„Akivaizdu, jog visuomenė palaiko tiesiogiai rinktus merus, kad dalyvavimas savivaldos rinkimuose tapo aktyvesnis nuo to laiko, kai merai pradėti rinkti tiesiogiai. <…> Grįžti į tą sistemą, kuri buvo iki 2014 metų, man rodos, dabar būtų žingsnis atgal“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, komentuodama Konstitucinio Teismo sprendimą, skelbiantį, kad tiesioginiai merų rinkimai – negalimi. Ji žada kviesti visas politines jėgas sutarti dėl konstitucinės pataisos.
LRT laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su KT pirmininku Dainiumi Žalimu, Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.
– Ar KT išaiškinimas reiškia, kad yra tik du keliai: įteisinti tiesioginius mero rinkimus arba grįžti prie senos tvarkos?
D. Žalimas: Norint turėti merą, kaip dabar skelbiama, savivaldybės vadovu, tai tokios institucijos Konstitucijoje nėra, arba vykdomosios valdžios vadovu, tai pagal Konstituciją vykdomąsias institucijas savivaldybėje gali sudaryti tik savivaldybės taryba. Tokiu atveju neišvengiamai reikia daryti tiesioginius mero rinkimus, kurie atsispindėtų Konstitucijoje, jau nekalbant apie kitus niuansus, kaip antai, kad meras būtų tik Lietuvos Respublikos pilietis, kas dabar nustatyta, taip pat prieštarauja Konstitucijai. Tokiu atveju irgi reikia išskirti iš tarybos ir iškelti pilietybės reikalavimą. Taigi neišvengiamai reikalinga Konstitucijos pataisa.
Kad būtų aiškiau, kodėl dabartinė sistema ydinga, galėčiau pasakyti pavyzdį: įsivaizduokite, renkama 70 Seimo narių daugiamandatėje, 70 – vienmandatėje ir vienas – visos Lietuvos, kaip Seimo pirmininkas. Pasakytumėte, kad kalbu absurdą, būtent taip dabar padaryta su savivaldybių merų rinkimais – vieną tarybos narį renka savivaldybės bendruomenė ir visus kitus tokio paties dydžio apygardoje. Tokių pavyzdžių rinkimų net ir nežinau, net jei ją pavadintume mišria. Kitokio varianto tikrai nėra, ir norint, kaip kalbama, kad meras būtų kaip bendruomenės atstovas, tai tokią instituciją reikėtų nurodyti Konstitucijos tekste.
– Dabar visas darbas gula ant Seimo pečių. Norint pakeisti Konstituciją, reikia ir valdančiųjų, ir opozicijos sutarimo. Teigiama, kad dėl pataisos Seimas gali balsuoti jau birželį.
V. Čmilytė-Nielsen: Šiandien nuskambėjęs KT sprendimas, matyt, daug kam nebuvo netikėtas, nes abejonių dėl 2014 m. priimto įstatymo buvo nemažai jau tada. Teko kalbėti su opozicijos ir pozicijos atstovais, bendra Seime vyraujanti nuomonė – kad Konstitucija būtų koreguojama. Kviesiu visų politinių jėgų atstovus sėsti prie bendro stalo, ieškoti sutarimo ir rinkti tuos reikalingus 94 balsus.
– 94 balsų reikės du kartus su trijų mėnesių pertrauka. Pone Šimašiau, tikite, kad pavyks sutelkti politinę galią bei valią ir jau birželį balsuoti dėl Konstitucijos pataisos?
R. Šimašius: Seimo pirmininkė geriau žino, kokia Seime situacija. Teisinės įstatymo problemos buvo akivaizdžios nuo pat pradžios. Ar žmonėms patinka ir ar jie pasitiki tiesioginiais merais, rodo gerokai aktyvesnis dalyvavimas rinkimuose, žmonės geriausiai tai įvertina. Iš teisinės pusės, man irgi nėra netikėtas tas sprendimas, jis logiškas. Beje, paradoksas. Tuo metu, kai priiminėtas įstatymas, buvau Seimo narys ir turbūt buvau vienas iš keliolikos nebalsavusių už šį įstatymą, nes maniau, kad reikia sutvarkyti Konstituciją ir padaryti normalius mero įgaliojimus. Man tik keista, kad iš Seimo narių, besikreipusių į KT, keliolika yra tokių, kurie entuziastingai balsavo už tiesioginius mero rinkimus, nepaisydami argumentų, o dabar sako, kad jau netinka. Matau čia daug politinės konjunktūros, politinio elito susitelkimo, kažkas pasimatavo, kiek partija turi merų ir tarybos narių, kur daugiau galimybių prie valdžios prieiti. Šiek tiek tai gali suveikti ir Seime, renkant 94 parlamentarų parašus. Manau, daug kas vaidins, kad nori parašus surinkti, bet realiai ne visi.
– Galite įvardyti partijas, kad būtų aiškiau?
R. Šimašius: Paliksiu politologams tuos dalykus. Įvairių partijų narių yra pasirašiusių, gal tik iš liberalių partijų nėra tų žmonių, o iš kitų – visko yra. Gaila, bet tai manęs nestebina.
– Žiūrint į partijų pareiškimus atrodo, kad visi daugiau mažiau sutinka su tiesioginiais mero rinkimais ir visos nusiteikusios tartis.
