Lietuvoje

2021.08.12 11:11

Galėjo padėti, bet nepadėjo: politologė kritikuoja LLRA-KŠS, o šie atkerta – tik reagavo į rinkėjų kvietimą

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.08.12 11:11

Galėjo padėti, bet nepadėjo. Taip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) vaidmenį neteisėtos migracijos krizėje apibūdino politologė Rima Urbonaitė. Tuo metu politiniai oponentai laido akmenis vieni į kitų daržą.

Lietuvai vis dar kovojant su išaugusiais neteisėtai sieną kertančių migrantų srautais, netyla ir jų laikino apgyvendinimo klausimas. Valdžia parinko skirtingas vietas, kur galėtų atsirasti laikini apgyvendinimo centrai, tačiau tuomet sukilo vietovių, kuriose tokius centrus norėta įrengti, gyventojai. Tiesa – ne tik gyventojai.

Po mitingų Dieveniškėse bei Rūdninkuose netruko pasklisti nuotraukos, kad pirmosiose pozicijose stovėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) nariai. Ši partija, kaip skelbta, rėmė ir sostinėje prie Vyriausybės rūmų vykusį mitingą, jame kalbą sakė ir partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis.

Apie tai, kad gyventojų pasipiktinimu bando naudotis politinės jėgos, kalbėjo ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Tiesa, kokios konkrečiai politinės jėgos tai daro, ji neįvardijo.

„Šioje situacijoje aktyviai dalyvauja įvairios grupės, taip ir grupės, turinčios politinių motyvų, tiek ir, galbūt, užsiimančios tam tikra neteisėta veikla. Tai labai jaučiasi. <...> Tai yra labai negerai šiuo laikotarpiu, kai privalome būti visi susitelkę, bet, matyt, yra norų gauti politinių dividendų ar kažko kito“, – liepos pabaigoje kalbėjo A. Bilotaitė.

Apie migrantų situaciją komentare LRT.lt rašė ir R. Tamašunienė, kuri pabrėžė, kad migrantų apgyvendinimo svoris daugiausia krenta ant gausiai tautinių mažumų apgyvendintų savivaldybių, kuriose LLRA-KŠS ir yra populiariausia politinė jėga.

Mato naudojimąsi padėtimi

Iš viso gyventojai protestavo prieš dviejų migrantų apgyvendinimo centrų įrengimą. Viena protesto akcija vyko Dieveniškėse, o kita – Rūdninkuose. Abiejose dalyvavo ir LLRA-KŠS atstovai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas portalui LRT.lt komentavo, kad jei protestą Dieveniškėse dar buvo galima suprasti, visiškai kitokia situacija stebėta Rūdninkuose.

„Blokuodami Rūdninkų poligoną jie pirmiausia paralyžuoja mūsų pasieniečių darbą. Pasieniečiai turi rūpintis migrantų, kurie yra užkardose, saugumu, jų visais poreikiais, pačios užkardos saugumu, jie paralyžiuoja darbą“, – sakė L. Kasčiūnas.

Paklaustas apie politinių partijų vaidmenį protestuose dėl apgyvendinimo vietų, NSGK pirmininkas patvirtino matantis kyšančias politikų ausis, o labiausiai – LLRA-KŠS.

„Akivaizdu, kad LLRA-KŠS visiškai nemato valstybės intereso šioje vietoje, ypač, kai protestuoja buvusi vidaus reikalų ministrė, kuri supranta problemos jautrumą, bet nieko nepadarė, kad būtume pasiruošę tokioms krizėms.

Taip atsiranda toks probleminis santykis su valstybės interesu, būtent krizės laikotarpiu. Tai nėra tik protestas prieš tą vietą, tai protestas prieš sisteminį sprendimą, kuris padėtų išspręsti kitas problemas“, – komentavo parlamentaras.

Akivaizdu, kad LLRA-KŠS visiškai nemato valstybės intereso šioje vietoje, ypač, kai protestuoja buvusi vidaus reikalų ministrė, kuri supranta problemos jautrumą, bet nieko nepadarė, kad būtume pasiruošę tokioms krizėms.

L. Kasčiūnas

L. Kasčiūnas svarstė, kad LLRA-KŠS bando išsaugoti savo „politinę tvirtovę“ Pietryčių Lietuvoje, o tai esą daro valstybės saugumo sąskaita. Politikas tvirtino, kad tai nėra sąžininga, o matyti ir nemažai manipuliacijos. Be to, NSGK pirmininko manymu, LLRA-KŠS bando migrantų krizę paversti ir tautinių mažumų klausimu.

