Lietuvoje

2021.07.28 21:17

Eurokomisarė giria Lietuvos veiksmus plūstant neteisėtiems migrantams, tačiau pinigų sienos statybai ES skirti negali

Mindaugas Jackevičius, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt2021.07.28 21:17

Pro skylėtą tvorą į Lietuvą iš Baltarusijos toliau keliauja neteisėti migrantai. Jų skaičiams augant, valdžiai tenka vis labiau sukti galvą, kaip sustabdyti migrantus bei kur apgyvendinti jau atvykusius. „Dienos temoje“ – apie tai pokalbis su už vidaus politiką atsakinga Europos Komisijos (EK) nare Ylva Johansson.

– Ponia Johansson, per praėjusią parą sulaikytas 171 migrantas, neteisėtai kirtęs Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Tai yra rekordinis skaičius šįmet, tokių migrantų skaičius jau perkopė 3 tūkstančius. Ar, jūsų akimis, Lietuvos veiksmai šioje situacijoje yra tinkami?

– Lietuva tikrai puikiai ir ramiai tvarkosi šioje situacijoje. Turime nepamiršti, kad tai agresijos banga iš Baltarusijos ir Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmai. A. Lukašenka naudojasi žmonėmis, kad agresyviai veiktų prieš Lietuvą, ir tai yra visiškai nepriimtina. Dėl to šie veiksmai reikalauja Europos Komisijos ir Lietuvos solidarumo. Lietuva neturi likti viena šioje situacijoje. Lietuvai tai tikrai labai sudėtinga situacija ir Lietuva iš tiesų iki šiol puikiai tvarkosi.

Dienos tema. Eurokomisarė apie migrantų krizę: nors puikiai tvarkosi, Lietuva neturi likti viena šioje situacijoje

– Europos Komisija teigia, kad neturi galimybių finansuoti fizinio barjero pasienyje statybų, bet yra pasirengusi padėti Lietuvai fiksuojant neteisėtai sieną kertančius žmones. Ar sienos statyba nepriimtina dėl finansinių priežasčių, ar prieštarauja ES politikai?

– Žinoma, Lietuva gali statyti tvorą, svarbiausia dabar – apsaugoti fizinę sieną, būtent išorinę Europos Sąjungos sieną, kuri yra Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Lietuva sulaukė paramos iš „Frontex“, iš kitų valstybių narių ir labai svarbu yra apsaugoti išorines Europos Sąjungos sienas, kad neteisėti migrantai negalėtų kirsti šios sienos. Žinau, kad vis daugiau įrangos ir personalo bei technikos siunčiama į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį. Tai nepaprastai svarbu ir, žinoma, ta problema yra per didelė, kad Lietuva viena galėtų su ja susidoroti. Būtent dėl to labai svarbu padėti ir paremti Lietuvą, kadangi tai yra išorinė Europos Sąjungos siena, ne tik Lietuvos siena.

– Austrijos vidaus reikalų ministras Karlas Nehammeris yra kritikavęs ES vadovus dėl nepakankamo rūpinimosi savo sienų apsauga. Jo teigimu, siunčiamas „absoliučiai neteisingas signalas“, kai pareiškiama, kad ES parems Lietuvą finansuodama migrantų priėmimo centrus, o ne padėdama statyti sieną.

– Žinoma, remiame Lietuvą ir finansiškai, kad ji galėtų apsaugoti išorines Europos Sąjungos sienas, tačiau kitos Europos Sąjungos agentūros, pavyzdžiui, „Frontex“, šiuo metu siunčia daug žmonių ir įrangos, ir technikos, ir automobilių sienai saugoti. Tačiau sutinku, kad Europos Sąjunga turėtų imtis platesnių veiksmų, kad apsaugotų išorines sienas. Vienas iš mano klausimų buvo, kad mes turime geriau apsaugoti Europos Sąjungos sienas ir ypač Šengeno zoną. Tai kaip svarbų prioritetą kėliau jau prieš kurį laiką. Lietuva turi būti remiama ir Lietuvos galimybės apsaugoti išorines ES sienas turi būti stiprinamos.

