LRT ieško sprendimų
Mitingas prie Vyriausybės prieš migrantų apgyvendinimą

Lietuvoje

2021.08.02 15:04

Įvertino migrantų integraciją Lietuvoje: valdžia jau padarė klaidų, svarbiausia – išmokyti kalbos

Milda Vilikanskytė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.08.02 15:04

Dalis šiuo metu Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų, ekspertų vertinimu, galiausiai gaus prieglobstį ar bent laikiną leidimą gyventi Lietuvoje. Todėl esą jau dabar reikia galvoti apie jų integraciją. Lietuvoje jau kelerius metus gyvenantys pabėgėliai sako, kad svarbiausias dalykas norint pritapti ir būti priimtam yra kalba. Migracijos ekspertų vertinimu, vien pramokti lietuviškai nepakanka.

Į Lietuvą šiemet bandė patekti daugiau nei 3 tūkst. neteisėtų migrantų. Dėl tokios situacijos stiprinama sienos apsauga, Lietuvai paramą teikia Europos Sąjunga. Vis dėlto pažymima, kad dalis migrantų gaus prieglobstį ar laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, todėl svarbu galvoti ne tik apie didesnį pareigūnų skaičių, bet ir apie migrantų integraciją. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių veiksmų dėl migrantų srautų ėmėsi kitos valstybės ir kokių gerųjų praktikų turime Lietuvoje.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Integracijos raktas – kalba ir drąsa prašyti pagalbos

Afganistaniečiai Hameedas ir Yalda į Lietuvą atvyko prieš ketverius metus, gavę stipendiją studijuoti Klaipėdos tarptautiniame LCC universitete. Pora sako iki tol nieko apie Lietuvą nežinojusi, jiedu tikėjęsi vienintelio – kad šalis taps saugiu prieglobsčiu po patirtų persekiojimų tėvynėje.

„Buvome tiesioginiai taikiniai dėl mano tėvo pareigų Afganistano armijoje, jo ryšių ir darbo su užsienio pajėgomis. Mano visa šeima buvo pavojuje. Mano broliams ir sesėms, abiem tėvams pasisekė išvykti į Kanadą, ten gavo prieglobstį.

O mudviem geriausia galimybė buvo tiesiog pabėgti iš Afganistano. Mes pabėgome į Kazachstaną, o ten nusišypsojo laimė atvykti čia. Lietuva atvėrė mums duris, taigi, atvykome čia kaip studentai“, – pabėgimo iš Afganistano priežastis prisimena Hameedas.

Kelerius metus Lietuvoje gyvenantys pabėgėliai: svarbu nebijoti prašyti pagalbos ir bent šiek tiek pramokti kalbos

Gyvenimo Lietuvoje pradžią pora prisimena kaip gana sunkų laikotarpį, tačiau sako, kad šiek tiek pramokus kalbos viskas pasidarė daug lengviau.

„Kartais matai, kad žmonės žiūri į tave, ir galvoji, ką man jiems pasakyti, ką daryti? Tai iš pradžių buvo sunku. Bet diena po dienos viskas keičiasi į gera. Universitete mes mokomės lietuvių kalbos, lankome Raudonojo Kryžiaus siūlomus kalbos kursus, todėl dabar jaučiamės daug geriau, jau šiek tiek mokame lietuviškai.

Aš dirbu universiteto bibliotekoje, mano vyras dirba McDonald`e – viskas puiku. Kalbos mokymasis labai palengvina gyvenimą Lietuvoje“, – patirtimi dalijasi Hameedo žmona Yalda.

Pasak afganistaniečių, iš pirmo žvilgsnio lietuviai atrodo uždari ir atsiriboję, tačiau iš tiesų – labai paslaugūs. Hameedas įsitikinęs – atvykėliui norint gerai jaustis Lietuvoje svarbu du dalykai: nebijoti prašyti pagalbos ir bent šiek tiek pramokti kalbos.

Jeigu į savo kalbą įtrauki bent kelis lietuviškus žodžius, tuomet ir kitas žmogus, ar tai būtų pardavėjas, ar buto nuomotojas, taip pat bando susikalbėti.

Hameedas

„Jeigu į savo kalbą įtrauki bent kelis lietuviškus žodžius, tuomet ir kitas žmogus, ar tai būtų pardavėjas, ar buto nuomotojas, taip pat bando susikalbėti. Kiek moka, tiek šneka angliškai. Taigi, prašyti pagalbos ir bent šiek tiek išmokti lietuviškai yra svarbiausia. Tuomet žmonės į tave žiūri kaip į bendruomenės narį, padeda integruotis“, – sako vyras.

Kalbos mokymo sistema nepritaikyta užsieniečiams

Kad pagarba vietinei kalbai yra svarbiausia, įsitikinęs ir prieš trejus metus su šeima į Lietuvą iš Tadžikistano pabėgęs Yusufis Muhammadzoda. Gimtinėje vyras dirbo istorijos mokytoju, analitiku, buvo žmogaus teisių aktyvistas.

Būtent dėl šios veiklos Yusufis pradėtas persekioti. Kai Tarptautinė žmogaus teisių organizacija pasiūlė prieglobstį Lietuvoje, ilgai nedvejojo. Pabėgėlis sako tikėjęsis, kad mokant rusų kalbą problemų pritapti Lietuvoje nebus. Visgi kalbėjimas rusiškai padeda tik iš dalies.

„Kalbėdamas vietos kalba, tu lengviau susirasi darbą, draugų. Per kalbą gali gauti išsilavinimą, savarankiškai lankytis gydymo įstaigose, nebūtina vertėjų pagalba. Kai užsienietis pramoksta vietinę kalbą, juo žmonės labiau pasitiki“, – sako pabėgėlis iš Tadžikistano.

