Penktadienį Lietuvą pasiekė skaudi žinia – Anapilin iškeliavo ilgametis parlamentaras, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Kęstutis Glaveckas. Portalo LRT.lt kalbinti politiko kolegos atsiminė ir jo linksmumą bei šiltumą, ir svarbų indėlį liberaliai politikai Lietuvoje.
Liberalas Eugenijus Gentvilas prisiminė K. Glavecką pažinojęs nuo Sąjūdžio laikų – jų abiejų pavardės istorijoje iškaltos kaip Kovo 11-osios akto signatarų. Portalui LRT.lt liberalas E. Gentvilas kalbėjo, kad K. Glaveckas visuomet buvo linksmas, energingas.
„Jis visą laiką buvo linksmas ir protingas. Kažkada dar parūkydavome, bet jis susiėmė, turėjo valios, kurios, turbūt, daugelis galėtų pavydėti ar pasimokyti. Dar neseniai jis eidavo į sporto klubus“, – penktadienį iškeliavusį kolegą prisiminė E. Gentvilas.
Galiu sakyti, kad ekonomine prasme jis buvo ekonominio liberalizmo mokytojas mums visiems.
Jis taip pat kalbėjo, kad K. Glaveckas buvo liberalizmo pagrindų formuotojas Lietuvoje, nors ir nebuvo pirmųjų liberalų gretose ir prie jų prisijungė kiek vėliau.
„Galiu sakyti, kad ekonomine prasme jis buvo ekonominio liberalizmo mokytojas mums visiems. Nors formaliu liberalu tapo gerokai vėliau“, – sakė E. Gentvilas.
Politikas taip pat vardijo, kad tarp K. Glavecko nuopelnų yra ir Vilniaus vertybinių popierių biržos sukūrimas bei Laisvosios rinkos instituto steigimas.
„Tai jo didžiuliai nuopelnai. Aš prisimenu jį labai šviesiai“, – sakė E. Gentvilas.
Žinia apie tai, kad sušlubavo K. Glavecko sveikata, žiniasklaidoje pasirodė ketvirtadienį, tačiau E. Gentvilas sakė jau seniau žinojęs, kad jo ilgametis kolega guli ligoninėje. Liberalas prisiminė ir balandžio pradžioje įvykusį jųdviejų pokalbį.
„Jis jau ligoninėje būdamas, prieš operaciją, dar pasiskambino. Negaliu sakyti, kad buvo žodis „viso gero“, bet pati emocija buvo tokia, na, atsisveikinimo emocija. Tai buvo balandžio 5 ar 6 dieną“, – portalui LRT.lt kalbėjo E. Gentvilas.
B. Valionytė: tai be galo paprastas, šiltas žmogus
LRT.lt kalbinta Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė teigė, kad K. Glaveckas buvo signataras, ilgiausiai išdirbęs parlamente. Ši kadencija buvo jo septintoji.
„K. Glaveckas dar Sąjūdžio metais labai aktyviai įsitraukė į atgimimą, į Sąjūdžio veiklą, nors jo ir Sąjūdžio pozicijos skyrėsi – jis laikėsi pozicijos „žingsnis po žingsnio“. Jis aktyviai dalyvavo ekonominių programų rengime. Kiek tuo metu Lietuva rengė dokumentų, kurie vedė šalį į pokyčius, visų jų rengime K. Glaveckas dalyvavo“, – apie ankstyvąją politiko veiklą pasakojo B. Valionytė.
Anot jos, K. Glaveckas, turėdamas ekonominį išsilavinimą, puikiai suprato, kaip transformuoti Lietuvos ekonomiką iš totalitarinės sistemos į rinkos ekonomiką.
„Kęstutis buvo vienas iš tų, kurie brėžė tą kelią, kokiu Lietuvai reikėjo eiti“, – pabrėžė B. Valionytė.
Pasak pašnekovės, K. Glaveckas turėjo autoritetą ir tarp Sąjūdžio narių, nors nebuvo Sąjūdžio narys.
K. Glaveckas buvo be galo paprastas, šiltas žmogus, visada pasakantis savo nuomonę.
„Jis buvo jaunas, energingas ir jis toks išliko iki paskutinių dienų. Jo komentarai, kad ir paskutinieji, buvo aiškiai paaiškinantys žmonėms tuos ekonominius procesus, kurie nebūtinai paprastam žmogui taip paprastai yra suvokiami“, – kalbėjo Signatarų klubo prezidentė.
