Vidaus reikalų ministerija (VRM) Lietuvos pasienyje su Baltarusija siūlo statyti tvorą, pranešė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Nuo šiandien pradėta spygliuoto barjero statyba, numatyta pastatyti 550 kilometrų, taip pat priimtas sprendimas pradėti statyti tvorą su Baltarusijos pasieniu. Yra tam tikras paskaičiavimas, mes matome, kad tą galime padaryti pakankamai greitai. Galbūt dabar nedetalizuosiu, per kiek laiko. Kaina tokios tvoros būtų apie 41 milijonas eurų“, – penktadienį žurnalistams sakė A. Bilotaitė.
Anot jos, jei būtų nutarta statyti tvorą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, jau dabar statoma spygliuotos vielos užtvara taptų minėtos tvoros dalimi.
„Pirmas etapas – spygliuota tvora. Antru etapu keliaujame su fizinės tvoros statymu. [...] Tikslas yra padengti visą sieną su Baltarusija fizine tvora“, – tikino ministrė.
Anot jos, fizinė tvora bus pastatyta per „maksimaliai trumpą laiką“. Lietuva su Baltarusija turi 678,8 kilometro ilgio sieną.
Pasak vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės, be tvoros taip pat labai svarbu pasienyje įrengti, tobulinti sieno stebėjimo, detekcinę sistemas bei stiprinti patruliavimą prie valstybės sienos.
„Mes siunčiame signalą, kad į Lietuvą nėra ir nebus taip paprasta patekti, mes nesame ta šalis, kuri toleruos tai, ką daro Baltarusijos režimas“, – tikino A. Bilotaitė.
Spaudos konferencijoje dalyvav3s Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigė, kad spygliuotos vielos užtvaras pasienyje su Baltarusija galėtų būti įrengtas pilnai per keletą mėnesių.
„Mes gavome patikinimą, kad galėtų pagaminti reikiama kiekį tos vielos ir mes diegsime etapais. [...] Kompanijos užtikrino, kad per 2-3 mėnesius gali pilnai patenkinti mūsų poreikius“, – tvirtino jis.
2100 vietų pasiūlymas
Kalbėdama apie neteisėtų migrantų apgyvendinimą A. Bilotaitė patvirtino, kad 500 migrantų jau yra laikinai apgyvendinti Ignalinos rajono, Varėnos rajono, Alytaus miesto, Alytaus rajono, Lazdijų rajono savivaldybėse.
Kitos savivaldybės, pasak A. Bilotaitės, taip pat yra pateikusios savo siūlymus, kur galėtų laikinai priimti neteisėtus migrantus.
„Tai yra pasiūlymas, kad galėtume apgyvendinti 2100 žmonių. Bet noriu aiškiai pasakyti – mes to užklausėme tam, kad žinoti ir įsivertinti, kokios yra mūsų galimybės. Mes tikrai neplanuojame neteisėtų migrantų apgyvendinti šalia gyvenamųjų vietovių, gyvenamuosiuose vietose, nes mūsų strategija yra kitokia – mes planuojame tuos žmones apgyvendinti konkrečiose koncentruotose stovyklavietėse, kad galėtume žymiai lengviau užtikrinti tiek logistinius, tiek higienos, tiek saugumo reikalavimus“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė.
Anot jos, šiuo metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos padaliniuose laikinai gyvena 631 neteisėta migrantas, dar 360 vietų yra laisvų. Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre gyvena 209 migrantai, daugiau laisvų vietų nėra.
„Pasieniečių mokyklos teritorijoje liepos pabaigoje bus įrengti moduliniai nameliai, talpinantys 900 asmenų, bet turime galimybę praplėsti ir apgyvendinti ten 1700 asmenų“, – dėstė A. Bilotaitė.
Pristatė A, B ir C planus
Kaip teigė ministrė A. Bilotaitė, atsižvelgiant į įvairius migrantų antplūdžio scenarijus, sukurti A, B ir C planai.
A planas, ministrės teigimu, susijęs su Dieveniškio miestelio teritorija, kur galima būtų apgyvendinti daugiau negu 1000 asmenų.
„Ten šiuo metu turime pastatą, kurį planuojame išnaudoti. Taip pat yra teritorija, kur galima statyti palapines, angarus ir modulinius namelius“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
B planas – Švenčionių rajono savivaldybės pasiūlytas jos teritorijoje esantis 16 hektarų sklypas. Jame, pasak ministrės, galėtų atsirasti stovyklavietė neteisėtams migrantams.
C planas – Žemės ūkio ministerijos pasiūlytas 26 hektarų sklypas Magūnų seniūnijoje (Švenčionių rajonas), kur būtų taip pat planuojama įkurti migrantų stovyklavietę.
Trumpins migracijos procedūras
A. Biliotaitė priminė, kad Vyriausybė penktadienį pritarė VRM rengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis siekiama migracijos procedūras sutrumpinti iki 10 dienų. Anot ministrės, tai padėtų spręsti neteisėtų migrantų antplūdžio problemas.
„Šiuo metu tie žmonės (neteisėti migrantai – LRT.lt) piktnaudžiauja mūsų migracijos sistema. Jie naudojasi mūsų teisės aktais ir reglamentavimu“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Anot ministrės, siekiant, kad Migracijos departamente visos procedūros būtų atliktos greičiau, departamentui į pagalbą bus pasitelkti kitų institucijų darbuotojai.
Šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti per 1,5 tūkst. neteisėtų migrantų, daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių.