Pats Yusufis šiuo metu vadovauja Pabėgėlių tarybai Lietuvoje, dirba telekomunikacijų įmonėje. Žmona dirba mokytojos padėjėja vienoje iš Vilniaus mokyklų, dukra – moksleivė, o sūnus lietuvių kalba studijuoja mediciną. Vyras tikisi kada nors taip mokėti kalbą, kad galėtų lietuvių poeziją versti į savo gimtąją persų.

Kai užsienietis pramoksta vietinę kalbą, juo žmonės labiau pasitiki.

Y. Muhammadzoda

Tačiau iki to dar toli, nes esą užsieniečiui išmokti lietuviškai yra labai sudėtinga: „Lietuvių kalbos mokymas nėra labai gerai pritaikytas užsieniečiams. Lietuvius mokyti lietuvių kalbos yra visai kas kita, nei to mokyti užsieniečius. Dažno atvykėlio kalba yra visiškai kitokia, skiriasi gramatika, abėcėlė ir t. t. Manau, mokymo procesą reikėtų paprastinti, kad užsieniečiai galėtų kuo greičiau išmokti bent kalbėti lietuviškai.“

Ekspertai: vien pramokti lietuviškai neužtenka

Migracijos ekspertai sutinka – kalba yra vienas svarbiausių dalykų sėkmingai integracijai, tačiau tikrai ne vienintelis. Pasak Mykolo Romerio universiteto profesorės Lyros Jakulevičienės, tai, kaip sėkmingai visuomenėje pritaps atvykėliai, priklauso nuo pirmos jų patekimo į šalį dienos. Tiksliau nuo to, kaip apie juos ir su jais komunikuoja valdžia. Šiuo klausimu, anot profesorės, jau padaryta daug klaidų.

„Yra tokios klasikinės klaidos, kaip visas šitas klausimas buvo pristatytas visuomenei. Tikrai komunikacine prasme mes turime pasekmes to, kad savivaldybių gyventojai priešinasi tokių asmenų apgyvendinimui.

Turbūt čia tikrai kokios kitokios reakcijos mes ir negalėjom tikėtis, nes patys migrantai buvo pristatyti ne kaip asmenys, bėgantys nuo karo, bėgantys geresnio gyvenimo ieškoti, ar persekiojami asmenys, nes visokių ten gali būti, bet jie buvo pristatyti kaip nusikaltėliai, kuriuos reikia sulaikyti.

Nesvarbu, moterys, vaikai, visus reikia sulaikyti prevenciškai, tarsi jie čia būtų atvykę ko nors nuskriausti“, – sako profesorė.

Integracijos programa apima kalbos mokymą, pagalbą ieškant darbo, tvarkantis dokumentus, padedama susirasti būstą ar apsilankyti gydymo įstaigose. Tačiau, pasak Tarptautinės migracijos organizacijos biuro Lietuvoje vadovo Eitvydo Bingelio, ir visa tai gali nepadėti, jeigu užsieniečiai nejaus poreikio tapti Lietuvos visuomenės dalimi. O tam esą labiausiai padeda gyvenimo sąlygos.

Tikrai komunikacine prasme mes turime pasekmes to, kad savivaldybių gyventojai priešinasi tokių asmenų apgyvendinimui.

L. Jakulevičienė

„Jeigu žmonės gaus statusą gyventi Lietuvoje ir dirbti, tai labai svarbu, kad jie nebūtų apgyvendinami viename bendrabutyje. Ir, kalbant apie socialinį būstą, kai žmonės yra labiau išskaidomi visuomenėje, gyvenvietėje, tai žmonės lygiuojasi į kaimynus.

Jie mokosi iš kaimynų, jie nori gyventi kaip kaimynai, dėl to yra labai svarbu, kad, apgyvendinant vėliau, kur tai bebūtų Lietuvoje, nebūtų daromas toks pasirinkimas, kad čia į vieną vietą visus dabar, gavusius prieglobstį, ir apgyvendinsim, nes uždaros bendruomenės kūrimasis ilgalaikėje perspektyvoje turi neigiamų pasekmių“, – sako E. Bingelis.

Sėkmės pavyzdys – Skandinavijos šalys

Ieškant laiko patikrintų ir pasiteisinusių integracijos sprendimų, ekspertai ragina žiūrėti į Skandinavijos šalis.

„Skandinavijoje į visą integracijos procesą labiau įtrauktos savivaldybės. Lietuvoje visą laiką apie tai kalbama, bet tikrai to nėra. Tai – viena. Ir antra – tose šalyse nekuriamos atskiros sistemos pabėgėliams. Ir finansinės sistemos, ir paskatos nėra kuriamos atskiros.

Tai yra ta pati visiems piliečiams taikoma sistema. Kuo greičiau jie atsiduria toje pačioje sistemoje, kuo greičiau ir visi specialistai įsitraukia ir priima juos jau kaip bendruomenės narius, tuo greičiau ir vyksta tie visi integraciniai procesai“, – skandinaviškos sistemos privalumus vardija Raudonojo Kryžiaus projektų vadovė Eglė Samuchovaitė.

Vis dėlto specialistė pabrėžia – greitos integracijos tikėtis nereikia, nes tai – ilgas procesas. Moksliniai tyrimai rodo, kad iš svetur atvykusiam žmogui prireikia maždaug septynerių metų, kol jis pasijunta visaverčiu kitos visuomenės nariu.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.