– Apie sienos statybas kalba ne tik Austrijos ministras. Didžiausios Europos Parlamento frakcijos vadovas Manfredas Weberis paragino Bendriją veikti greitai, nes A. Lukašenkos veiksmai yra strateginis iššūkis visai Europai. M. Weberio nuomone, EK galėtų finansuoti tvoros pasienyje statybą.

– Visiškai sutinku, kad turime daryti daugiau ir mūsų veiksmai turi būti spartesni tam, kad apsaugotume ypač išorines sienas. Dabar sienos su Baltarusija komisija yra pasirengusi siųsti papildomai įrangos ir personalo, taip pat papildomai finansuoti išorinės sienos apsaugą, tai yra svarbiausia būtent šiuo metu.

– Minite finansinę paramą sienos apsaugai. Ar Lietuva gali tikėtis paramos sienos statybai?

– Tiesiogiai finansuoti sienos statybos negalime, tačiau galime prisidėti kitomis priemonėmis stiprinant sienos apsaugą. Būtent tai mes darome ir darysime. Jau dabar 10 milijonų eurų yra skirta Lietuvai, kad stiprintų sienos apsaugą.

– Ar ES galėtų finansuoti migrantų stovyklos kūrimą, jei migrantų skaičiai pasieks dešimtis tūkstančių?

– Manau, jeigu neteisėtų migrantų skaičius išaugtų iki dešimčių tūkstančių, tai iš tiesų būtų nepaprastai didžiulis iššūkis. Dėl to svarbu daryti viską, kad nesulauktume tokios situacijos, ir stiprinti išorinės sienos apsaugą. Mes turime tartis su trečiosiomis šalimis siekdami išvengti tokios situacijos ir sustabdyti žmonių vykimą į Minską, kad jie nepatektų prie Lietuvos sienos. Būtent tai yra svarbiausia užduotis šiuo metu, tačiau, žinoma, Komisija taip pat yra pasirengusi prisidėti finansiškai, kad pažabotų migrantų srautus.

Mes taip pat esame pasirengę siųsti Europos prieglobsčio prašytojų agentūros personalą, kad padėtų suvaldyti migrantų srautus. Tačiau svarbu pasakyti, kad pirmiausia tai nėra tiktai migrantų krizė, tai yra agresyvūs veiksmai iš A. Lukašenkos ir Baltarusijos pusės. Būtent taip mes vertiname šiuos veiksmus. Būtent dėl to nepaprastai svarbu saugoti išorinę sieną.

– Paminėjote reikiamybę tartis su trečiosiomis šalimis. Lietuvos ministrės pirmininkės teigimu, didžiausia parama, kurią galėtų mums dabar suteikti ES institucijos, yra dialogas su trečiosiomis šalimis ir su kilmės šalimis dėl greitos readmisijos. Kalbu apie Iraką, Turkiją, Afrikos šalis. Ar ES institucijos jau pradėjo pokalbius su minėtomis valstybėmis?

– Taip, jau pradėjome bendrauti su šiomis šalimis. Komisijos vicepirmininkas kalbėjosi su Irako užsienio reikalų ministru antradienį vakare ir jam, atrodo, pavyko įtikinti sumažinti skrydžių skaičių į Minską iš Irako, šį penktadienį bus aukšto lygio užsienio reikalų ekspertų susitikimas dėl readmisijos klausimų ir tai yra vienas mano, kaip Komisijos narės, pagrindinių siekių – užtikrinti, kad žmonės, kurie neteisėtai atvyksta, neliktų Europos Sąjungoje, grįžtų į savo kilmės šalį. Naudodamiesi readmisijos priemone taip pat turime imtis priemonių, kad tos šalys susigrąžintų savo piliečius.

