Susikibusios rankos

Lietuvoje

2021.06.19 15:19

Partnerystės oponentus teisininkai ragina grįžti į 21 amžių: šeima yra ne tik bažnytinė santuoka

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.06.19 15:19

Nors Partnerystės įstatymas pateikimo stadijoje buvo atmestas, ginčai dėl jo netyla. Projekto rengėjai nuo savo pozicijų trauktis neketina, tačiau jų oponentai tvirtina, kad partnerystės institutu kesinamasi į šeimos sąvoką. Tiesa, ekspertai pastarųjų poziciją atmeta – esą šeima yra įvairių formų, o ne tik santuoka tarp vyro ir moters.

Birželio 8-ąją prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė savo antrąjį metinį pranešimą. Savo kalboje šalies vadovas rado vietos Partnerystės įstatymo klausimui – trumpai pasakė, kad pritaria tos pačios lyties asmenų santykių teisiniam reglamentavimui, tačiau tai turi būti daroma „nepažeidžiant ir neišplaunant“ 38 Konstitucijos straipsnio.

Šį Konstitucijos straipsnį, kalbėdamas apie partnerystę, G. Nausėda akcentuoja gana dažnai. O kas tiksliai jame sakoma? Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnis numato, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.

Valstybė registruoja santuoką, gimimą ir mirtį. Valstybė pripažįsta ir bažnytinę santuokos registraciją. Sutuoktinių teisės šeimoje lygios. Tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Vaikų pareiga – gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą.“

Partnerystės įstatymo oponentai tvirtina, kad būtent konstitucinė šeimos samprata nukentės, jei bus priimtas nekeistas Partnerystės įstatymo projektas. Tačiau jį tobulinti turintys projekto rengėjai tvirtina – Konstitucinis Teismas išaiškino, jog šeima yra lyčiai neutrali, tad Partnerystės įstatymo nuostatų keisti jie neketina.

Tuo metu ekspertai siūlo prisiminti, kuriame amžiuje gyvename ir priimti tokius įstatymus, kokių reikalingumas numatytas dar prieš 20 metų.

Matote, pačioje Seimo salėje diskusijos dėl nuostatų nevyko. Ir dėl to man yra apmaudu.

T. V. Raskevičius

Diskusijos vyko ne dėl nuostatų

Vienas iš Partnerystės įstatymo rengimo Seime iniciatorių, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius portalui LRT.lt komentavo, kad atmestą Partnerystės įstatymo projektą ketinama tobulinti remiantis Seimo Teisės departamento pastabomis, kurios yra labiau techninio pobūdžio, o ne keičiančios įstatymą iš esmės.

„Galbūt yra kilę šiek tiek klausimų dėl paties partnerystės apibrėžimo. Manau, kad tame kontekste, kuris yra pasiūlytas, galime būti lankstūs ir ieškoti bendros formuluotės“, – kalbėjo T. V. Raskevičius.

Kalbėdamas apie politinį sutarimą jis sakė, kad turėtų vykti platesnės diskusijos dėl įstatymo projekto, galbūt galės būti praplėsta įstatymą rengusi darbo grupė. Tačiau, pasak parlamentaro, įstatymo „teisinis karkasas“ turi likti toks, koks yra dabar, nes tai yra vienintelis orus ir tinkamas esamų problemų sprendimo būdas.

„Matote, pačioje Seimo salėje diskusijos dėl nuostatų nevyko. Ir dėl to man yra apmaudu. Iš esmės diskusija buvo suvesta į klausimą, ar toks institutas, apimantis ir tos pačios lyties poras, mūsų valstybės teisėje yra reikalingas.

Tai klausimas, ar mes galime susitarti dėl šios principinės nuostatos ir kokiomis sąlygomis. Jeigu sutarsime, kad „taip, darome“, tada turime kalbėtis dėl konkrečių nuostatų. Kol kas aš tokios diskusijos negirdėjau“, – dėstė Laisvės frakcijos narys.

