėti. Paaiškinti, kad tai nėra tikrovė, kad realybėje santykiai taip neatrodo, kad smurtas nėra gerai, kad reikia sakyti „ne“, prašyti leidimo ir kad seksas netrunka kelias valandas“, – sako K. Gasinska.
„Jei norime apsaugoti vaikus nuo pornografijos, turime kalbėtis su jais apie tai nuo ankstyvo amžiaus, kai jie pradeda klausti. Žinoma, žodžiai ir būdas visada turi būti pritaikyti prie vaiko amžiaus. Tačiau svarbu ne išgalvoti, o sakyti tiesą ir, be abejo, vadinti kūno dalis tikraisiais vardais. Juk ranką vadiname ranka, o ne intymiomis vietomis“, – atkreipia dėmesį seksologė.
