Su retomis išimtimis šiemet aukštosios mokyklos turės mažiau pirmakursių nei prieš metus. Kai kur šis rodiklis mažėjo vos keliais procentais, kai kur – beveik dvidešimčia. Šių metų pagrindinio priėmimo į universitetus ir kolegijas metu 20 152 stojantieji gavo kvietimus studijuoti (2020 m. – 22 271). Padėtis dar kiek keisis per papildomą priėmimą.
Viena svarbus akcentas – šiemet daugiau stojančiųjų pasiekti rezultatai atitiko valstybės finansuojamoms vietoms keliamus reikalavimus. Tokių buvo 75 proc. (2020 m. – 63 proc.).
Kaip ir pernai, pagal pirmąjį prioritetą stojantieji labiausiai rinkosi socialinių, sveikatos mokslų, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių programas. Tačiau, kaip pabrėžia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti atstovai, šiemet jau pastebima didėjanti trauka į inžinerijos ir technologijų mokslus.
Nuo rugpjūčio 10 d. 8 val. iki rugpjūčio 12 d. 15 val. kvietimus gavę stojantieji kviečiami sudaryti sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Kai kurios aukštosios mokyklos suteikia galimybę sutartis sudaryti elektroniniu būdu nuo rugpjūčio 9 d. 15 val. iki rugpjūčio 12 d. 15 valandos. Šių mokyklų sąrašą galima rasti čia.
Papildomo priėmimo prašymų teikimas vyks rugpjūčio 13–16 dienomis.
VU: populiariausia medicina, psichologija ir teisė
Šiemet Vilniaus universitete, kuris yra lyderis pagal priėmimo rodiklius, studijuoti pakviesti 4247 asmenys, 3585 valstybės finansuojamose vietose (VF), 662 valstybės nefinansuojamose (VNF) vietose. Pedagogikos kryptyse iš viso studijuos 185 studentai (VF vietose – 141, VNF – 44 studentus).
Studijų programų populiarumo tendencijos panašios į praėjusių metų: tarp paklausiausių – medicina, psichologija, teisė, tarptautinis verslas, kūrybos komunikacija, programų sistemos.
„Norime priminti, kad priėmimas į studijas Vilniaus universitete dar nesibaigė, baigėsi tik pirmasis etapas, o didžiąją dalį studijų programų ketiname teikti ir antrame etape. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės mastu yra likusių valstybės finansuojamų vietų socialinio darbo ir IT srityse, o po pirmo etapo dažnai lieka ir kitų mokslų valstybės finansuojamų vietų.
Kviečiame teikti prašymus į pedagogikos studijas VU tiek Vilniuje, tiek Šiaulių akademijoje, nes antrame priėmimo etape taip pat bus galimybė įstoti į valstybės finansuojamą vietą“, – ragino VU Studentų priėmimo poskyrio vadovas Artūras Šaltis.
VDU: rengs daugiausia pedagogų
Į Vytauto Didžiojo universitetą (VDU) VF vietas per pirmąjį etapą pakviesti studijuoti 854 asmenys, o į VNF – 346.
„Pasidžiaugti galime, kad priėmimas į pedagogikos studijas pamažu didėja. Iš viso VDU į ugdymo mokslų programas, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, pakviesti studijuoti 244 asmenys. Pernai po visų etapų turėjome pasirašytas 228 sutartis“, – sakė VDU atstovas Nerijus Žeronas.
Bendrai ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme pakviesti studijuot beveik 90 asmenų.
Mokomojo dalyko pedagogikoje iš viso pakviesta studijuoti 121 asmuo. Svarbiausių mokykloms dalykų specializacijose studijuoti pakviesta daugiau kaip 60 asmenų. Turima galvoje STEAM, lietuvių kalbos ir literatūros pedagogikos, anglų kalbos pedagogika ir antroji užsienio kalba, istorija ir geografija. Deja, panaši padėtis šioje probleminėje srityje, kur akivaizdu smokytojų stygius, buvo ir pernai.
VDU naujai pasiūlytoje Specialiosios pedagoginės pagalbos studijų programoje pakviesta studijuoti 30 asmenų.
Kaip vardijo N. Žeronas, tarp populiariausių VDU programų yra Mokomojo dalyko pedagogika, Psichologija, Viešoji komunikacija, Ikimokyklinė ir priešmokyklinė pedagogika, Kūrybinės industrijos, Rytų Azijos šalių kultūros ir kalbos, Agronomija.
KTU: inžineriniai mokslai vėl tampa madingi
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovo Manto Lapinsko, šių metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas statistika rodo, kad inžineriniai mokslai vėl tampa madingi. Daugiau nei trečdalis visų stojančiųjų į KTU prašymuose pirmuoju prioritetu nurodo IT ir inžinerijos studijas. KTU į pirmosios pakopos studijas po pirmojo priėmimo etapo kviečia 1269 studentus.