„Be abejo, buvo iš jų pusės bandymas sukabinti šiuos klausimus. Bet net nebe čia yra esmė. Jie abejonę, kad reikia padėti valstybei, paskleidė po visą Lietuvą“, – portalui LRT.lt sakė L. Kasčiūnas.

Reagavo į rinkėjų kvietimą

Tačiau LLRA-KŠS atstovė Seime, buvusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė portalui LRT.lt sakė nesuprantanti, kaip kam nors gali pasirodyti, jog jos ir kitų partijos atstovų dalyvavimas mitinguose kaip nors susijęs su politinių taškų rinkimu. Politikė pabrėžė, kad LLRA-KŠS atstovai į Dieveniškių, Rūdninkų ir kitus mitingus vyko dėl to, kad į juos kreipėsi rinkėjai.

„Žmonės nerimauja, tai jiems nauja, jie į mus kreipėsi. Tai mūsų pareiga. Jei esi išrinktas, tie žmonės tave išrinko, esi politikas, tavo pareiga yra reaguoti ir aiškinti, ieškoti sprendimų“, – tvirtino politikė.

Buvusi ministrė negailėjo kritikos valdžios sprendimams dėl migrantų apgyvendinimo, kurie, anot jos, ir sukėlė gyventojų nerimą, vėliau lėmusį ir kilusias protesto akcijas.

„Sprendimas apgyvendinti migrantus miesteliuose nebuvo logiškas. Kalbant apie Dieveniškes, žmonės reagavo, žmonės labai draugiškai, taikiai saugojo ir įtikino atsitraukti nuo tokio projekto. Tas sprendimas, bent kol kas yra priimtas migrantus apgyvendinti kur saugiau, atokiau nuo gyvenamųjų teritorijų.

Niekas nepaneigs, kad vis tiek didžiausi skaičiai migrantų yra Šalčininkų ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Jų yra tūkstančiais. Jeigu kitos pasienio savivaldybės, kurių juk yra ne dvi, turi simbolines dešimtis migrantų, tai faktai kalba už save – jei yra valstybės lygio ekstremali situacija, turime daugiau objektų, ne tik Rūdninkų poligoną“, – kalbėjo R. Tamašunienė.

Jei esi išrinktas iš jų tarpo išrinktas, tie žmonės tave išrinko, esi politikas, tavo pareiga yra reaguoti ir aiškinti, ieškoti sprendimų.

R. Tamašunienė

Buvusi ministrė ragino pamąstyti, kaip tolygiau paskirstyti migrantų skaičių tarp savivaldybių. Be to, politikė akcentavo, kad iki šiol iš valdžios pusės trūksta komunikacijos.

„Mes važiavome į karštą situaciją, kai žmonės reikalauja reakcijos ir paaiškinimų iš politikų. <...> Apkaltinti žmones, kad jie, neva, yra antivalstybininkai, kad nesupranta situacijos svarbos ir sudėtingumo, yra mažiausiai keista. Jie kaip tik nori jaustis saugiai ir tai yra jų teisė, užtikrinta Konstitucijoje“, – komentavo R. Tamašunienė.

Geriau kalbėtis už uždarų durų

Tačiau Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas portalui LRT.lt sakė, kad apie LLRA-KŠS akcijas daugiau girdi iš valdžios, o ne iš pačios partijos atstovų. Tiesa, jis neneigė, kad partijos LLRA-KŠS atstovai dalyvavo kai kuriuose protestuose.

„Nematome, kad kažkokios akcijos vyktų, nors buvo labai blogų ekscesų, kai bandė padegti padangas (Rūdninkų poligone – LRT.lt), kas yra absoliučiai nepriimtina. Bet tie žmonės tarpusavyje kalbėjo lietuviškai“, – sakė B. Ivanovas.

Tiesa, jis komentavo, kad LLRA-KŠS per pastaruosius kelerius metus iš tikro bandė pakeisti savo įvaizdį. Politologas priminė, kad partijos atstovai bei jos pirmininkas minėjimuose yra pasirodę ryšėdami Georgijaus juosteles ir taip save labiau siejo su Rusija. Visgi tokios pozicijos, B. Ivanovo manymu, partija yra atsisakiusi.

„Remti promaskvietiškas jėgas jiems nėra logiška ir naudinga. Kitas dalykas, mes visko galime sulaukti, visokių sprendimų ir provokacijų“, – aiškino politologas.

B. Ivanovo manymu, jei LLRA-KŠS atstovai ir prisideda prie neramumų visuomenėje, geriau juos kviestis pokalbiui už uždarų durų, o ne viešai kaltinti vieniems kitus valstybės interesų nepaisymu ar gyventojų negerbimu. Anot politologo, būtent tokio visuomenės susikaldymo ir siekia Lietuvai priešiškos valstybės.

