Lietuvoje

2021.03.08 09:27

Ministrų kabinetas atidėjo klausimą dėl privalomojo testavimo

Landsbergis kėlė klausimą, ar siūlymai neprieštarauja Konstitucijai; atnaujinta 10.11
Gytis Pankūnas, LRT.lt2021.03.08 09:27

Vyriausybėje pirmadienį pristatytas įstatymo projektas dėl papildomo privalomojo testavimo nuo užkrečiamųjų ligų, kurį galėtų finansuoti Vyriausybė ar darbdaviai, tačiau neradus sutarimo, šį klausimą nutarta atidėti.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, pristatinėdamas Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, Vyriausybės posėdyje pažymėjo, jog teisės akto pakeitimų tikslas – ministrų kabinetui suteikti galimybę numatyti papildomai privalomąjį testavimą dėl COVID-19 ekstremalios situacijos ar karantino metu tam tikrose srityse, kartu numatant galimybę, kad tyrimus galėtų finansuoti pati Vyriausybė arba darbaviai.

„Numatant, kad (testavimo – LRT.lt) išlaidos gali būti finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka arba apmokamos darbdavio“, – pažymėjo A. Dulkys.

Pasak ministro, įstatymo projektu siūloma numatyti, kad Vyriausybė įgytų galimybę numatyti būtinąjį galimai užkrečiamąją liga sergančiųjų žmonių ištyrimą.

„Numatyti galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ir sukėlėjų nešiotojų, būtinąjį ištyrimą protrūkių metu“, – vieną iš projekto tikslų įvardijo A. Dulkys.

Kaip numatoma įstatymo projekte, anot ministro, Vyriausybei siūloma papildomai suteikti galimybę numtatyti sąrašus darbų, veiklos sričių, kuriose būtų leidžiama dirbti darbuotojams, tik pasitikrinus sveikatą dėl užkrečiamosios ligos.

„Šiuo metu įstatyme numatyta, kad ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų nešiotojų hospitalizavimas, izoliavimas, ištyrimas ir (ar) gydymas gali būti taikomi tik jų sutikimu, išskyrus atvejus, nurydotus įstatyme, tai yra numatyta išimtis, kad be sutikimo gali būti taikomas tik ligonių, asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį ar sukėlėjų, nešiotojų būtinasis hospitalizavimas ar izoliavimas

Atsižvelgiant į tai, siūlome įstatymą papildyti išimtimi, numatant galimybę be sutikimo atlikti asmenų, įtariamų, kad serga, turėjusių sąlytį, sukėlėjų ar nešiotojų būtinąjį ištyrimą protrūkio metu“, – dėstė A. Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras teigė tikintis, kad šios pataisos leistų ne tik geriau ištirti COVID-19 židinius, juos izoliuoti, bet ir greičiau atverti dalį verslo įmonių, kurios dėl paskelbto karantino šiuo metu veikti negali.

Ministrai gūžčiojo pečiais

Premjerė Ingrida Šimonytė po A. Dulkio pristatymo teigė, kad pats įstatymo pataisų projektas minsitrų kabinetui paskelbtas pirmadienio rytą.

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska pažymėjo, kad jai reikėtų daugiau laiko susipažinti su šia nauja iniciatyva.

„Neteko įstatymo projekto matyti, norėčiau įsigilinti į tas nuostatas dėl priverstinio testavimo“, – pabrėžė E. Dobrovolska.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė klausė, ar už privalomą žmonių testavimą turėtų susimokėtų darbdaviai. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys teigė, kad kiekvienu atveju būtų sprendžiama atskirai, ar už tyrimus mokėtų Vyriausybė ar darbdavys. Ministrė pirmininkė I. Šimonytė tvirtino, kad įstatymai leidžia Vyriausybei ir dabar numatyti privalomą testavimą tam tikrose veiklos srityse, tačiau negali finansuoti išlaidų už testavimą.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis prašė patikslinti, kaip siūloma reglamentuoti papildomą testavimą.

„Jūs minite žodį „privalomas“, ministras mini žodį „priverstinis“. Kuris žodis yra galutinis ir kaip mes įsivaizduojame teisinę logiką?“, – klausė G. Landsbergis.

„Jeigu yra pareiga atlikti testą prieš pradedant veiklą, o priešingu atveju žmogus negali atlikti veiklą, tai čia yra pareiga (testuotis – LRT.lt) turbūt. [...] Mes kalbame apie protrūkį, kuris fiksuojamas tam tikroje įstaigoje ir kur visi žmonės protrūkio vietoje turi būti ištirti. Tai yra kas kita. Jeigu protrūkio vietoje mes elgsimės ir toliau, kaip elgiamės dabar, tai yra lauksime, kol kažkam pasreikš simptomai ir tada tuos simptominius žmones tirsime arba tirsime tik kažkokius artimus kontaktus, tai bijau, kad sėkmingai suvaldyti protrūkius mus nepavyks“, – dėstė I. Šimonytė.

Vis dėlto G. Landsbergis teigė negavęs atsakymo, kurio norėjo.

„Paaiškinkite, ką turite omeny, sakydami „priverstinis“, nes tai reiškia be žmogaus sutikimo. Nėra čia konstitucinio prieštaravimo?“, – abejonių neslėpė G. Landsbergis ir pridūrė, kad, jei įstatymo projekte bus kalbama apie „priverstinį“ testavimą, tai jis jam nepritars.

Premjerė I. Šimonytė po šių replikų galiausiai pranešė, kad klausimas yra atidedamas.

„Tvarkoje, ačiū. Tada mes šitą klausimą atidedame iki geresnių laikų“, – sakė ji.

Populiariausi

Į Kauną atskraidintos apsaugos priemonės.
9

Lietuvoje

2021.04.22 10:06

SAM kreipiasi į prokurorus – Lietuvos medikų nepasiekė maždaug 20 vagonų apsaugos priemonių

žala – daugiau nei 900 tūkst. eurų; atnaujinta 13.24
9
Jaroslavas Narkevičius

Lietuvoje

2021.04.22 13:47

Narkevičius nenumano, kur įtariamai galėjo dingti apsaugos priemonių siunta, buvęs viceministras spėja klaidas dokumentuose

„Hoptrans logistics“: prekių trūkumai nebuvo nustatyti; atnaujinta 15.05
Greitoji pagalba

Lietuvoje

2021.04.22 17:13

Tragedija Vilniuje: šalia daugiabučio namo rastas mirusio mažamečio kūnas

pareigūnai kol kas neatmeta įvairių mirties versijų