Lietuvoje

2021.03.09 05:30

Skiepijimo Lietuvoje kuriozai: ministerija teigia, kad vakcinos rinktis negalima, tačiau kai kurios savivaldybės tai leidžia

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt2021.03.09 05:30

Skiepijimas nuo COVID-19, regis, vis dar kelia nemažai klausimų, o ir atsakymus rasti nėra paprasta. Statistika rodo, kad buvo dienų, kai Lietuvoje vakcina suleista vos vienam žmogui, kritiką dėl vakcinavimo proceso išsakė ir buvusi šalies vadovė, o tuo metu savivaldybės ir Sveikatos apsaugos ministerija į iškylančius klausimus atsako visiškai skirtingai.

Pirmosios vakcinos nuo COVID-19 Lietuvą pasiekė dar praėjusių metų pabaigoje, kiek vėliau prezidentas Gitanas Nausėda pradėjo kelti tikslą – du trečdalius šalies gyventojų paskiepyti iki vasaros vidurio.

Tačiau tokio tikslo įgyvendinimo perspektyvos atrodo gana miglotos. Dalis gyventojų dėl pranešimų apie šalutinį poveikį atsisako skiepytis vieno iš gamintojų vakcina, be to, aiškėja, kad skiepijimas savaitgaliais praktiškai nevyksta.

Interviu LRT TELEVIZIJAI buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė pažėrė kritikos dėl žmonių skiepijimo Lietuvoje. Pasak jos, nesuprantama, kodėl registracijos skiepytis sąrašai sudaromi ranka, o kai kuriuose regionuose jau skiepijami 65 metų žmonės, kai tuo metu kituose dar nėra paskiepyti visi 80-mečiai.

Visgi atrodo, kad rasti vienareikšmiškus atsakymus į kylančius klausimus nėra paprasta, mat Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) į situaciją žvelgia gana skirtingai.

Savivaldybės bėdos nemato, ministerija grūmoja pirštu

Daugumoje savivaldybių vakcinavimo nuo COVID-19 procesas, regis, vyksta sklandžiai. Tiesa, viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą šalutinį „AstraZenecos“ vakcinos poveikį, kai kurie žmonės šio gamintojo skiepo atsisako.

Pakruojo meras Saulius Margis portalui LRT.lt pasakojo, kad tokiu atveju gyventojams suteikiama galimybė stoti į eilę, kad gautų kito gamintojo sukurtą vakciną.

„Vakcinavimo procesas vyksta sklandžiai, kiek gauname, laiku suskiepijame. Pagyvenę žmonės yra skiepijami, gali pasirinkti vakciną, įtraukiame juos į eilę. Savanorių yra, dirba, jei tos vakcinos nėra, deda į kitą eilutę, gauna kitokią vakciną“, – kalbėjo Pakruojo meras.

LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius taip pat teigė, kad situacija, kai gyventojams leidžiama rinktis, kurio gamintojo vakcina nori būti paskiepyti, įprasta. Anot M. Sinkevičiaus, tai, kad žmogus dėl vienų ar kitų priežasčių skiepo atsisakė, neišbraukia jo iš prioritetinės eilės.

„Reikia suprasti, kad žmogus, būdamas prioritetinėje eilėje, jei nesutinka skiepytis – gal dabar nenori, gal nepatinka siūloma vakcina, – nepraranda galimybės pasiskiepyti vėliau, nepraranda galimybės pasiskiepyti kita vakcina.

Kitaip tariant, jei mes šiandien skiepijame „AstraZenecos“ vakcina ir asmuo sako, kad „ne, aš šia vakcina skiepytis nenoriu“, tai mes turėdami kitos vakcinos vėl jo pakartotinai klausime, ar norėtų skiepytis „BioNTech-Pfizer“ vakcina. <...> 75 ar 80 metų žmogus, atsisakęs šiandien skiepytis, neatsidurs eilės pabaigoje. Jis gali atsisakyti, bet po mėnesio ar savaitės persigalvoti ir turės pirmumą“, – komentavo LSA prezidentas.

Pasak M. Sinkevičiaus, situacija, kai žmogus atsisako būti skiepijamas „AstraZenecos“ vakcina, yra gana dažna.

Be to, M. Sinkevičius kalbėjo, kad nors savivaldybės turi laikytis bendros nustatytos vakcinavimo tvarkos, dėl kai kurių dalykų gali spręsti pačios. Pačios savivaldybės yra atsakingos už skiepijimo organizavimą ir vykdymą – kur ir kaip jis vyks, taip pat atsakingos už tai, kad žmonės sulauktų skambučio ir būtų pakviesti skiepytis.