Nemano, kad tobulinimas įmanomas

Seimo opozicinės „valstiečių“ frakcijos atstovė Agnė Širinskienė portalui LRT.lt sakė nemananti, kad vertinant paruošto projekto struktūrą, Partnerystės įstatymo projektą apskritai galima patobulinti. Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovės, ši partija niekada nepalaikys partnerystės, kuri kurtų šeimos teisinį santykį. O tai, politikės manymu, ir siekiama padaryti.

„Kada pats projektas yra sukonstruotas taip, kad partnerystės yra išlaikoma Šeimos santykių knygoje, tai natūralu, kol ji ten bus ir ji per tai bus plėtojama, tol bus problema.

Taip pat yra problema visi bandymai manipuliuoti partnerystės apibrėžimu, kai yra paimama šeimos sąvoka iš Konstitucinio Teismo 2011 metų nutarimo, žodis „šeima“ yra išbraukiamas, įrašoma „partnerystė“ ir visas šeimos turinys paliekamas partnerystei apibrėžti ir vaidinama, kad tai nėra šeima“, – kalbėjo „valstietė“.

Taip pat yra problema visi bandymai manipuliuoti partnerystės apibrėžimu.

A. Širinskienė

Pasak A. Širinskienės, taip pat yra kuriamas „pseudo-santuokos“ institutas, nes iš Civilnio kodekso į įstatymą perkeliamos sąlygos, būtinos santuokai sudaryti. Kaip kalbėjo parlamentarė, tokiu būdu bandoma gudrauti, bet teisininkų apgauti esą nepavyks.

„Jau nekalbu apie kuriozus, kai įdėjus įstatymą į plagiato patikros sistemą, apie 65 proc. normų sutampa su kitomis įstatymų normomis ir būtent reguliuojančiomis šeimos ir santuokos turinį.

Jeigu pavyktų valdantiesiems nuo to atsitraukti ir kurti ar tobulinti projektą, kuris buvo pateiktas mūsų, reguliuoti ūkinį santykį, matyt, niekam nekiltų klausimų – nei mūsų frakcijai, nei tiems patiems krikdemams“, – dėstė politikė, pridurdama, kad noro tobulinti įstatymo šia linkme nemato.

Paklausta apie „valstiečių“ parengtą projektą, A. Širinskienė sakė nesuprantanti, kodėl kai kuriems šis įstatymas labiau primena verslo, o ne poros santykių reglamentavimą.

Anot jos, jau dabar Lietuvoje gausu porų, kurios gyvena neregistruotoje partnerystėje. Joms besiskiriant ir dalijantis turtą, kaip sakė politikė, visi šalies teismai taiko jungtinės veiklos institutą turtui dalinti.

„Tai, ką mes siūlome, egzistuoja teismų praktikoje“, – tvirtino A. Širinskienė.

Gal tiktų kiti teisės aktai?

Partnerystės įstatymo oponentai ne tik siūlo alternatyvius tokio siūlymo variantus, bet ir sako, kad norint reglamentuoti kartu gyvenančių asmenų santykius užtenka jau turimų teisės aktų, pavyzdžiui, Civilinio kodekso. Visgi T. V. Raskevičius tokias kalbas atmeta.

„Neįmanoma, nes pagrindinis įstatymo tikslas yra suteikti partneriams civilinį statusą, tai reiškia, kad jie būtų teisiškai tarpusavyje susijusiais asmenimis. Ir jokios Civilinio kodekso nuostatos, pavyzdžiui, susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sutarties, tokio statuso tiems asmenims nesuteikia“, – komentavo Seimo narys.

Apie tai, kad Partnerystės įstatymo negali pakeisti kiti teisės aktai portalui LRT.lt kalbėjo ir Švedijoje esančiame Upsalos universitete dirbanti dr. Laima Vaigė. Pasak jos, vienintelis Civiliniame kodekse numatytas teisinis institutas, leidžiantis įtvirtinti poros santykius, kitaip tariant, sudaryti civilinį poros statusą, yra santuoka.

