Šiemet, kaip ir pernai, dėl pandemijos, daugelyje šeimų Velykos bus tylesnės – saugodami vieni kitus žmonės prie bendro stalo sės tik su pačiais artimiausiais ir neplūs susitikti. Vis dėlto namuose, kur yra vaikų klegesio ir pavasariškos gyvybės anaiptol netrūks. Galima tik įsivaizduoti, kokia įkvepianti gali būti gražiausia pavasario šventė, kai ją drauge su vyresniuoju broliu pasitinka keturios sesės. Apie entuziastišką ketvertuko pasiruošimą Velykoms LRT.lt papasakojo mergaičių Lėjos, Luknės, Lukos ir Milenos mama Lina Strangienė.
Pasirūpino ne tik pasiruošimu šventei, bet ir įvaizdžiu
Garsiojo Tauragės ketvertuko namuose pasiruošimas Velykoms prasidėjo iš anksto.
Tiesa, kai kuriuos esminius pasiruošimo Velykoms ritualus vaikiškos gyvybės pripildytuose namuose teko kartoti dukart.
„Marginome kiaušinius, žinoma. Vakare marginsimo su merginomis. Jau užvakar buvo numarginti kiaušiniai ir suvalgyti“, – apie entuziastingą mergaičių įsitraukimą ruošiantis Velykoms penktadienį pasakojo L. Strangienė.
Pašnekovės teigimu, šių metų rugsėjį šeštąjį gimtadienį švęsiančios mergaitės nuoširdžiai mėgaujasi kiaušinių marginimo procesu, tad mama sudaro sąlygas dukrų vaizduotei skleistis.
Artėjant Velykoms sesės ne tik kruopščiai ruošėsi margindamos kiaušinius, bet ir apgalvojo savo pačių įvaizdį.
„Jau yra ir sijonukai pagal užsakymą numegzti visoms vienodi. Padėtos ir palaidinės baltos naujos. Šventė yra šventė. Ir darželyje kai buvo šventė – puošė Velykų medelį ir buvo vaidinimas – turėjo eiti pasipuošusios. Neapmausiu to, ko aš noriu. Jeigu nepatiks – viskas – nesirengs“, – to, kad keturios mergaitės turi gana tvirtą nuomonę, neslėpė jų mama.
Meniu diktuoja vaikai
Tiesa, prie Velykų stalo keturios sesutės Lėja, Luknė, Luka ir Milena sės drauge su broliu Luku, mat pačiai L. Strangienei teks dirbti.
„Ar karantinas, ar ne karantinas – mes su šeima švęsime namuose. Mums sunku išvažiuoti visiems. Kai nebuvo karantino, atvažiuodavo krikšto tėvai. Didelė šeima, tad užtenka ir savų“, – pastebėjo L. Strangienė.
Tai, ką dės ant šventinio stalo pašnekovė neslėpė planuojanti pagal vaikų poreikius, tad šiemet Velykoms be margučių dar numatė – vištienos kepsnelius, plokštainį, bulvių košė, salotų bei tortas su maskarponės sūriu ir braškėmis, taip pat vaisiai.
„Aš žiūriu, ką mėgsta vaikai. Jos baltos mišrainės nevalgo, tai jos ir nebus. Labai daug nepriruoši, nes paskui tenka išmesti. Sau juk nepasigaminsi poros balandėlių“, – šypsojosi Velykom besiruošianti moteris.
Pavasario viltis – laisvesni pandemijos gniaužtai
Moteris neslėpė, jog iš šio pavasario, kaip ir daugelis, laukia pandemijos švelnėjimo ir galimybės laisviau gyventi.
„Ko gi čia tikėsies. Norisi, kad pasibaigtų karantinas, kad galėtume daugiau kur išeiti su vaikais. Dabar be kaukių nelabai kur ir gali eiti su tokiu būriu vaikų“, – dėstė L. Strangienė.
Pašnekovė pripažino, kad karantinas gausiai šeimai yra gana sudėtingas laikmetis – energingos mergaitės labai pasiilgo senelės, kurią jau ilgokai mato tik telefono ekrane. Joms taip pat sunku suprasti, koks virusas taip apraizgė ir suvaržė gyvenimą, jog negalima pamatyti mylimų žmonių.
„Jos nelabai supranta, kodėl negalima. Kartais turiu sakyti, kad močiutė serga arba kas nors yra atvažiavę kitas. Jos nesupranta, kaip gali negalėti pas močiutę nuvykti. Jeigu pasakau, kad daug žmonių serga, atkerta, kad mes juk nesergame, mums tai turėtų būti galima“, – apie kasdienius pokalbius su dukromis pasakojo L. Strangienė.
Visos keturios mergaitės eina į darželį. L.Strangienės teigimu, kasryt keliasi noriai, darželis joms patinka.
Moteris džiaugiasi, kad šiemet sesės dažnai neserga, mat įprastai susirgus vienai užsikrečia ir kitos, serga viena po kitos, todėl tenka net kelias savaites praleisti namuose, o tai vienai šeimą išlaikančiai L. Strangienei – iššūkis.
„Šiemet mes labai gražiai apsiėjom be ligų. Pernai pasigaudavo virusą viena ir kol rateliu jis apeidavo, tai ketvirtą savaitę susirgdavo tik ketvirta. Nedarbingumo lapelį galima gauti tik dviem savaitėms, tai padėdavo sūnūs arba pabūdavau vieną dieną darbe ir kitą jau vėl gaudavau nedarbingumo lapelį. Juk kai yra virusas, temperatūros ir panašiai – ir sūnus negali būti. Juk ir jam pačiam pamokos vyksta“, – apie iššūkius auginant vienu kartu gimusius keturis vaikus pasakojo tauragiškė.
L. Strangienė: žiūriu į jas ir galvoju, ką aš be jų daryčiau, kaip aš be jų gyvenčiau
L. Strangienė vieniša mama liko dar tuomet, kai mergaitėms buvo tik keturi mėnesiai. Moteris neslėpė, ketvertuko tėvas nerodo susidomėjimo dukromis, jų nematė jau kelerius metus.
„Pradžioje dar lankė. Paskutinį kartą buvo per jų dvejų metų gimtadienį. Yra tokių žmonių“, – apie vaikų tėvą nedaugžodžiavo pašnekovė.
Nors vienai išlaikyti gausią šeimą ir nėra lengva užduotis, moteris nei skųstis, nei užuojautos ieškoti nėra linkusi.
„Kartais taip pervargsti, atsisėdusi pradedi verkti ir paskui žiūriu į jas ir galvoju, ką aš be jų daryčiau, kaip aš be jų gyvenčiau. Negaliu įsivaizduoti. Dabar turiu nedarbingumo lapelį dėl vienos iš dukrų, žiūriu ir galvoju, Dieve, Dieve, būčiau tą vieną turėjusi – kaip ji būtų augusi, ką ji viena būtų veikusi? Nors prieš tai auginau po vieną vaiką, o dabar negaliu įsivaizduoti. Gailėtis savęs nė negali. Tik prašai Dievo, kad duotų sveikatos ir kantrybės“, – tai, kad vaikai pradžiugina ir įkvepia jėgų net sunkiausiomis akimirkomis tikino L.Strangienė.
