LRT ieško sprendimų
Migrantai iš Kamerūno, Nigerijos ir Siera Leonės

Lietuvoje

2021.08.04 05:30

Integracija ar diskriminacija: Norvegijoje pabėgėliai mokomi apie seksualines normas ir smurto prevenciją

Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.08.04 05:30

Kalba ir ekonominė integracija – esminiai aspektai, lemiantys sėkmingą migranto gyvenimą svetur. Būtent šiems aspektams Norvegija ir skiria didžiausią dėmesį – čia migrantams padedama susirasti darbą, vyksta kalbos pamokos. Veikia ir kontroversiškai vertinama programa, skirta seksualinio smurto prevencijai, – pažymima, kad apie tai kalbėti reikia, tačiau baiminamasi diskriminacijos šleifo.

Į Lietuvą šiemet bandė patekti daugiau nei 4 tūkst. neteisėtų migrantų. Dėl tokios situacijos stiprinama sienos apsauga, Lietuvai paramą teikia Europos Sąjunga. Vis dėlto pažymima, kad dalis migrantų gaus prieglobstį ar laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, todėl svarbu galvoti ne tik apie didesnį pareigūnų skaičių, bet ir apie migrantų integraciją. „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi, kokių veiksmų dėl migrantų srautų ėmėsi kitos valstybės ir kokių gerųjų praktikų turime Lietuvoje.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Kaip teigiama 2019 metų Šiaurės Ministrų Tarybos ataskaitoje, Šiaurės šalys susiduria su dideliais migracijos srautais – ir su darbo migrantais iš kitų Europos šalių, ir su migrantais iš trečiųjų šalių.

„2015 ir 2016 metais Europa susidūrė su viena didžiausių pabėgėlių krizių nuo Antrojo pasaulinio karo. Šiuo metu daugiau nei milijonas žmonių kreipėsi dėl prieglobsčio. Pabėgėlių krizė Šiaurės šalyse sustiprėjo 2015 metų rudenį, tačiau pabėgėlių skaičius augo nuo 1990 metų“, – rašoma ataskaitoje.

Visgi Bergeno universiteto atliktas tyrimas parodė, kad jame dalyvavę pabėgėliai yra gerai prisitaikę prie naujo gyvenimo Norvegijoje. Vertinta akademinė, socialinė ir kalbinė pabėgėlių sėkmė. Tačiau teigiama ir tai, kad kai kurie patyrė įtampų tarp poreikio priklausyti, kas reiškia prisitaikymą ir asimiliaciją, bei poreikio laikytis savo kultūrinio identiteto.

Šalį paliko septyniolikos

Noah`as Haykalis apie pabėgėlių gyvenimą Norvegijoje žino daug – dalyvavo integracijos procese, iš arti matė pabėgėlių stovyklas, mokėsi kalbos. Noah`as – pabėgėlis. Siriją jis paliko 2013-aisiais, kai jam buvo 17 metų.

„Jei neišpažįsti tos religijos, kurią pripažįsta režimas, suponuojama, kad priklausai kitai pusei ir priklausai revoliucijai. Režimas terorizuoja jaunus žmones, kad jie neprisijungtų prie revoliucijos, jauni žmonės įkalinami, sulaikomi“, – portalui LRT.lt pasakoja Noah`as.

Pagrindinė išvykimo priežastis buvo privaloma kariuomenė: „Turiu daug draugų, kurie kariuomenėje žuvo“, – prasitaria siras.

Turiu daug draugų, kurie kariuomenėje žuvo.

N. Haykal

2017 metais išvykęs iš Sirijos, Noah`as maždaug devynis mėnesius praleido Turkijoje, ten dirbo vertėju. Vis dėlto darbo užmokestis buvo labai nedidelis, tad vaikinas turėjo sugalvoti kitą būdą pragyventi.

Pasikalbėjęs su Graikijoje gyvenančiu draugu, Noah`as gavo graikišką asmens tapatybės kortelę, vyko į Libaną, tada – atgal į Turkiją, Barseloną. Nusileidus Barselonoje, vaikinui buvo likę maždaug 150 eurų, tad jis susirado pigiausius lėktuvo bilietus ir taip atsidūrė Norvegijoje.