„Gali būti įvairios teisinės technikos, bet ta partnerystė, kurią kartais jie nurodo, tai jungtinė partnerystė prievolių teisėje. Tai yra tiesiog sutartis, kurią galima sudaryti, pavyzdžiui, kaip asociacijos sutartį arba partnerystės sutartį turtiniais, ekonominiais tikslais. Tai yra visiškai kas kita, tai nėra civilinis statusas“, – kalbėjo teisės mokslų daktarė.

Partnerystės socialinė funkcija yra visiškai kita. Ji skirta įtvirtinti poros civilinį statusą. Tai niekaip netinka šiuo atveju.

L. Vaigė

Alternatyva, pasak jos, negalėtų būti ir A. Širinskienės pasiūlytas variantas. Kaip teigė L. Vaigė, su šiuo pasiūlymu iškyla panaši problema, kaip ir siūlant vietoje Partnerystės įstatymo taikyti, pavyzdžiui, kai kurias Civilinio kodekso nuostatas. Tai taip pat, anot pašnekovės, nesukuria porai civilinio statuso, o labiau primena sutartį, sudaromą tvarkant ekonominius klausimus.

„Partnerystės socialinė funkcija yra visiškai kita. Ji skirta įtvirtinti poros civilinį statusą. Tai niekaip netinka šiuo atveju. Tai jau yra Civiliniame kodekse, bet tai neveikia, kad apimtų teisę į pagarbą šeimos gyvenimui. <...>

Man atrodo, kad kritikai kritikuoja ne teisinius aspektus, kas nutinka sudarius partnerystę, o daugiau kritikuoja pačią partnerystę, kaip statusą. O išimti iš įstatymo tai – tai tada nieko ir nelieka“, – portalui LRT.lt dėstė L. Vaigė.

Apie tai, kad nesusituokusių porų santykius reikia reglamentuoti Partnerystės įstatymu portalui LRT.lt kalbėjo ir Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius. Pasak jo, dėl to net negali kilti ginčų:

„Civilinis kodeksas numato partnerystės institutą ir ten pasakyta, kad įgyvendinti šito instituto detales numato atskiras įstatymas. Nėra apie ką šnekėti – atskiras įstatymas yra reikalingas. Šiandieninė galiojanti bazė, Civilinis kodeksas numato, kad tas įstatymas yra būtinas. Kol jo nėra, partnerystės institutas negali veikti“, – teigė V. Nekrošius.

Jeigu pavyktų valdantiesiems nuo to atsitraukti ir kurti ar tobulinti projektą, kuris buvo pateiktas mūsų, reguliuoti ūkinį santykį, matyt, niekam nekiltų klausimų.

A. Širinskienė

Kaip kalbėjo profesorius, tai, kad Lietuvoje nesugebama priimti reikalingų įstatymų, mažiausiai rodo nerimtą požiūrį, o daugiausiai gali sukelti tam tikrų problemų Europos Žmogaus Teisių Teisme. Jis kalbėjo, kad gali pasitaikyti atvejų, kai žmonės kreipsis į teismą sakydami, kad teisės aktai, pavyzdžiui, parnerystę numato, bet tokios nuostatos įgyvendinimo valstybė tyčia nedaro.

„Civiliniame kodekse yra numatyta partnerystė, tiesa, skirtingų lyčių, bet galima būti plėsti tai. Yra numatyta lyties keitimo galimybė. Ir viskas yra susieta su atskirų įstatymų priėmimais. Tai, kad valstybė nepriima tų įstatymų, rodo tam tikrą požiūrį į savo pačios prisiimtus įsipareigojimus tuos įstatymus priimti“, – kalbėjo profesorius.