Vis dėlto SAM laikosi kitokios pozicijos. Pasak ministerijos kanclerės Jurgitos Grebenkovienės, žmonės turi teisę rinktis, ar apskritai nori skiepytis, tačiau pasirinkti, kurio gamintojo vakciną gauti, negali – atsisakę vakcinos dėl to, kad nepasitiki gamintoju, jie turės laukti, kol Lietuvoje prasidės masinė vakcinacija.

„Galimybės šiuo metu rinktis vakcinos rūšį iš tikrųjų nėra, atsižvelgiant į tai, kiek vakcinų mes gauname. Jų tikrai nepakankamai, kad galėtume laisvai rinktis vakcinų rūšis.

Turime nemažai paklausimų, kaip elgtis tokioje situacijoje. Mūsų pozicija yra vienareikšmė: tie gyventojai, kurie atsisako skiepytis dėl to, kad netinka tam tikra vakcinos rūšis, galimybę pasiskiepyti turės masinės vakcinacijos metu“, – portalui LRT.lt kalbėjo SAM kanclerė.

Netolygumų yra tarp savivaldybių, jos tikrai gana skirtingai elgiasi tokiose situacijose.

J. Grebenkovienės teigimu, savivaldybės negali sudaryti sąlygų rinktis vakcinos rūšį ir organizuoti skiepijimo proceso taip, kad vieną savaitę negavęs norimos vakcinos žmogus galėtų stoti į eilę ir norimo gamintojo vakciną gauti kitą savaitę. Ji teigė, kad yra savivaldybių, kurios šio reikalavimo laikosi griežtai ir gyventojams neleidžia rinktis, o atsisakius vakcinos dėl jos rūšies skiepijimo laikas nukeliamas.

„Netolygumų yra tarp savivaldybių, jos tikrai gana skirtingai elgiasi tokiose situacijose“, – komentavo SAM kanclerė.

Skiepo sulaukė vos vienas žmogus

Prezidentas G. Nausėda iškėlė tikslą Lietuvai kolektyvinį imunitetą pasiekti, t. y. paskiepyti du trečdalius gyventojų, iki vasaros vidurio. O tam, kad toks tikslas būtų pasiektas, antrą metų ketvirtį, pasak prezidento, per dieną reikėtų paskiepyti 30–35 tūkst. žmonių.

Tiesa, kol kas vakcinavimo tempai, bent savaitgaliais, – gerokai mažesni. Pavyzdžiui, sekmadienį pirmos dozės nesulaukė nė vienas žmogus, o antra doze buvo paskiepytas vienas žmogus visos šalies mastu.

Klausimas dėl savaitgaliais lėtėjančio vakcinavimo tempo keltas jau ne kartą. LSA prezidentas M. Sinkevičius sakė, kad priežastis, ypač mažesnėse savivaldybėse, paprasta – visos vakcinos panaudojamos darbo dienomis.

„Darbo neorganizavimas savaitgaliais, paviršutiniškai žiūrint, gali atrodyti kaip atsainus požiūris į situacijos rimtumą ir grėsmę. Bet iš tikrųjų vakcinų skaičiai, kuriuos gauna savivaldybės (nėra pakankami, – LRT.lt). Tarkime, Jonavos atvejis. Praėjusią savaitę mes atlikome 620 asmenų vakcinavimą. <...>

Savaitės pradžioje mes žinome, kiek tą savaitę gausime vakcinos. Dažniausiai vakcinos pačius vakcinavimo centrus pasiekia arba pirmadienį vėlai vakare, arba antradienį ir tu susidėlioji visos savaitės grafiką. Kai vakcinų skaičiai nėra dideli, vakcinavimui atlikti užtenka darbo dienų. <...> Vakcinų apimtys nėra tokios didelės, kad galėtum normaliai dirbti ir savaitgalį“, – portalui LRT sakė Jonavos meras M. Sinkevičius.

SAM kanclerė J. Grebenkovienė komentavo, kad kai kuriose savivaldybėse, dažniausiai didžiosiose, kaupiasi vakcinos likučiai, bet mažosios savivaldybės sugeba puikiai panaudoti gaunamas vakcinas ir kiekvieną savaitę baigia su menkais likučiais arba visai be jų.

Be abejo, tikrai neracionalu dėl vienos dozės atidaryti buteliuką, ypač jei kalbama apie „BioNTech-Pfizer“.

„Savaitgaliais nevakcinuojama, vakcinavimo centrai nedirba. Anksčiau ir šeštadieniais labai maža apimtimi vakcinuodavo, bet dabar matome, kad jau šeštadieniais pradedama vakcinuoti ir turime 600–700 skiepų. Sekmadieniais vakcinacija nevyksta, tai yra grynai organizavimo procesai, logistiniai procesai, kai vakcinavimą vykdančios įstaigos pasirenka nevakcinuoti, sekmadienį turėti laisvadienį“, – kalbėjo SAM kanclerė.

