Psichinės sveikatos srities problemų buvo gausu ir iki pandemijos, bet sprendimai priimami nebuvo. Taip penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Viktorija Čmilytė-Nielsen. Tuo metu ministras Arūnas Dulkys įvardijo prioritetus, kuriais bus siekiama gerinti šios srities situaciją Lietuvoje.
Seime penktadienį rengiama konferencija, kurioje bus kalbama apie psichinę visuomenės sveikatą ir pandemijos įtaką jai. Kaip sakė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen, itin svarbu, kad joje dalyvaus tiek ekspertai, tiek nevyriausybinių organizacijų atstovai bei sprendimų priėmėjai.
„Tai realus šansas užtikrinti, kad šioje, šiandien ypatingai srityje, mes galėtume veikti išvien. Įtampos visuomenėje neatsirado pernai su pandemija, šios srities problemų buvo apstu ir anksčiau, deja, neskubėta jų spręsti arba sprendimai buvo daugiau fasadiniai“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Todėl, anot jos, nereikėtų stebėtis, kad toks išskirtinis dirgiklis, kokiu tapo pandemija, karantinas, baimės ir praradimai, suaktyvino daugelį skaudulių.
Pasak V. Čmilytė-Nielsen, daugybę kartų kalbėta, kad psichikos sveikatos srityje yra gausu bėdų, o pokyčiai vyksta itin lėtai. Ji sakė tikinti, kad penktadienį rengiama konferencija taps pirmaisiais žingsniais, vedančias į teisinius pakeitimus psichikos sveikatos srities reglamentavime.
„Tik kalbų, natūralu, neužtenka, kad būtų pradėti pokyčiai, tačiau be jų mes taip pat negalime pereiti prie realių sprendimų. Todėl svarbu ir apžvelgti situaciją, ir pakalbėti apie sprendimo būdus, labai konkrečias priemones“, – teigė parlamento vadovė.
Ministras: nusiėmėme kaukes
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kalbėjo, kad negalima sakyti, jog Lietuvoje per 30 metų psichinės sveikatos klausimais nėra nieko padaryta: „Mes turime ir pirminius psichikos sveikatos centrus, visą jų tinklą, turime visuomenės biurus. Turime per tuos nepriklausomybės dešimtmečius susikūrusią ne vieną nevyriausybinę organizaciją, kurios veikia pakankamai sėkmingai.“
Visgi, anot ministro, negalima pasakyti, kad viskas šioje srityje yra gerai. Pandemija, kaip sakė A. Dulkys, turi daug neigiamų aspektų, bet vienas pozityvus požymis yra tai, kad ji nuėmė kaukes, kurias žmonės buvo užsidėję.
„Pandemija mums uždėjo medicinines kaukes, bet ji nuo žmonių nuėmė tas kitas, kurias mes vieni prieš kitus dažnai pakeičiame taip, kaip mums patogu. Tai yra nutylėjimo kaukė, nesikišimo kaukė, tiesios nesakymo kaukė, artimam žmogui laiku rankos neištiesimas, užsimerkimas. Tas kaukes naudojome visur, kur galėjome, bet jų dabar tampa mažiau“, – kalbėjo ministras.
A. Dulkys pristatė ir prioritetus, kuriais bus siekiama gerinti situaciją psichikos sveikatos srityje. Kaip teigė ministras, vienas prioritetų yra gerinti visuomenės sveikatos raštingumą psichikos sveikatos srityje. Taip pat ketinama gerinti paslaugų įvairovę ir pasiekiamumą. Dar vienas prioritetas – suteikti gyventojams žinių apie pagalbą, reikalingą ištikus krizei.
„Ketvirtas dalykas, manau, kad ypatingai retai paliečiamas Lietuvoje, tai yra žmogaus teisės psichikos sveikatos srityje. Penktas, matyt, labiausiai stigmatizuojamas dalykas psichikos sveikatos srityje, tai yra psichoaktyviųjų medžiagų naudojimas, priklausomybių lygų gydymas, prevencija, reabilitacija. Tai yra temos, kurias mes labai dažnai bijome paliesti“, – komentavo A. Dulkys.
Anot ministro, reikėtų suprasti, kad kai šalyje yra socialinių problemų, susikūręs socialinis skurdas pagimdo ekonominį skurdą, kuris pagimdo dvasinį skurdą, o šis sukuria beprasmybės jausmą. Būtent iš beprasmybės jausmo, kaip sakė A. Dulkys, ateina agresija, smurtas, savižudybės.
„Kol mūsų nepaliečia koks skaudus įvykis, mes tas temas ir apeiname. Mes šiandien susitarėme kalbėti po 5 minutes, tai kad įsivaizduotume tos situacijos jautrumą – pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, per šias 5 minutes pasaulyje nusižudė 7 žmonės. Kol aš dabar kalbėjau, pasaulyje nusižudė 7 žmonės“, – dalijosi A. Dulkys.
Psichologinė pagalba
Daugelis už psichikos sveikatos paslaugas moka patys
VšĮ „Psichikos sveikatos perspektyvos“ direktorė Karilė Levickaitė spaudos konferencijoje kalbėjo apie atliktą tyrimą, kurio metu žvelgta į psichikos sveikatos situaciją žmogaus teisių kampu. Tyrimas atliktas vertinant buvo atsižvelgiamą į žmogaus teisės į sveikatą užtikrinimą bei žmonių, turinčių psichosocialinę negalią teisių užtikrinimas gaunant paslaugas.