KTU įsitvirtina antroje vietoje pagal pakviestųjų į valstybės finansuojamas studijų vietas skaičių Lietuvos universitetuose. Šio etapo metu studijuoti valstybės finansuojamose pirmos pakopos studijų vietose KTU pakviesti 1163 studentai, o į valstybės nefinansuojamas vietas – dar 106.
Vienos populiariausių studijų programos Lietuvoje poziciją išlaiko KTU Programų sistemos. Į ją pakviesti studijuoti 195 asmenys. Taip pat išaugo ir susidėmėjimas Mechanikos inžinerijos ir dizaino, Elektros ir elektronikos bei Cheminės technologijos fakultetų studijų programų populiarumas – juose pasirašyti sutartis kviečiama po 12 proc. daugiau studentų nei pernai.
Sveikatos mokslai išlieka vienais populiariausių
Sveikatos mokslai ir toliau išlieka vienais populiariausių, rodo pirmadienį paskelbti Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) bendrojo priėmimo duomenys. Dvi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų programos – Medicina ir Veterinarinė medicina – pateko tarp 10-ies programų, kurios į valstybės finansuojamas studijų vietas pritraukė daugiausiai būsimų studentų.
Šiemet kvietimą studijuoti LSMU gavo 1018 stojančiųjų – 579 į valstybės finansuojamas (VF) ir 439 į valstybės nefinansuojamas (VNF) studijas. Daugiausiai stojančiųjų LSMU pritraukė į Medicinos studijų programą (320 kvietimų, 121 į VF ir 199 į VNF studijas). Veterinarinę mediciną pakviesta studijuoti 130 stojančiųjų (114 į VF ir 16 į VNF studijas).
Šiemet, kaip ir kasmet, labai populiarios ir Odontologijos studijos LSMU – 80 kvietimų (10 į VF ir 70 į VNF studijas). Didelio susidomėjimo sulaukė ir Slaugos (88 kvietimai, 64 į VF ir 24 į VNF studijas), Farmacijos (55 kvietimai, 17 į VF ir 38 į VNF studijas) ir kitos universiteto studijų programos.
LSMU – vienas iš kelių šalies universitetų, kuriame šiek tiek augo stojančiųjų skaičius. LSMU pabrėžia, kad visos studijų programos šiemet išliko rentabilios.
Kaip skelbia universitetas, LSMU išsiskiria tuo, kad taiko vienodus konkursinio balo reikalavimus stojant į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijas. Stojančiųjų į vientisąsias medicinos ir odontologijos studijų programas konkursinis balas šiemet turėjo būti ne mažesnis nei 6.5, veterinarinės medicinos – 5,8, o farmacijos – 5,4. Stojančiųjų į pirmosios pakopos studijas konkursinis balas taip pat turėjo būti ne mažesnis nei 5.4.
LSMU studijos čia ypač populiarios tarp jaunuolių iš užsienio, kurie sudaro beveik 20 proc. visų studentų. Šiemet studijuoti LSMU jau pakviesti 292 užsienio šalių piliečiai. Planuojama, kad šis skaičius dar didės. Dažniausiai studijas LSMU renkasi būsimieji studentai iš Izraelio, Švedijos, Vokietijos ir Indijos.
„Bendrojo priėmimo rezultatai rodo, kad sveikatos, gyvybės, veterinarijos ir žemės ūkio mokslai artimiausius dešimtmečius bus labai svarbūs ir perspektyvūs ne tik Lietuvoje ir Europoje, bet ir visame pasaulyje. Tuos, kurie dar neapsisprendė, kviečiame pasirinkti vieną iš šių studijų krypčių programų, kuri labiausiai jus domina, ir užsitikrinti ateities perspektyvas ir plačias karjeros galimybes“, – kalbėjo LSMU prorektorius studijoms prof. Kęstutis Petrikonis.
Tarp naujovių – dirbtinio intelekto sistemos
„Pirmuoju etapu VILNIUS TECH studijuoti pakviesta 8 proc. mažiau. Tačiau būtina paminėti, kad šiais metais ir valstybės finansuojamų vietų buvo suplanuota net 19 proc. mažiau nei 2020 m.“, – VILNIUS TECH Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė Dovilė Ulinskaitė.
Ji sakė, kad inžinerinės studijos iš esmės populiarėja ir jas būsimieji studentai renkasi kaip ateities profesijas. Tai matyti ne tik pagal stojančiųjų į universitetus, bet ir į kolegijas skaičių.
„Galime išskirti keletą programų, į kurias buvo pakviesta studijuoti daugiau nei praėjusiais metais: Elektronikos inžinerija, Automatika, Mechanikos inžinerija, Mechatronika ir robotika, Statybos inžinerija, Architektūra, Skrydžių valdymas, Kompiuterių inžinerija“, – vardijo D. Ulinskaitė.