Vis dėlto praėjusį sekmadienį vienas žmogus skiepą gavo ir tai iškėlė klausimą, ar nėra švaistoma vakcina. Vakcinų nuo COVID-19 buteliukuose yra kelios dozės, kitaip tariant, iš vieno buteliuko galima paskiepyti kelis žmonės. Tačiau šiuo atveju nurodomas tik vienas paskiepytasis – kas nutiko su kitomis buteliuke buvusiomis vakcinos dozėmis, nėra aišku.

J. Grebenkovienė komentavo, kad viskas priklauso nuo to, kurio gamintojo vakcina tai buvo. Kai kurios jų atidarytame buteliuke galioja ilgiau, tačiau „BioNTech-Pfizer“ – vos kelias valandas: „Reikia pasiaiškinti, kokia situacija, ar tai duomenų suvedimo klaida, nes ir tokių turime. O jei buvo vakcinuojama, reikia pažiūrėti, kokia vakcina.

Jeigu „BioNTech-Pfizer“ vakcina, tuomet tai, be abejo, neracionalus vakcinų naudojimas, nes praskiestas buteliukas vakcinos turi būti sunaudojamas per šešias valandas. Jeigu „AstraZenecos“ ar „Modernos“ vakcina, yra ilgesnis galiojimo laikas. <...> Be abejo, tikrai neracionalu dėl vienos dozės atidaryti buteliuką, ypač jei kalbama apie „BioNTech-Pfizer“.“

Klausimų kilo ir D. Grybauskaitei

Kadenciją baigusi prezidentė D. Grybauskaitė praėjusią savaitę interviu LRT TELEVIZIJAI kritikavo vakcinavimo procesą sakydama, kad ne tik trūksta informacijos ir komunikacijos, bet ir kai kurie dalykai kelia nuostabą.

Buvusi šalies vadovė sakė nustebusi, kai sužinojo, kad registracija skiepytis vykdoma rankiniu būdu. Jai taip pat keista, kad kai kuriuose regionuose jau skiepijami 65 metų žmonės, kai tuo metu kitur dar nepavyko paskiepyti visų 80-mečių.

„Rankiniu būdu? Masinė vakcinacija rankiniu būdu? Aš neįsivaizduoju. Tai kiek galima laukti ir nesitvarkyti, ir kažkokių atsitiktinių skaičių laukti, kad bus viskas gerai? <...> Vakcinavimo tempas pradėjo skirtis. Vienose (savivaldybėse, – LRT.lt) jau kviečiami 65 metų žmonės, kitose – 70-ies, o trečiose dar nesibaigė 80-mečių vakcinavimas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Apie tai paklausta SAM kanclerė teigė, kad iki šiol prioritetinės grupės nebuvo didelės, jos buvo aiškiai apibrėžtos, jas skiepijančios įstaigos rinkdavo įvairiai. Kaip sakė J. Grebenkovienė, kai kurios įstaigos turėjo informacines sistemas, o kitos iš tikrųjų surašydavo duomenis rankiniu būdu.

„Visą laiką žinojome, kad artėja masinės vakcinacijos diena, tad Registrų centras patobulino išankstinę pacientų registravimo sistemą. Ji jau veikianti, savivaldybės po truputį pradeda registracijas kelti į šią sistemą ir rezervuoti laikus. Masinei vakcinacijai skatinsime visas savivaldybes kuo daugiau naudotis šia sistema“, – tvirtino SAM kanclerė.

Taip pat skaitykite

Kalbėdama apie tai, kodėl kai kur jau skiepijami 65 metų žmonės, o kitur dar nespėjama paskiepyti visų 80-mečių, J. Grebenkovienė teigė, kad kiekviena savivaldybė turi skirtingo dydžio prioritetines grupes. Anot jos, natūralu, kad mažesnėse savivaldybėse prioritetines grupes pavyksta skiepyti greičiau.

Masinei vakcinacijai skatinsime visas savivaldybes kuo daugiau naudotis šia sistema.

„Kita priežastis yra tai, ką pamatėme su „80+“ amžiaus grupės žmonėmis, kad šalčiai, užpustyti keliai, sunku atvykti – labai daug atsisakymų ar vakcinavimo dienos perkėlimų lėmė logistiniai iššūkiai ir sunkumai atvykstant į skiepijimo vietas, ypač nutolusiose kaimo vietose“, – teigė SAM kanclerė.

Galiausiai, pasak jos, tokius skiepijamų grupių skirtumus lemia tai, kad skiepijimo įstaigos, norėdamos panaudoti gautas vakcinas, bet nebesurinkdamos „80+“ amžiaus grupės žmonių, atsigręžia ir jaunesnes grupes.