Didžiausias dėmesys – kalbai ir ekonominei integracijai

Kaip LRT.lt pasakoja Noah`as, pagalba pabėgėliams Norvegijoje daugiausia organizuojama per valstybę. Nors veikia ir nevyriausybinės organizacijos, jos labiau teikia teisines konsultacijas.

Migrantui paprašius prieglobsčio, jis nuvežamas į policiją, apklausiamas, o tada perkeliamas į pabėgėlių stovyklą. Pirmojoje stovykloje vyksta sveikatos patikrinimas, vyksta vakcinacija. Apgyvendinti kitoje stovykloje, pabėgėliai jau gauna valstybės paramą – 80 eurų per mėnesį.

Po pokalbio, per kurį migrantai pasakoja savo istoriją ir bėgimo priežastis, atsakymo gali tekti laukti nuo trijų mėnesių iki pusantrų metų. Noah`as leidimo gyventi Norvegijoje sulaukė praėjus metams ir trims mėnesiams. Tada pasiūloma dvejus metus trunkanti integracijos programa su galimybe ją prasitęsti.

Pasak Norvegijoje gyvenančio siro, pagrindinės integracijos programos pabėgėliams čia skirtos kalbai mokytis ir ekonominiams aspektams.

„Ši programa yra realiai skirta ekonominei integracijai, kad žmonės pradėtų dirbti. Išmoksti kalbą, kelios valandos skiriamos kalbėti apie Norvegijos vertybes, taisykles, reguliavimą“, – LRT.lt sako Noah`as.

Tokia programa siekiama išvengti seksualinio ir kitokio smurto bei padėti integruotis migrantams, atvykusiems iš visuomenių, kuriose moterims nepriimtina dėvėti atvirų rūbų ar jaučiama stipri lyčių atskirtis.

Kelia klausimus dėl seksualinio priekabiavimo

Dauguma Europos šalių, bijodamos stigmatizuoti migrantus kaip potencialius prievartautojus ir nerimaudamos, kad tuo gali pasinaudoti prieš migraciją pasisakantys politikai, vengia kelti klausimus dėl iš konservatyvesnių visuomenių atvykstančių migrantų, rašo „The New York Times“.

Anot dienraščio, nors ir Norvegijoje ši programa vertinama kontroversiškai, vis daugiau politikų ir migrantų teisių aktyvistų pasisako už tai, kad migrantai būtų mokomi seksualinių ir socialinių normų.

Mokymų medžiaga vengiama migrantus parodyti neigiamai, tad pasitelkiamas išgalvotas veikėjas Arne – vietinis norvegas, jis ir simbolizuoja netinkamą elgesį. Pagrindinis veikėjas migrantas vaizduojamas kaip geras žmogus, sąžiningas ir mėgstamas kitų. Programoje dalyvaujantys migrantai turi atpažinti netinkamą veikėjo elgesį, jiems užduodami klausimai, kaip jie tam tikrose situacijose elgtųsi.

Norvegijos pavyzdžiu seka ir kitos valstybės. Apie tai diskutuojama Danijoje, o Vokietijoje, Bavarijoje, jau vyksta tokios pamokos migrantams paaugliams.

Programa apibendrina patirtis, diskriminuoja

Vis dėlto, priduria Noah`as, kartais būdavo apmaudu klausytis prietarų, patirčių apibendrinimų: „Pavyzdžiui, būdavo sakoma, kad, jei moteris dėvi atviresnius rūbus, tai nieko nereiškia. Aš žinau šiuos dalykus, atvykau iš šalies, kuri yra civilizuota. Bet galiu tai suprasti, kadangi yra Sirijos dalių, kurios nėra tokios atviros, yra uždaresnės.“

Jo teigimu, jausdavosi ir skirtingas mokytojų požiūris į musulmonus ir migrantus iš krikščioniškų valstybių. Tačiau Noah`as pabrėžia mokymų svarbą ir naudą – išmokta kalba yra esminis privalumas ieškant darbo, bendraujant su žmonėmis ir siekiant pažinti šalies kultūrą bei jos žmones.

„Programa labiau orientuota į kalbą. Negali kursuose išmokti vertybių ar kultūrinių aspektų – turi bendrauti su žmonėmis, kalbėtis. Tik taip gali tai sužinoti. O programa buvo labiau apie prietarus, kuriuos mokytojai turėjo iš anksčiau: jei taip darai savo šalyje, to neleidžiama daryti čia. Integracijos programa buvo labiau skirta pasiruošti dirbti, o ne adaptuotis socialiniame gyvenime“, – svarsto pašnekovas.