Šiemet buvo suformuotos ir naujų programų grupės – Dirbtinio intelekto sistemų, Kraštovaizdžio architektūros ir Taikomojo dirbtinio intelekto.
Mažiausiai populiarios šiemet buvo šios programos: Geodezija ir geoinformatika, Gaisrinė sauga, Biomechanika, Avionika.
VILNIUS TECH primena, kad papildomo priėmimo etapo metu stojantieji gali pretenduoti tik į valstybės nefinansuojamą studijų vietą, jeigu jie jau sudarė valstybės finansuojamų studijų sutartį su aukštąja mokykla arba gavo studijų stipendiją. Tiek į valstybės finansuojamą, tiek į valstybės nefinansuojamą studijų vietą (ir studijų stipendiją) jie gali pretenduoti, jeigu sudarė valstybės nefinansuojamų studijų sutartį su aukštąja mokykla arba jeigu negavo ar nepriėmė jokio kvietimo studijuoti.
Populiariausios programos – tos pačios
Pirmame priėmimo etape į pirmosios pakopos – bakalauro studijas – Mykolo Romerio universitetas (MRU) šiais metais kviečiamųjų studijuoti sulaukė 552.
Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais metais, tarp stojančiųjų į MRU bakalauro pakopos studijas populiariausios studijų programos išlieka tos pačios. Pirmoje vietoje – Teisė ir kriminalistika, antroje – Psichologija, trečioje – Teisė.
Tarp stojančiųjų į antrosios pakopos – magistro studijas – populiariausių programų trejetukas šiek tiek pasikeitęs, lyginant su 2020 metų pasirinkimais. Pirmoje vietoje buvusią ir į 3 vietą nustūmusią Baudžiamoji teisė ir kriminologija studijų programą pakeitė Lyderystė ir pokyčių vadyba. Pastaroji praėjusiais metais rikiavosi antroje vietoje, kur šiemet atsidūrė Socialinis darbas (8 vieta 2020 m.).
„Populiariausių bakalauro studijų programų pasirinkimai išliko nepakitę, tačiau turime ryškių pokyčių tarp antros pakopos studijų programų pasirinkimo. Iš 8 į 2 vietą pakilo „Socialinio darbo“ studijų programa. Tokį studentų pasirinkimą, tikėtina, nulėmė pasaulinė pandemija, kai socialinių paslaugų poreikis pastaruoju metu labai išaugo. Džiugu, kad studentai reaguoja į tendencijas, o mes galime pasiūlyti kokybiškas ir geriausiai ne tik jų, bet ir darbo rinkos poreikius atitinkančias studijas“, – sakė prof. R. Valutytė.
Pasak vicerektorės akademiniams reikalams, šiemet MRU universitetas gerokai daugiau sulauks studentų iš užsienio šalių. Palyginus su praėjusiais metais, bendras užsienio studentų paraiškų skaičius paaugo 14 proc. Užsieniečių, norinčių studijuoti bakalauro studijų programose paraiškų skaičius augo 6 proc., magistro – net 24 proc.
Kaip skelbia MRU, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šiais metais gerokai padidinus pirmos pakopos normines studijų kainas, ypač socialiniuose moksluose, tai turėjo įtakos renkantis studijas visuose valstybiniuose universitetuose. Ir nors išaugus studijų kainai bendras pateiktų pageidavimų skaičius į MRU, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo vos 1 proc., tai vienas geriausių rezultatų tarp visų didžiųjų šalies universitetų.
MRU vicerektorė akademiniams reikalams prof. Regina Valutytė vykstančiuose pokyčiuose įžvelgia ir privalumų, nes iki šių metų galiojančios norminės studijų kainos, taikomos valstybės finansuojamų studentų studijoms apmokėti, tik iš dalies dengė realias studijų organizavimo išlaidas, o finansavimas, tenkantis vienai studijų vietai buvo vienas mažiausių EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai priklauso 37 šalys).
„Padidėjusi norminė studijų kaina ne tik leis užtikrinti geresnes studijų sąlygas studentams, bet ir sudarys prielaidas į MRU universitetą pritraukti dar stipresnius dėstytojus, stiprinti universiteto mokslinį potencialą, didinti studijų kokybę“, – kalbėjo prof. R. Valutytė.
Vis dėlto, pasak universiteto vicerektorės, gerokai padidėjus norminei valstybės nefinansuojamų studijų kainai, aukštojo mokslo prieinamumo klausimas aštrėja.
„Matome didėjančią aukštojo mokslo prieinamumo problemą tiems, kurie neturi galimybės mokėti už studijas. Šiais metais žymiai sumažėjus valstybės finansuojamų vietų skaičiui socialiniams mokslams, ne visi abiturientai turi galimybę studijuoti tai, ką nori. Dėl šios priežasties jie priversti mokėti už studijas arba rinktis tas studijų kryptis, kuriose valstybė finansuoja didesnį vietų skaičių“, – svarstė prof. R. Valutytė.