Kai kurių nuostatų įstatyme dar trūksta

Kalbėdama apie bendrą Partnerystės įstatymo reikalingumą L. Vaigė sakė, kad toks teisės aktas pirmiausia reikalingas tam, kad būtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimai, priimti 2011 ir 2019 metais.

„Jeigu Konstitucija yra svarbi, man atrodo, kad Lietuvos valstybei ir jos gyventojams ji yra svarbi, tai reikia įgyvendinti tiek 2011, tiek 2019 metų Konstitucinio Teismo nutarimus. O ten, vis dėlto, buvo išaiškinta, kad šeima yra kuriama ne tik santuokos tarp vyro ir moters pagrindu, bet ir kitais pagrindais.

Tai yra tokio tipo nutarimai, kuriuos reikia įgyvendinti aktyviais veiksmais, o ne tik susilaikant nuo diskriminacijos. Iki šiol to nėra“, – aiškino teisės ekspertė.

Tai, kad valstybė nepriima tų įstatymų, rodo tam tikrą požiūrį į savo pačios prisiimtus įsipareigojimus tuos įstatymus priimti.

V. Nekrošius

L. Vaigė kalbėjo, kad šiuo metu parengtas Partnerystės įstatymo projektas yra geras pirmas žingsnis, kuris apgintų žmogišką tos pačios lyties porų orumą, suteiktų joms galimybę įgyti civilinį statusą. Ir nors dažniausiai, kai kalbama apie Partnerystę, akcentuojamos homoseksualios poros, šis įstatymas lygiai taip pat veiktų ir heteroseksualioms poroms.

Kaip pasakojo pašnekovė, yra valstybių, kur partnerystės institutas aktualus tik homoseksualioms poroms, nes jose konstituciniai ar aukščiausi teismai yra išaiškinę, kad skirtingų lyčių poroms nėra būtinas dar vienas institutas, kaip pasirinkimas, nes jie gali sudaryti santuoką.

„Bet kalbant apie homoseksualias poras, kažkoks šansas ar galimybė sudaryti civilinį statusą, kuris apjungtų jų porą, turi būti. Daugiau būdų lyginamojoje šeimos teisėje mes neturime. Jeigu ne partnerystė, tuomet reikėtų plėsti santuokos institutą, padaryti jį prieinamą visoms poroms“, – sakė Upsalos universitete dirbanti L. Vaigė.

Paklausta, kokia nuostata turėtų atsirasti Partnerystės įstatyme, kad jis visiškai atlieptų partnerių interesus, pašnekovė teigė, kad dabartiniame įstatymo variante visiškai nėra pagalvota apie vaikus. Pasak L. Vaigės, kitose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje, LGBT porų vaikai yra ginami.

„Turi būti žvilgsnis iš vaiko teisių, o ne iš LGBT porų perspektyvos. Tai yra vaiko teisė į abi mamas ar abu tėčius. <...> Manau, kad Lietuva kažkiek atsilieka. Galvojant ir apie ES strategiją, LGBT teisių strategiją, kuri buvo priimta rudenį – joje pirmas prioritetas yra vaikai, vaikų teisės.

Nes dabar, kai galvojame apie dviejų moterų auginamus vaikus, tai yra pusiau neteisėta. Tai yra kaip nauja karta neteisėtų vaikų. Apie tai kol kas nėra pagalvota, tarsi tai ateis kada nors. Bet tie vaikai jau dabar auga šeimose, apie jų teises verta pagalvoti ir nuo to pradėti“, – kalbėjo L. Vaigė.

Susikirto dėl šeimos

Vienas iš dažnai skambančių partnerystės oponentų argumentų kalba apie tai, kad partneryste esą norima keisti šeimos sąvoką. Apie tai yra kalbėjęs ir prezidentas G. Nausėda, sakydamas, kad Partnerystės įstatyme labiausiai jam kliūva tai, jog partnerystės apibrėžimas taptų per daug panašus į šeimos sąvoką.

