Seimas antradienį susirinko į neeilinę sesiją dėl neteisėtų migrantų krizės, per ją parlamentarai planuoja priimti pataisas, kurios prieglobsčio prašymo procedūras sutrumpintų iki dešimties dienų. Į parlamentarus kreipėsi premjerė Ingrida Šimonytė, ji tikino, kad Lietuva neturėtų tapti koridoriumi neteisėtiems migrantams į Europos Sąjungos Vakarų šalis.
Vyriausybės teikiamos pataisos taip pat apribotų neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvą judėjimą Lietuvos teritorijoje, susiaurintų kitas jų teises, kai šalyje dėl migrantų antplūdžio paskelbta ekstremali situacija.
Vyriausybė prašo pataisas dėl užsieniečių teisinės padėties svarstyti ypatingos skubos tvarka, tad antradienį planuojama įstatymo pataisų projektą pateikti ir vėliau balsuoti dėl jo priėmimo.
Premjerė Ingrida Šimonytė iš Seimo tribūnos pristatė pranešimą „Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir institucijų veiksmų planas, atsakant į hibridines grėsmes“. Ji savo pranešimą pradėjo kreipdamasi į parlamentarą Vytautą Baką, kuris buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas per praėjusią kadenciją.
„2016–2017 metais Lietuvoje buvo mokymai, per juos mes ruošėmės atremti migrantų antplūdį, 40 tūkst., ir buvome pasiruošę. Klausimas, ar vyko kokia nors parlamentinė kontrolė, kaip atrodo tas pasiruošimas, ar kas įsitikino, kad situacijos imitacija yra realiai suvokiama, kad mes žinome, ką daryti? Dabar, kai 1700 žmonių kirto Lietuvos sieną per pastaruosius mėnesius, atrodo, kad esame gerokai sutrikę. Matyt, tai dar kartą įrodo, kad daug dėmesio skiriama pasiruošti ant popieriaus, bet kai tas popierius tampa realybe, pasirodo, kad tas pasiruošimas nėra tokios didelės vertės“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžia – iš 1700 migrantų, kurie neteisėtai kirto sieną, didžioji dauguma tą padarė po to, kai Minske buvo nutupdytas lėktuvas Atėnai–Vilnius.
„Vien birželį sieną kirto kelis kartus daugiau žmonių nei nuo metų pradžios. Liepą – dvigubai daugiau žmonių nei visą birželį“, – sakė premjerė.
I. Šimonytė pažymėjo, kad dėl migrantų antplūdžio stabdymo Lietuva derina savo veiksmus su Estija, Lenkija.
„Tai svarbu, nes atgrasyti nelegalius migrantus galime tik pasiuntę aiškią žinią, kad Lietuva netaps koridoriumi į kitas Europos Sąjungos šalis, kad nelegali kelionė baigiasi Lietuvoje ir kelio toliau į Vakarus iš čia nėra.
Savo ruožtu siunčiame žinią savo partneriams, kad Lietuva nebus silpnoji grandis nelegalaus migrantų gabenimo kelyje“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Anot jos, Lietuvai ES parama reikalinga ne tik dėl pagalbos, stabdant migrantus, bet ir tam, kad į Lietuvą patekę migrantai būtų greičiau grąžinami į jų kilmės šalis.
Premjerė ragino neužmiršti, kad daugelis neteisėtų migrantų buvo suklaidinti.
„Lietuva nėra ta šalis, kuri nesupranta bėgančių nuo persekiojimo žmonių kančių. Lietuvoje prieglobstį rado ne vienas ir ne vienas šimtas žurnalistų, pilietinės visuomenės aktyvistų ar tiesiog paprastų žmonių, į kuriuos nagus ištiesę su kitaminčiais jėga bandantys susidoroti režimai, tačiau turiu mažai abejonių, kad Baltarusija nėra ta šalis, kuri absoliučiai daugumai nelegaliai sieną kertančių žmonių iš Irako ar Vakarų Afrikos šalių grasintų politiniu susidorojimu. Šie žmonės pasirenka į ją vykti, įgiję režimo kelionių operatorių reklamuojamas keliones ir šalies vizas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji tvirtino, kad Vyriausybė migrantams užtikrins laikino priėmimo sąlygas, galimybę pretenduoti į prieglobstį. I. Šimonytė akcentavo, kad migrantų krizė neturėtų tapti „neapykantos krize“.
„Tačiau dar kartą noriu nedviprasmiškai pabrėžti, kad, rūpindamiesi nacionaliniu saugumu, mes kiekvieną atvykusįjį privalome ir privalėsime vertinti skvarbiu žvilgsniu, vertindami ir įvairiausių hibridinių grėsmių scenarijus, kurie įgyja papildomą dimensiją prasidedančių karinių pratybų fone“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Savo kalboje I. Šimonytė dėkojo savivaldybėms, kurios surado patalpas neteisėtiems migrantams karantinuoti ir apgyvendinti.
I. Šimonytė priminė, kad sankcijos Baltarusijai skirtos po priverstinio lėktuvo, kuriuo skrido Baltarusijos opozicionierius Ramanas Pratasevičius, nutupdymo Minske. Lietuva, kaip teigė premjerė, buvo viena tų, kurios aktyviai ragino ES imtis naujų sankcijų. Tokios pozicijos tokiomis situacijomis Lietuva, pasak I. Šimonytės, laikosi ne vieną dešimtmetį, tad pasigirstanti kritika Vyriausybei, kaip teigė premjerė, stebina.
„Tai, kad dabar paraštėse pasigirsta „tikrųjų patriotų“ kaltinimai dabartinei Vyriausybei ir konkrečiam užsienio reikalų ministrui už tą politiką, kurią Lietuva įgyvendina dešimtmečius ir kad tuose kaltinimuose yra atkartojamos režimo „zombojaščiko“ klišės, veikiausiai nėra atsitiktinumas. Tai – tos pačios erdvės įsitikinimas, kad žodžio laisvė, demokratinė valdžių kaita per rinkimus, žmogaus teisės yra nieko vertos smulkmenos ir, jei kažko labai norisi, galima tiesiog ateiti ir pasiimti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