„K. Glaveckas buvo be galo paprastas, šiltas žmogus, visada pasakantis savo nuomonę. Nebuvo iš tokių, kurie patylėtų, nereikštų savo nuomonės. Ir ta jo nuomonė buvo išgirstama“, – pridūrė B. Valionytė.
Su I. Degutiene kalbėdavosi ir apie anūkus
Šiltų žodžių apie Anapilin iškeliavusį K. Glavecką negailėjo ir buvusi Seimo narė, su juo dirbusi ne vieną parlamento kadenciją, Irena Degutienė. Ji sakė dar ketvirtadienį kalbėjusi su K. Glavecko žmona. Buvusi ilgametė politikė teigė, kad dėl tokios netekties yra labai skaudu ir liūdna.
„Kęstutis buvo, turbūt, vienas iš iškiliausių Seimo narių, jis buvo ekonomistas, finansistas, profesine prasme turėjo labai didelį indėlį ir į įstatymų leidybą, ne kartą buvo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku. Labai aktyvus, iniciatyvus, visada turėjo savo tvirtą nuomonę ir poziciją, nesiblaškydavo.
Sakyčiau, kad tiek, kiek mes kartu dirbome, Kęstučio pasisakymai buvo netušti, jeigu kalbėdavo, tai kalbėdavo iš esmės. Ekonomikos, finansų klausimais Seime jis buvo autoritetas“, – kalbėjo I. Degutienė.
Ji taip pat prisiminė šiltą K. Glavecko bendravimą bei jo puikų humoro jausmą. Buvusi politikė kalbėjo, kad jos kolega buvo labai draugiškas, komunikabilus ir nors kartais jo pasisakymai atrodė aštresni ar griežtesni, iš tikro jis buvo labai jautrus žmogus.
„Jeigu kam nors reikėdavo pagalbos, nesvarbu, ar tai būdavo Seimo narys, ar kanceliarijos darbuotojas, tai jis nuoširdžiai tam žmogui padėdavo. <...>
Dažnai pas mane užeidavo į kabinetą pasišnekėti apie anūkus, ką jo anūkai veikia, ką mano anūkai veikia. Buvo labai savas žmogus, nors visada turėjo labai aiškias liberalias pažiūras, ypač ekonomikos politikoje, bet turėjo ir tokį filosofinį mąstymą“, – sakė I. Degutienė.
Konservatorė reiškė užuojautą K. Glavecko žmonai, vaikams, anūkams. I. Degutienė prisiminė, kad K. Glaveckas su pasidžiavimu pasakodavo apie savo dukrų ir anūkų pasiekimus, gyvenimus.
Dažnai pas mane užeidavo į kabinetą pasišnekėti apie anūkus, ką jo anūkai veikia, ką mano anūkai veikia.
Ji kalbėjo jau seniai žinojusi apie K. Glavecko sveikatos bėdas ir net siūliusi jam po 2016–2020 metų Seimo kadencijos jau pailsėti, rinkimuose nebedalyvauti, bet K. Glaveckas pasirinko dar kartą tapti Seimo nariu.
L. Andrikienė: su Kęstučiu juokavome, kad jau esame senjorai Seime
„Išėjo šviesus, išsilavinęs žmogus, eruditas. Man jo labai trūks“, – LRT.lt sakė politikė, signatarė Laima Andrikienė.
Ji su K. Glavecku pastaruoju metu dirbo Seimo Užsienio reikalų komitete. Tačiau jų bendrystė užsimezgė prieš kelis dešimtmečius – Lietuvos nepriklausomybės kelio pradžioje. Kai juodu vėl susitiko dirbti Seime, dažnai pasikalbėdavo apie bendrus praeities patyrimus – tuos mūsų šaliai ypatingus laikus.
„Mano didesni prisiminimai yra iš Aukščiausiosios Tarybos laikų, kai susitikome pirmą kartą. Tuomet Kęstutis man išsiskyrė iš kitų puikia iškalba, laisvu kalbėjimu. Tai buvo laikas, kai susirinkome žali politikai, be jokio politinio patyrimo. O Kęstutis buvo kitoks, jis patirties jau turėjo.
Jis buvo labai darbštus, jo kalbos būdavo kitokios, originalios, jose būdavo ir žinomų žmonių citatų, ir daugybė skaičių. Jis turėjo fantastišką atmintį“, – pasakojo L. Andrikienė.