Negali kursuose išmokti vertybių ar kultūrinių aspektų – turi bendrauti su žmonėmis, kalbėtis.

N. Haykal

Valstybė pabėgėliams taip pat suteikia apgyvendinimą, už jį pabėgėliai susimoka iš skiriamų pinigų. „Jei esi jaunesnis nei 25 metų, per mėnesį gauni apie 1200 eurų ir susimoki už apgyvendinimą, maistą. Tokios pinigų sumos užtenka, ypač jei gyveni mažesniame miestelyje, kur nuoma nėra didelė“, – teigia Noah`as.

Nors tokia programa sirui suteikė žinių ir leido sustiprinti norvegų kalbos įgūdžius, jis integracijos programą baigė anksčiau, kadangi norėjo tęsti mokslus kitaip, atsikratyti vidinio konflikto dėl savo padėties svetimoje šalyje. Kadangi aukštosios mokyklos nepriėmė siriško mokyklos baigimo pažymėjo, Noah`as per trejus metus pabaigė norvegišką mokyklą, įstojo į universitetą, pradėjo dirbti.

„Tai buvo gana didelis iššūkis, tačiau nemanau, kad tuo atveju, kai esi komforto zonoje, stumi save tobulėti. Pirmieji metai buvo gana sudėtingi, bet vėliau tai darėsi vis lengviau ir lengviau“, – šypsosi Noah`as.

Jis taip pat priduria – norint, kad pabėgėliai visiškai integruotųsi, iniciatyva turi ateiti iš abiejų pusių: „Žinau, kad čia esame lankytojai, nesistengiu įteigti savo kultūros, nesistengiu pakeisti norvegų kultūros – priimu ją, bet išsaugau savo identitetą. Vis dėlto atvirumo ir priėmimo turėtų būti ir iš kitos pusės, iš norvegų.“

Darbas padeda tapti aktyviu visuomenės nariu

Norvegijoje veikia ir kitos integracijos priemonės. Susirasti darbą pabėgėliams padeda iniciatyva „Duokite darbo“, jos tikslas – padėti plėsti ryšius į Norvegiją atvykusiems ir daug gebėjimų turintiems pabėgėliams, suteikiant jiems galimybę tinkamu laiku tinkamoje vietoje parodyti, ką sugeba. Siekiant šio tikslo buvo surengta darbo pasiūlos ir ryšių plėtros mugė, rašo JT Pabėgėlių agentūra.

„Tam, kad integracijos procesas būtų lengvesnis, svarbu pradėti integraciją nuo pirmosios dienos. Įrankiai, padedantys suprasti norvegų visuomenę, darbo rinką, kalbą, yra svarbūs orientuojantis Norvegijos visuomenėje ir tampant aktyviu bendruomenės nariu“, – teigia organizacija „Norwegian People`s Aid“.

Kaip rašoma 2019 metų Šiaurės Ministrų Tarybos ataskaitoje, Norvegija daugiau dėmesio skiria mažesnio išsilavinimo pabėgėlių švietimui. Kalbant apie įdarbinimą, pastebima, kad tiek Norvegijoje, tiek Švedijoje bei Danijoje pabėgėlių įdarbinimas su subsidijomis duoda daugiausia teigiamų rezultatų. Įdarbinimo lygis, darbinant su subsidijomis, yra 23–34 proc. aukštesnis nei darbinant be subsidijų.

„Praėjus dvejiems–ketveriems metams šalyje, integracijos programos dalyviai Norvegijoje paprastai pasiekia didesnius įsidarbinimo skaičius nei integracijos proceso dalyviai Švedijoje ir Danijoje“, – rašoma ataskaitoje.

Kalba – kertinis aspektas

„Diversity Development Group“ tyrėja Akvilė Kriščiūnaitė portalui LRT.lt pažymi, kad tiek Norvegijoje veikianti ekonominė integracija, tiek kalbos mokymas yra labai svarbu. Kalba – kertinis integracijos aspektas, o tai aktualu ir Lietuvoje, sako A. Kriščiūnaitė ir priduria, kad nemokant kalbos labai sudėtinga susirasti darbą.

