Lietuvoje

2021.06.20 22:24

SAM pripažįsta – vakcinacija stoja: ekspertai kritikuoja valdžios komunikaciją

Nemira Pumprickaitė, Miglė Sabalytė, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.06.20 22:24

Vakcinos Lietuvoje tapo prieinamos visos, visiems ir bet kada, tačiau norinčiųjų pasiskiepyti – vis mažiau. Vis didesni vakcinų kiekiai keliauja į kanalizaciją. Liepa, panašu, eis ir praeis, o prezidento ir Sveikatos apsaugos ministerijos žadėti 70 proc. paskiepytų žmonių liks tik gerais norais.

Kada bus pasiektas visuotinis imunitetas ir ar išvis bus, nežinia. Dabar ministerija jau pripažįsta, kad skiepyti sekasi sunkiai. Specialistai sako, kad apie skiepus žmonės informuoti neteisingai, jiems neatsakyta į klausimus. Todėl norintys jau pasiskiepijo, skiepų neigėjai neigia ir toliau, o su abejojančiais niekas nekalba – jie toliau abejoja, bet į vakcinacijos centrus neina.

Savaitė. Už vienybės fasado – nesutarimai dėl Kinijos: taip vertinamas Bideno ir ES lyderių susitikimas

Norinčiųjų skiepytis ratas traukiasi

Liūdynės kaimo gyventojai Antanas ir Irena nuo koronaviruso pasiskiepiję, tačiau sako, kad čia gyvenantiesiems pasiekti skiepijimo centrą yra ne taip ir lengva.

„Sudėtinga. Grįžtant man reikėjo valandą su trupučiu laukti stotyje, kad būtų autobusas. Anksčiau buvo daugiau, o dabar tėra tik du – ryte ir apie 17 val.“, – pasakojo Irena.

Vakcinacija atokesnėse vietovėse tapo prieinamesnė tik neseniai, pradėjus į miestelių centrus, prie bažnyčių, prekybos vietų važinėti mobiliesiems skiepijimo punktams. Tačiau eilės vis trumpėja, o norinčiųjų vakcinos – vis mažėja.

Kaip ir daugumoje Europos šalių, Lietuvoje bent vieną dozę gavę apie 40 proc. gyventojų, tačiau kitur paskiepyta ir vis dar skiepijama kur kas daugiau vyresnių žmonių. Pavyzdžiui, Ispanija, Danija, Airija, Malta, Islandija paskiepijo beveik visus iki vieno vyresnius nei 80-ties, Lietuvoje jų paskiepyta vos pusė.

Antrąja Astrazenecos (Vaxzevria) vakcinos doze pasiskiepijusi premjerė teigė, kad rezultatai nebedžiugina. „tikrai turėtume stengtis labiau“, – sakė Ingrida Šimonytė.

Visą laiką nuo skiepijimo pradžios buvo kartojama, kad daugiau žmonių paskiepyti trukdo tik vakcinų trūkumas. Bus vakcinų – bus ir visuotinis imunitetas. Deja, realybė kitokia – kilometrinės eilės prie vakcinų, panašu, praeityje.

Ketvirtadienį į skiepijimo centrus be registracijos galėjo eiti kas nori, kada nori ir gauti kokią tik nori vakciną, bet antplūdžio nebuvo.

Šią savaitę pradėti skiepyti ir 12–15 metų paaugliai. Ministerija skelbia, kad per savaitę tėvai ar globėjai skiepo gauti atvedė vos 2 proc. vaikų.

Vakcinas išpila

Visai neseniai auksinėmis laikytos vakcinos tiesiog išpilamos. Ministerija skaičiuoja, kad balandį per savaitę buvo išpilama 10–20 dozių, o ir tai jau atrodė daug. Dabar per savaitę į šiukšlinę keliauja beveik pustrečio šimto dozių.

„Iš tikrųjų stebime, kad vis daugiau žmonių, nors yra užsiregistravę, bet vakcnuotis neatvyksta. Dėl to, kaip žinote, atidarius vakcinos pakuotę, kur, Comirnaty atveju, 6 dozės ir neatvykus žmonėms tenka vakciną utilizuoti“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministro patarėja Justina Aleksaitė.

Vis dėlto specialistai sako, kad vakcinos pasiekiamumas – tik dalis problemos.

Įvairios apklausos rodo, kad maždaug penktadalis gyventojų nėra apsisprendę, ar nori skiepytis. Būtent dirbant su jais būtų galima pasiekti didesnį pasiskiepijusių procentą.