Pernai jie vėl susitiko Seime – abu buvo išrinkti į Parlamentą.
„Aš sugrįžau į Seimą po dvidešimties metų pertraukos. Kalbėjomės su Kęstučiu apie praeitį, tarėmės, kaip dabar dirbsime, juokavome, kad dabar jau esame senjorai šitame Seime.
Kęstutis man pasirodė pasikeitęs. Jis man dabar pasirodė toks pilnas gyvenimo išminties, labai švelnus, atlaidžiai žiūrintis į daugelį dalykų, bet kartu reiklus“, – susigraudinusi pasakojo L. Andrikienė.
G. Kirkilas: Kęstutis labai drąsiai ėjo į politiką
1992–2020 m. Seimo nariu dirbęs ekspremjeras Gediminas Kirkilas LRT.lt pasakojo, kad K. Glaveckas aktyviai į politiką įsitraukė nuo 1988 m., pastūmėtas tuometinio Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto pirmojo sekretoriaus Algirdo Brazausko.
„A. Brazauskas tuo metu labai norėjo, kad būtų kuriama ekonominių reformų darbo grupė, o K. Glaveckas tada dirbo universitete, buvo profesorius ir įsitraukė į pasiūlytą veiklą“, – pažymėjo politikas.
Pasak G. Kirkilo, K. Glaveckas politikoje visada turėjo savo temą – ekonomiką.
„Kęstutis labai drąsiai ėjo į politiką. Tiesą sakant, politikoje jis per daug nesikišdavo į kokias kitas temas, nes turėjo ekonomikos temą. Ekonomika, finansai buvo jo arkliukas, jis visur apie tai komentuodavo, pasisakydavo ne tik Seime, bet ir įvairiose laidose“, – pasakojo buvęs parlamentaras.
G. Kirkilas akcentavo, kad K. Glaveckas daug sportavo. Politikas prisiminė, kad su juo ne kartą žaidęs tenisą, nors K. Glaveckas, kaip prisiminė G. Kirkilas, taip pat labai mėgo kilnoti svorius.
„Mes praktiškai beveik kartu pradėjome žaisti tenisą, K. Glaveckas ir su savo žmona žaisdavo tenisą. Tenisą žaisdavome su juo prieš kitų šalių ambasadorius, įvairių asociacijų atstovus.
K. Glaveckas, kaip tenisininkas, buvo stiprus varžovas, nors tenisas jam nebuvo pagrindinis dalykas.
K. Glaveckas, kaip tenisininkas, buvo stiprus varžovas, nors tenisas jam nebuvo pagrindinis dalykas. Jis labai domėjosi svorių kilnojimu, sunkiąja atletika. Pamenu, vienu metu žaisdavome tenisą lengvosios atletikos manieže, tai K. Glaveckas visada ateidavo anksčiau, kad prieš tenisą galėtų dar pakilnoti štangą“, – prisiminimais dalijosi G. Kirkilas.
K. Glavecką politikas apibūdino kaip labai draugišką, kitiems padedantį žmogų.
„Jis turėjo gerą humorą jausmą, bet, skirtingai negu kiti politikai, nesišaipydavo, nesistengdavo įžeisti. Stengdavosi pajuokauti, bet nesišaipyti“, – kalbėjo G. Kirkilas.
E. Zingeris: Kęstutį jau kankino įvairios nuojautos, nors jis laikėsi energingai
Idėjų pasaulio žmogus, kuris buvo visuomet jaunas. Taip K. Glavecką apibūdino jo kolega politikas, signataras Emanuelis Zingeris.
„Kokia baisi žinia. Mudu buvome draugai su juo. Atrodytų, ką tik pasakojo man apie savo planus. Tai buvo nepaprastai šviesus žmogus, jis niekada nelaikė jokio pykčio. Visą gyvenimą Kęstutis iš esmės buvo šviesa, jis visuomet atmesdavo bet kokį negatyvą, jis buvo kupinas pozityvių, šviesių minčių, jis buvo pažangos siekėjas. Jis niekada nedalyvavo politiniuose sąmoksluose, nedalyvavo jokiame grupiniame pyktyje“, – vos išgirdęs liūdną žinią, kalbėjo E. Zingeris.
Pasak politiko, K. Glaveckas toks išliko iki mirties.