V. Čmilytė-Nielsen: Pirmiausia pataisysiu R. Šimašių – po kreipimusi į KT yra ir liberalų parašų, esu ir aš pasirašiusi. Tai susiję su tuo, kad 2014 m. priimant įstatymą mūsų frakcijos nariai susilaikė, tarp jų buvo ir pats R. Šimašius. Priežastis buvo susijusi su tuo, kad įžvelgėme, kad gali būti prieštaravimas Konstitucijai ir įstatymas ydingai suformuluotas. Šiandien gavome išaiškinimą, bet tai nereiškia, kad to negalima ištaisyti dabar. Nežinau, kiek čia politinės konjunktūros, kiek nuoširdaus noro išsiaiškinti, kaip turėtų būti reglamentuojamas šitas klausimas, tačiau šiandien, akivaizdu, visuomenė palaiko tiesiogiai renkamus merus, dalyvavimas savivaldos rinkimuose tapo aktyvesnis, ir šie argumentai yra svarūs. Grįžti į iki 2014 m. buvusią sistemą, man rodos, būtų žingsnis atgal.
– Šis nutarimas nenutraukia dabar išrinktų merų įgaliojimų, kurie tęsis iki kitų rinkimų 2023 m. Kas bus, jei iki to laiko nebus rastas sprendimas?
D. Žalimas: KT, priimdamas sprendimus, visada pasveria įvairius konstitucinius gėrius. Šiuo atveju visuomenė, kuri rinko merus, turėjo teisėtą lūkestį, kad jų išrinkti merai būtų iki kadencijos pabaigos. Jei KT sprendimas būtų iškart įsigaliojęs, tai visa savivaldybių sistema nebūtų galėjusi veikti. Kas būtų, jei nebus atitinkamos Konstitucijos pataisos? Teks grįžti prie modelio, kuris buvo iki tol, kai merus ar tarybos pirmininkus rinktų savivaldybės taryba ir vykdomosios institucijos vadovas būtų, kaip dabar yra, administracijos direktorius.
– Jei būtų tokia Konstitucijos pataisa, ar reikėtų iš naujo apibrėžti ir merų galias?
R. Šimašius: Nežinau, kaip kiti Seimo nariai, kurie tuo metu susilaikė, bet aš visada maniau, kad tiesioginiai mero rinkimai labai sveikas ir geras dalykas. Tačiau visiškai logiška, kad žmonės mano, jog renka vykdomosios valdžios atstovą, tuo tarpu realiai, pagal įstatymą, renkamas tarybos pirmininkas. Aišku, su tam tikromis galiomis, kurias buvo bandoma pritaikyti prie Konstitucijos ir neperžengti ribų, bet matau, kad nelabai pavyko. Aišku, labai gerai, kad merai turi tiesioginę įtaką teikti administracijos direktorių, tam tikrus pareigūnus, juos atleisti. Bet, tarkime, biudžetą formuoti ir tam tikrus kitus dalykus daryti, aišku, normaliam vykdomosios valdžios atstovui turėtų būti suteikta teisė. Mano supratimu, reikėtų daryti tai, kas daroma normaliame Vakarų pasaulyje – jei meras renkamas tiesiogiai, o toks lūkestis iš visuomenės yra, tai suteikti jam ryškesnes galias, kad galia būtų paremta ne tik autoritetu, koalicija, bet ir įgaliojimais, kurie plaukia iš įstatymo ir Konstitucijos.
– Ponia Čmilyte-Nielsen, ar reikėtų iš naujo apibrėžti merų galias, gal jas padidinti?
V. Čmilytė-Nielsen: Neabejotinai reikėtų peržiūrėti vietos savivaldos įstatymą, tačiau norėčiau skaidyti šį procesą į dvi dalis. Pirmiausia Konstitucijos keitimas gana didelis išbandymas Seimui, nes reikia surinkti 94 balsus du kartus su trijų mėnesių pertrauka, t. y. ne tik pasiekti politinį sutarimą, bet ir išlaikyti jį. Po to reikėtų grįžti prie vietos savivaldos įstatymo, ir vertinant patirtį, kurią jau turime per 6 metus, jį koreguoti.
– Dabar Konstitucijos pataisa, dėl kurios Seimas galbūt balsuos birželį, neturėtų apibrėžti merų galių?
D. Žalimas: Tikrai negaliu spręsti, kokia ta pataisa turėtų būti. Žvelgiant į kitas Europos valstybes, jei meras renkamas tiesiogiai, kaip vykdomosios valdžios savivaldybėje vadovas, ne tarybos narys, tada jam galima kelti Lietuvos Respublikos pilietybės reikalavimą. Ką dar svarbaus KT pasakė? Kaip ir kitoms vienasmenėms valdžios institucijoms, turi būti tam tikri kadencijų skaičiaus ribojimai, kad ilgainiui valdžia nesikoncentruotų to paties asmens rankose. Kaip konkrečiai nuspręs, man tikrai sunku pasakyti, bet matyčiau kokį nors kitą variantą, nes jei jį vėl daryti savivaldybės tarybos vadovu, tada negalima kelti pilietybės reikalavimo, ir vėl išeis taip, kad tas pats asmuo yra ir atstovaujamosios, ir vykdomosios institucijos vadovas, ir atskiras viešojo administravimo subjektas, kas nebūtų labai idealu. Bet ne man pasakinėti, kokios pataisos turėtų būti.
– Kaip greitai galima sulaukti pataisos formuluotės?
V. Čmilytė-Nielsen: Nesiimčiau labai konkrečiai prognozuoti, kada ją turėsime, tačiau siekiame šią savaitę su frakcijų seniūnais susėsti aptarti, ar yra platus politinis sutarimas. Šiandien sakyčiau, tikėtina, jis yra. Dėl paties projekto detalių, nematau priežasties, kodėl negalėtume siekti jį pateikti jau šį birželį. Labai atidėlioti nevertėtų. Kitas dalykas, kaip teisingai pastebėjo ir KT pirmininkas, terminas duotas pakankamas, iki 2023 m., todėl laiko dar yra.