„Kalba eina per visus kitus integracijos laukus“, – teigia tyrėja.

Anot jos, ekonominė integracija taip pat svarbi, kad visuomenėje nekiltų įtampų. Jei migrantai nedirba, vietiniai gyventojai gali piktintis, kad jie gauna pašalpas, svarsto A. Kriščiūnaitė.

Tyrėja kalba, kad darbas svarbus migrantų socialiniam ratui plėsti, kultūrinei ir socialinei integracijai, padeda užmegzti ryšius su vietos bendruomene.

Kalba – kertinis integracijos aspektas.

A. Kriščiūnaitė

„Žmogus negali socializuotis ar eiti į kultūros renginius, jei neturi tam pajamų“, – pabrėžia ji.

Taigi, įsitikinusi A. Kriščiūnaitė, ekonominė ir kalbinė integracija yra svarbūs bei logiški prioritetai.

Privataus sektoriaus įsitraukimas

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros biuro Šiaurės ir Baltijos šalims atstovas bei integracijos ekspertas Karolis Žibas tvirtina, kad Norvegija išvystė įvairiapusį požiūrį į pabėgėlių ir migrantų integraciją, kuri didžiausią dėmesį skiria pabėgėlių įgalinimui, integracijai į darbo rinką, švietimui, politiniam bei pilietiniam dalyvavimui visuomenėje. Anot jo, integracijos procese aktyviai dalyvauja savivaldybės.

„Labai svarbu pažymėti, kad integracija nevyksta ministerijų ar nacionaliniu lygmeniu. Integracija vyksta vietiniu lygmeniu kartu su pilietinės visuomenės ir bendruomenių bei pabėgėlių įsitraukimu, tvirta vietos valdžios parama ir skiriamu biudžetu.

Norvegijos integracijos politika didelį dėmesį skiria pažeidžiamiems arba turintiems specialiųjų poreikių pabėgėliams. Tai yra puikus darnaus vystymosi tikslo pavyzdys – nepalikti nė vieno“, – portalui LRT.lt sako K. Žibas.

Pabėgėliai, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, ir jų šeimos dalyvauja programose, sudarytose iš kalbos mokymosi, kultūrinių normų kursų, įdarbinimo ir kvalifikacijos bei įgūdžių, reikalingų Norvegijos darbo rinkai.

„Matome puikių rezultatų, susijusių su pabėgėlių savarankiškumu, įskaitant įsidarbinimą, kalbą ir švietimą“, – teigia Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros biuro Šiaurės ir Baltijos šalims atstovas.

Pasak jo, didelį vaidmenį vaidina ir Norvegijos privatusis sektorius, jis ne tik suteikia darbo galimybių, bet ir yra svarbus integracijos proceso dalyvis. Pavyzdžiui, 2019 metais privatus sektorius pabėgėlių paramai pasaulyje skyrė 250 milijonų JAV dolerių, o tarptautinė įmonė „Ikea“ 30 šalių įsipareigojo suteikti darbą ir kalbos mokymus 2500 pabėgėlių.

„Tokios partnerystės padeda sujungti kalbos ir kvalifikacijos programas su realia darbo patirtimi, o tai veda į tvarų ir ilgalaikį įdarbinimą“, – pabrėžia K. Žibas, kalbėdamas apie programą Norvegijoje.

Migracijos eksperto vertinimu, būtent akademiniai, socialiniai ir kalbiniai migrantų pasiekimai yra geriausias integracijos sėkmės pavyzdys. Tačiau svarbu ir šių trijų faktorių sinergija, priduria jis.

Programą apie seksualinį smurtą vertina nevienareikšmiškai

Norvegijoje veikiančią programą, kurios metu migrantams kalbama apie seksualinį priekabiavimą, A. Kriščiūnaitė vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, sako ji, tokiomis programomis galima paliesti diskriminavimo aspektą, tačiau kelti šiuos klausimus yra prasminga.

„Tai preziumuoja, kad žmonės, atvažiuojantys iš kitų kultūrų, ir yra labiau linkę smurtauti. Tai problema“, – pastebi tyrėja.