„Su antivakseriais kalbėti neapsimoka, nes čia laivas plaukia ir mes į jį neįlipsime, bet su abejojančiais, kurių yra labai daug, reikia diskutuoti. Jei tu abejoji, tai diskutuoji, o ne gąsdini. Vyksta maždaug tokia komunikacija: eik skiepykis, kaip į nemylimos uošvienės jubiliejų, arba į šermenis – rinkis pats“, – kalbėjo „Lietuvos sveikatos“ vyriausioji redaktorė Jolanta Babiliūtė-Simaškienė.

Profesoriai Saulius Čaplinskas ir Vytautas Usonis kaip susitarę kartoja, jog dabartinė skiepų kampanija neveikia, esą dvejojantiesiems neužtenka tik informacijos, kur ir kada gauti skiepą.

„Leidžiama kažkas, neleidžiama kažkas, vakcinos leidžiamos vienoms amžiaus grupėms ar kitoms. Manau, kad toks bendravimas turi savo ribas. Šitame etape turėtume pereiti prie kito bendravimo stiliaus, daugiau kalbėti su žmonėmis, kodėl skiepas reikalingas, ką jis gali suteikti“, – akcentavo Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto prof. dr. Vytautas Usonis.

„Matosi, kad žmonės užduoda klausimus ne tam, kad neigia skiepus. Žmogaus lūkesčius ir nuogąstavimus atliepiančios informacijos iš esmės trūko, nors kai kas gali pasakyti, kad internete yra“, – pridurė prof. dr. Saulius Čaplinskas.

Anot Čaplinsko, dabar jau pats ministras ir žmonės, išmanantys apie vakcinas, turi važiuoti gyvai bendrauti su gyventojais. Ministras sako, kad ieškos sprendimų pakeisti nuostatas, kaip – dar neaišku.

„Galbūt galima surasti kokių nors trumpalaikių priemonių, skatinačių žmonių skaičių, bet tikrieji apsisprendimai yra kažkur viduje“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasirinkęs ir antrąja Astrazenecos doze skiepytis Naujojoje Vilnioje, kur norinčiųjų nedaug, Dulkys aiškina rodantis pavyzdį. Blogiausia situacija būtent rajonuose, kur daug kitataučių. Dėl to ten jau vyko ministrė pirmininkė, ministerija rengė lankstinukus tautinių mažumų kalbomis.

„Jei abejoji, tai nesi tikras, kad nesiskiepysi, tai atvežk paslaugą ir atiduok į rankas. Ir žmogus protingas, ir paslauga vietoje, o ne dalink jam lankstinuką, kur skiepykis, atraitok rankovę“, – kalbėjo J. Babiliūtė-Simaškienė.

Užfiksuota Delta atmaina

Lietuvoje jau užfiksuota ir indiškoji Delta atmaina, kuri pasaulyje sparčiai plinta. Mokslininkai sako, kad vasarą padės šilti orai, kai laikas leidžiamas lauke, o ruduo vėl gali grasinti nauja banga. Britanijoje atmaina išplito – ten skiepijimo strategija buvo pirmiausia kuo daugiau žmonių paskiepyti bent viena doze.

„Man truputį kelia nerimą ta bent viena dozė. Žmogus yra apsaugotas tuomet, kai yra paskiepytas, kaip numato gamintojo aprašas“, – pastebėjo V. Usonis.

Kaip gyvensime rudenį, iš esmės priklauso nuo to, kiek žmonių iki to laiko gaus abi dozes. Ministras užsimena, kad naujos atmainos ir vėl gali paveikti karantino atlaisvinimus.

„Pagrindinė žinutė iš tarptautinių organizacijų, kad tikrai būkite atsargūs su visais atlaisvinimais. Antra žinutė, pastebėta, kad šitos Deltos viruso atveju yra labai svarbus antras“, – pabrėžė A. Dulkys.

Nuo Delta atmainos apsaugo abi vakcinos dozės – visi gavę vieną, turi nepraleisti antros. Kol kas abiem dozėmis Lietuvoje paskiepyta 30 proc. žmonių. Skaičiuojama, kad tam, jog virusas nebeplistų ir ne taip greitai mutuotų, paskiepyti reikėtų bent dvigubai tiek.

„Sakykime vaizdžiai: biškį imunitetas nepadės. Jeigu žmogus turės tik tam tikrą imuninę apsaugą, tai vėlgi, tiems viruso štamams, kurie bus atsparūs, mes sudarysime tik dar geresnę galimybę plisti nuo žmogaus žmogui“, – perspėjo S. Čaplinskas.

Optimizmą pasiekti visuotinį imunitetą, atrodo, praradęs ir sveikatos apsaugos ministras. Kada tai įvyktų, jei tai iš viso įmanoma, nesvarsto.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.
Migrantai Druskininkuose
2021.08.05 09:02

Per praėjusią parą į Lietuvą neįleistas 321 migrantas

atnaujinta 11.37
„Vilnius Burger Fest 2021“
COVID-19 TRUMPAI