„<...> ko gero, labiausiai kliūvantis dalykas yra partnerystės apibrėžimas, kuris jau per daug panašus į šeimos sąvoką ir šeimos apibrėžimą. Tokiu būdu kyla klausimas dėl Konstitucijos 38 straipsnio apėjimo kitais būdais“, – po nesėkmingo balsavimo dėl Partnerystės įstatymo LRT.lt kalbėjo prezidentas.

Šalies vadovui antrino ir A. Širinskienė. Anot jos, 2019 metų nutarimu, kurį minėjo L. Vaigė, Konstitucinis Teismas kalbėjo apie vieną labai siaurą sritį – žmonių judėjimą per sienas ir leidimą šeimoms susijungti tais atvejais, kuomet šeimos yra sudarytos ne Lietuvoje, o užsienyje.

„Niekas su ta apimtimi nesiginčija. Kai prieš daugiau nei 10 metų mokiausi Europos Sąjungos teisę, buvo labai aiškiai kalbama, kad taip, Europos Sąjungoje yra kitose valstybėse sudarytų santuokų, partnerysčių pripažinimas. Bet tai taikyti nacionalinėje teisėje <...>, paprastai taip nėra daroma. Reikia skaityti kiekvienos bylos kontekstą“, – tvirtino „valstietė“.

Apie šeimos ir partnerystės institutų supriešinimą paklausta Upsalos universitete dirbanti dr. L. Vaigė teigė, kad tai tėra tam tikrų žmonių politinė nuomonė, o aiškinti Konstituciją Lietuvoje yra įgaliota tik viena institucija – Konstitucinis Teismas.

„O Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima yra neutrali lyčiai. Tai nėra nuomonė. Tai yra Konstitucijos reikšmė, nes Konstitucinis Teismas ir gali aiškinti Konstituciją. Man atrodo, kad į tokias nuomones galima atsižvelgti, <...> bet teisiškai žiūrint tai nėra tiesa.

Lietuvos Konstitucija gina tos pačios lyties asmenų teisę į šeimą, bet yra dabar toks paradoksas, kad Konstitucija gina, bet įstatyminė bazė kol kas negina. Ir toliau vyksta žmogaus teisių pažeidimai“, – kalbėjo L. Vaigė.

O Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad šeima yra neutrali lyčiai. Tai nėra nuomonė.

L. Vaigė.

Apie tai paklaustas VU profesorius V. Nekrošius sakė, kad įstatymo oponentai turėtų „atsimerkti ir pažiūrėti, kokiame amžiuje gyvena“.

„Tegul supranta, kad jau yra ne 9 ar 10 amžius ir ne vienintelė bažnytinė santuoka yra šeimos forma. Tai yra visiškai akivaizdu. Šeimos formų gali būti įvairių. Konstitucija numato santuoką, kaip vieną iš šeimos formų, svarbiausią, bet tik kaip vieną iš formų.

Todėl Konstitucijoje yra vartojamos dvi sąvokos – „santuoka“ ir „šeima“. Tą Konstitucinis Teismas jau seniausiai pasakė. Ir dabar yra laužomos ietis apie nieką, apie politiką ir apie norą įsiteikti kažkokioms grupėms. Tai yra negerai. Šeima ne nuo santuokos priklauso“, – kalbėjo V. Nekrošius.

Tegul supranta, kad jau yra ne 9 ar 10 amžius ir ne vienintelė bažnytinė santuoka yra šeimos forma.

V. Nekrošius

Pasak profesoriaus, šeimą apibūdiną siekis ir valia būti šeima, gyventi kaip šeima ir kurti kaip šeima.

„Tada ir yra šeima. O ar antspaudas kunigo, ar metrikacijos skyriaus – tai visiškai kiti dalykai. Yra santuoka, kaip šeimos forma, bet tikrai neapibūdina, kad tik tada, kai metrikacijos skyriuje uždėtas antspaudas, kad tik tada yra šeima“, – portalui LRT.lt tvirtino VU profesorius.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.