Pasak jos, idealiu atveju reikėtų pradėti ir nuo pačios Lietuvos mokyklų, kad jose būtų vykdomos programos apie etišką elgesį ir bendravimą su kitos lyties asmenimis. Vis dėlto ji sutinka, kad tokios programos galėtų būti vykdomos ir migrantams, svarbiausia – jų pateikimas.

„Labai svarbu pateikimas – jei bus pristatoma taip, kad tai tik migrantams labai reikalinga, o ne taip, kad tai integracijos dalis, manau, priešiškumas būtų demotyvuojantis faktorius integruotis.

Sutinku, kad kalbėtis šiomis temomis tikrai galima, reikėtų kelti šiuos klausimus, nes norime bendros lyčių lygybės situacijos gerėjimo, tad kelti šiuos klausimus yra prasminga, bet pateikimas yra svarbu. Tai turėtų būti bendras dalykas, ne tik į migrantus nukreiptas“, – LRT.lt akcentuoja A. Kriščiūnaitė.

K. Žibas taip pat pažymi, kad programa, kuria siekiama vykdyti smurto prevenciją, prisideda prie kitų integracijos priemonių: „Svarbu prisiminti, kad gana dažnai pabėgėliai ir jų šeimos pabėga iš šalių, kur socialinės normos, lyčių lygybė, laisvės ir teisės gali skirtis nuo priimančiosios šalies normų. Tokios programos gali padėti suteikti esminę informaciją apie visuomenę ir gyvenimo būdą naujoje šalyje, o tai svarbu ilgalaikei integracijai.“

Palygino Norvegijos ir Lietuvos politiką

Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros biuro Šiaurės ir Baltijos šalims atstovas K. Žibas įvertino ir situaciją Lietuvoje. Visų pirma, kalba jis, Norvegijos integracijos politika vykdoma nacionaliniu lygmeniu, ją įgyvendina savivaldybės, pritaikydamos tam tikrus aspektus vietiniam kontekstui. Tačiau viskas finansuojama iš valstybės biudžeto, o nevyriausybinės organizacijos prisideda įvairiomis iniciatyvomis ir projektais.

Lietuvoje, pastebi K. Žibas, nacionalinę integracijos politiką įgyvendina nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės vaidina labai nedidelį vaidmenį, o viskas daugiausia finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų.

„Taigi, Norvegijoje integracijos procesas yra tvaresnis laiko ir erdvės prasme, o Lietuvoje jis yra orientuotas į projektus, tad mažiau nuspėjamas ir labiau fragmentuotas. Tai lemia ir trūkumus“, – kritikuoja migracijos ekspertas.

Vis dėlto, jo teigimu, per pastaruosius metus Lietuvos Vyriausybė ženkliai pagerino integracijos politiką, įtraukdama savivaldybes į integracijos paslaugų teikimą ir kūrimą, suteikdama reikalingus įrankius, įgūdžius ir informaciją.

Lietuvoje taip pat veikia profesionalios nevyriausybinės organizacijos, vykdančios integraciją, tyrimų institucijos, teikiančios duomenis, teigia K. Žibas.

„Lietuvoje vyksta daug gerų dalykų, tačiau dar liko kelio ir vietos tobulėti. Neseniai Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra paskelbė apklausą apie pabėgėlių patirtis Baltijos šalyse. Apklausa parodė, kad, nepaisant progreso, dar yra daug iššūkių tokiose srityse kaip įdarbinimas, būsto suteikimas, kvalifikacijos pripažinimas ir požiūris į pabėgėlius.

Turime suprasti, kad pabėgėliai yra tiesiog normalūs žmonės, kaip ir visi kiti, jie nori susitvarkyti savo gyvenimą, turėti galimybių dirbti ir mokytis, kad galėtų aprūpinti savo šeimas. Integracija yra dviejų krypčių gatvė, čia reikalingas įsitraukimas iš priimančiosios šalies ir pačių pabėgėlių. Jei jiems ištiesiama pagalbos ranka, pabėgėliai gali tapti savarankiški ir prisidėti prie savo bendruomenių gerovės. Taigi, tai gali būti visų laimėjimas“, – įsitikinęs K. Žibas.

Žinote pavyzdžių, kaip kiti sprendžia tam tikras problemas ir kokius sprendimus taiko? Parašykite mums sprendimuzurnalistika@lrt.lt.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.