– Ar EK stebi migrantų gyvenimo sąlygas Lietuvoje?

– Po kelių dienų pati lankysiuosi Lietuvoje ir susitiksiu tiesiogiai su žmonėmis. Tiesiog noriu pamatyti, kaip viskas atrodo realybėje. Taip pat bus išsiųsta Vidaus politikos direktorato delegacija į Lietuvą – būtent ji domėsis migrantų teisėmis ir situacija Lietuvoje.

– Minėjote solidarumą su Lietuva. Ar kitos ES šalys galėtų priimti ar perimti dalį migrantų iš Lietuvos, jei migrantų srautai išaugtų drastiškai?

– Taip, manau, galime sulaukti tokios situacijos... Manau, kad mums stinga vieningos migracijos ir prieglobsčio politikos Europos Sąjungoje. Būtent dėl to turime imtis šios politikos srities ir vienas iš mano prioritetų – kad valstybės narės gebėtų susitarti dėl prieglobsčio procedūrų. Tai mus sustiprintų ir mūsų solidarumo sistema būtų gerokai geriau prognozuojama, kalbant apie migracijos klausimus. Tačiau anksčiau mes matėme atvejų, kai valstybės narės savanoriškai priimdavo migrantus. Turiu dar kartą pasakyti, kad tai nėra tik migrantų krizė. Daugelis žmonių, kurie atvyksta čia, nėra pabėgėliai, jie turi būti grąžinti į kilmės šalis, tai yra agresyvūs A. Lukašenkos režimo veiksmai ir turime siekti visų pirma apsaugoti išorines sienas.

– Ar nesusitvarkydama su srautais Lietuva galėtų perduoti dalies prašymų nagrinėjimą kitoms šalims? Jūsų akimis, kada realu pradėti grąžinti migrantus iš Lietuvos į kilmės šalis?

– Žinoma, tai yra viena iš galimybių. Deja, neturime tinkamų teisės aktų, galiojančių teisės aktų. Turime tartis ir bandyti įtikinti valstybes nares priimti ar suteikti prieglobstį, nes neturime tinkamos teisinės sistemos tokio pobūdžio solidarumui užtikrinti. Tačiau aš esu pasiruošusi kalbėtis ir aptarti šį klausimą su Lietuvos Vyriausybe, kai atvyksiu į Vilnių.

Manau, turėtume pradėti tą daryti jau dabar. Tai svarbiausias prioritetas – išsiųsti žmones į jų kilmės šalis. Jeigu nepavyktų to padaryti savanoriškai, įtikinti migrantų sugrįžti, galbūt būtų galima imtis prievartinių procedūrų, bet jos užtruktų ilgiau.

– Jeigu kalbėtume bendrai apie migracijos politiką, kurios ES šalies ar šalių patirtį suvaldant migrantų krizę jūs laikote sėkminga – Graikijos, Italijos, o gal Vengrijos?

– Jeigu kalbame apie Vengrija, ten buvo keli atvejai, kai kelios bylos atsidūrė Europos Teisingumo Teisme dėl Europos Sąjungos teisyno nesilaikymo. Dėl kitų valstybių narių – turiu pasakyti, kad beveik visos valstybės narės gerai tvarkosi su migracijos problemomis, tačiau susiduria su skirtingais iššūkiais ir būtent dėl to Komisijos parama turi būti pritaikyta skirtingoms valstybėms, atsižvelgiant į jų poreikius ir iššūkius, su kuriais susiduria. Vis dėlto man labai aišku, kad kai valstybei narei kyla įtampa dėl migracijos krizės, kai migrantų srautas yra gerokai didesnis, nei valstybė narė gali susidoroti, būtent tada ji turi sulaukti Europos Komisijos paramos ir būtent tuomet yra tokios svarbios bendros europinės prieglobsčio suteikimo procedūros.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.