„Kęstutį lyg išrovė iš gyvenimo. Jis nebuvo ligos užblokuotas, jis buvo kupinas gyvasties iki pat paskutinių dienų. Tai buvo labai geras žmogus“, – sakė E. Zingeris.
Pamenu, koks jis buvo pakylėtas, koks buvo apimtas šviesos, kai susitiko su Rūta.
Jiedu pažįstami dar anksčiau nei nuo Kovo 11-osios.
„Net sovietų laikais jis neturėjo dirbtinio patoso. Jis visuomet buvo kupinas geranoriškos ironijos, jis buvo liūdnai ironiškai švelnus, pilnas noro padėti. Kęstučio visa asmenybė buvo prieš pajuoką ir niekinimą. Niekada nemačiau, kad jis ką nors būtų pažeminęs“, – savo įžvalgomis dalijosi politikas.
Kaip svarbų K. Glavecko bruožą jis išskyrė tai, kad politikas buvo savo laiko atstovas, kuris niekada nepaseno, buvo šiuolaikiškas.
„Jam visuomet buvo įdomu kito žmogaus nuomonė, Kęstutis neturėjo išankstinės nuomonės. Tai labai retas dalykas. Jam buvo įdomu, ką tu mąstai. Jis nuoširdžiai klausė kitos nuomonės ir jos paisė“, – kalbėjo E. Zingeris.
Politikas sakė, kad energija ir nuoširdus domėjimasis kitais nesunyko ir pastaruoju metu, kai K. Glaveckas jau prastai jautėsi.
„Apie prastą savijautą jis kalbėjo. Sakyčiau, jį lankė nuojautos. Aš ne pranašas, kad taip sakyčiau, bet man taip atrodo. Manau, jį jau kankino įvairios nuojautos, nors jis laikėsi energingai“, – sakė E. Zingeris.
Juodu siejo ir asmeninis, ne tik darbinis bendravimas.
„Pamenu, koks jis buvo pakylėtas, koks buvo apimtas šviesos, kai susitiko su Rūta. Koks tai buvo žmogaus pasikeitimas, jaudulys, pagyvėjusios šviesos pliūpsnis“, – K. Glavecko susitikimą su tuomet dar būsima žmona prisiminė E. Zingeris.
A. Vaišnys prisiminė svarbų K. Glavecko pareiškimą
Lietuvos nacionalinės bibliotekos (LNB) Informacijos ir komunikacijos mokslų departamento direktorius Andrius Vaišnys komentavo, kad K. Glaveckas įtemptu 1989–1990 metų laikotarpiu buvo tas, kuris viešai spaudoje pareiškė, jog metas skelbti Nepriklausomybę, nors tuo metu tvyrojo nuomonė „žingsnis po žingsnio“.
„Iš to laikotarpio tai ryškiausias atsiminimas. Spaudoje mačiau jo viešą, labai aiškų, kategorišką pareiškimą, kad reikia skelbti Nepriklausomybę. <...> Jo nuomonė buvo atviresnė, aiškesnė, tvirtesnė“, – kalbėjo pašnekovas.
A. Vaišniui susidurti su K. Glavecku teko ir dirbant Seimo kanceliarijos Viešųjų ryšių skyriuje. Anot jo, dirbant ten susidarė įspūdis, kad K. Glaveckas buvo korektiškas, bet tvirtos nuomonės žmogus.
„Natūralu, kad jo pažiūros buvo aiškiai liberalios, jis buvo korektiškas, kultūringas, bet turėjo labai aiškią tvirtą nuomonę“, – atsiminė A. Vaišnys.
Užuojautą reiškė ir eurokomisaras
Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius socialiniame tinkle dalijosi užuojauta dėl K. Glavecko netekties ir rašė, kad jis buvo žmogus, kaip niekas kitas tikėjęs jaunimu ir globojęs kiekvieną Lietuva tikintį jauną politiką nepriklausomai nuo partijos.
„Man jis buvo Profesorius. Politikos, ekonomikos ir gyvenimo. Šypsodamasis priešinosi mano kandidatūrai į Europos Komisijos narius. Sakė, Briuselis palauks – dar turi dirbti Lietuvai. Balsavo prieš. Ir palinkėjo grįžti. Ačiū už viską, Profesoriau. Ilsėkitės ramybėje“, – rašė V. Sinkevičius.