Jis kalbėjo kai kuriuose Lukašenką palaikančiuose socialinių tinklų kanaluose jau pastebėjęs ir vis iškeliamą tautinių mažumų aspektą, esą Lietuva vykdo diskriminacinę politiką. Tad, jo manymu, nereikėtų to papildomai viešai eskaluoti.

Visgi B. Ivanovas svarstė, kad vargu ar aktyvus dalyvavimas protestuose padės LLRA-KŠS atgauti pozicijas rinkimuose. Politologas kalbėjo, kad nors ši partija ir yra kone vienintelė, skirta tautinėms mažumoms, tai dar nereiškia, kad visi tautinių mažumų rinkėjai rinksis būtent ją.

„Labai sunku prognozuoti. Šios istorijos kontekste nemanau, kad labai pridėtų (balsų – LRT.lt)“, – teigė B. Ivanovas.

Politologė: LLRA-KŠS galėjo padėti, bet pasirinko to nedaryti

Tuo metu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė portalui LRT.lt komentavo, kad kilusi problematika ryškiausia yra tuose regionuose, kur LLRA-KŠS yra stiprus politinis veikėjas. Tačiau, anot politologės, klausimas yra, kaip šis veikėjas savo populiarumą tam tikrose savivaldybėse išnaudoja.

„Išnaudojimui keliai, sakyčiau, buvo du. Vienas tai tarsi tapti tarpininku tarp Vyriausybės, vykdomosios valdžios ir tarp vietos gyventojų. Natūralu, kad dialogą palaikyti sunku, yra specifika regiono ir t.t. Tai LLRA-KŠS galėjo būti tarpininku.

Arba jie galėjo būti tais, kurie tą problemą dar labiau suproblemina ir kurie veža žmones į protestus ir t.t. Panašu, kad LLRA-KŠS pasirinko antrąjį variantą ir vietoje to, kad pabandytų kiek įmanoma racionaliau, objektyviau vertinti situaciją ir dar padėti dabartinei valdančiai daugumai, jie pasielgė priešingai“, – kalbėjo R. Urbonaitė.

Ji sakė nesuprantanti, kaip Seimo narė gali atvykti ir raginti gyventojus nevykdyti teisėtų pareigūnų reikalavimų. O tokios situacijos būta. Todėl, politologės teigimu, problemos nebuvo išspręstos, o tik dar labiau pagilintos.

„Ir tas problemų sprendimas tikrai niekaip nesusijęs su LLRA-KŠS vaidmeniu. Tas vaidmuo buvo daugiau negatyvus, nes mes matėme daug kalbėjimo neįleisti, nepriimti, bet tikrai nematėme jokių pasiūlymų ir daugiau buvo tik kaltinimai, bet ne siūlymai padėti spręsti problemas.

Nesakau, kad jie ėmėsi antivalstybinių veiksmų, bet kad nebuvo padėta ten, kur buvo galima parodyti, kaip galima spręsti problema, tai taip. Jie pasirinko tik žmones atvežti į protestus“, – komentavo politologė.

Paklausta, kodėl LLRA-KŠS nepasirinko tarpininko vaidmens, R. Urbonaitė svarstė, kad visada galima įžvelgti už sprendimų slypinčius politinius interesus. Ji priminė, kad 2020 metų Seimo rinkimai LLRA-KŠS nebuvo sėkmingi, jie netapo valdančiosios koalicijos dalimi ir teturėdami Seime tris atstovus jie dirba opozicijoje.

Manau, kad tai yra visiškai politiškai racionalus veikimas, jei tavo tikslas yra tik tavo rinkėjų balsai. Apie problemų sprendimą jau nekalbame.

R. Urbonaitė

Tad, anot politologės, natūralu, kad jei politinė darbotvarkė pasipildo tokiomis temomis, partija yra linkusi suaktyvėti ir pradėti veikti. Tačiau klausimas, koks tai veikimas.

„Manau, tai yra grynai dėl politinio matomumo ir priminimo vietos gyventojams apie save, <...> natūralu, kad jie nori parodyti savo rūpestį ir ką tik nori, kad neprarastų savo pozicijų ir gal net jas sustiprintų. Manau, kad tai yra visiškai politiškai racionalus veikimas, jei tavo tikslas yra tik tavo rinkėjų balsai. Apie problemų sprendimą jau nekalbame“, – portalui LRT.lt sakė politologė R. Urbonaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.