„Mes nutarėme pažiūrėti, kokie yra poreikiai. <...> Pažiūrėjome, kas vyksta su visuomene, paklausėme, kiek žmonių patyrė psichikos sveikatos sunkumų – būtent sunkumų, ne diagnozių, ne sutrikimų lygmenyje. Žmogaus klausėme „ar tau buvo sunku? ar tavo psichikos sveikata nukentėjo?“
Du trečdaliai apklaustųjų iš beveik 1000 respondentų pareiškė, kad pandemijos metu patyrė psichikos sveikatos sunkumų. Noriu atkreipti dėmesį, kad ši apklausa vyko iki antrojo karantino“, – kalbėjo K. Levickaitė.
Iš tų dviejų trečdalių, kurie nurodė susidūrę su sunkumais, maždaug 4 iš 5 pagalbos ieškojo bendruomenėje – pas artimuosius, pas draugus, bet nesikreipė psichikos sveikatos paslaugų. Tai reiškia, kad tik 1 iš 5 kreipėsį į psichikos sveikatos specialistus.
„Labai svarbu pastebėti, kad du trečdaliai besikreipusiųjų mokėjo už psichikos sveikatos paslaugas. Tai reiškia, kad didžioji dalis mokėjo už visas, o 14 proc. mokėjo bent už dalį paslaugų. <...> Turime nedovanotiną situaciją, nes ne visi gali sau leisti mokėti“, – teigė K. Levickaitė.
Ji taip pat sakė, kad didesni yra asmens psichikos sveikatos poreikiai, kuo daugiau sunkumų jis patiria, tuo sunkiau yra prieinama pagalba. Pirmojo karantino metu, anot K. Levickaitės, buvo sustabdyta didelė dalis paslaugų ir tai stipriai apribojo žmonių, turinčių didesnius psichikos sveikatos poreikius, paslaugų gavimą.
„Reikia pastebėti, kad mes neturime orientuotis į paslaugas vien tik asmens kontekste, mes turime stiprinti bendruomenę, didinti bendruomenės gebėjimus bent jau nežaloti vienas kito psichikos sveikatos. Kitas dalykas, yra psichikos sveikatos raštingumas, kad bendruomenė galėtų suteikti paramą, išklausyti, o, esant reikalui, pasiūlyti kreiptis pagalbos“, – kalbėjo specialistė.
Pandemiją sunkiau pakelia moterys
Vilniaus universiteto Psichologijos instituto docentas Paulius Skruibis spaudos konferencijoje pristatė Lietuvoje atliktus reprezentatyvius psichikos sveikatos tyrimus, atliktus antrojo karantino metu. Anot P. Skruibio, tyrimas parodė, kad karantinas ir pandemija ne visus paveikė vienodai.
„Ką pastebėjo ir kitose šalyse mokslininkai, kad toli gražu ne vienodai visus paveikia. <...> Ryškėja labiausiai paveikiamos grupės, tai yra, visų pirma, jauni žmonės, moterys, žmonės, kurie turėjo ir prieš pandemiją tiek psichikos sveikatos, tiek sveikatos sunkumų“, – sakė ekspertas.
Lietuvoje atlikti tyrimai, kaip teigė P. Skruibis, parodė, kad prasčiausia situacija yra jauno ir vidutinio amžiaus moterų. Pasak docento, tai rodo, kad tikėtina, tos moterys turi šeimą, vaikus. Tiesa, pažvelgus į balandžio mėnesio duomenis, anot jo, tokių moterų psichologinė būsena atsistatė.
„Nėra taip, kad tas krūvis visuomenėje pasiskirsto tolygiai. Jeigu mes uždarome ugdymo įstaigas, tai nereiškia, kad visi vienodai kenčia. Tai reiškia, kad daugiau kenčia moterys, kurios turi vaikų“, – teigė P. Skruibis ir pridūrė, kad tai reikėtų turėtų omenyje priimant sprendimus.
D. Pūras: buvusios permainos – fasadinės
Žmogaus teisių stebėjimo instituto vadovas prof. dr. Dainius Pūras spaudos konferencijoje kalbėjo, kad svarbiausia žinia yra tai, kad ne tik daugiau dėmesio skirti psichikos sveikatai, bet ir nuspręsti daug ką daryti kitaip.
„Psichikos sveikatos tema darosi vis rimtesnė, pasaulyje vyksta daug rimtų permainų šioje srityje, investuoti reikia daugiau ir ne bet kaip, o veiksmingai, laikantis šiuolaikinių mokslo žiniomis ir žmogaus teisėmis grįstų principų.
Lietuvoje esame gavę labai prastą palikimą šioje srityje, deja, per 30 metų nepakako politinės valios tam proveržiui. Permainų buvo, bet jos buvo fasadinės“, – teigė D. Pūras.
Jis kalbėjo, kad 2007 metais buvo prasidėjęs proveržis psichikos sveikatos srityje, tačiau jis buvo per trumpas, kad permainos būtų tvarios. Anot D. Pūro, psichikos sveikatos stiprinimas, raštingumo šioje srityje didinimas bei svarbiausių su psichikos sveikata susijusių problemų prevencija dažnai likdavo paraštėse.
Ypatingai daug nespręstų problemų, jo teigimu, susikaupė paslaugų teikimo srityje.
